Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. C., trečiojo asmens D. C. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-759-849/2015 pagal ieškovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. C., trečiasis asmuo D. C., dėl laikino motinos valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. C., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. C. pagal tėvo gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui kas mėnesį po 115,85 Eur periodinių išmokų iki jo pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Laikinai apribojo atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečiam sūnui E. C.; vaiko gyvenamąją vietą nustatė su trečiuoju asmeniu – tėvu D. C. – pagal tėvo gyvenamąją vietą; priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 115,85 Eur periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo 2015 m. sausio 15 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju paskiriant trečiąjį asmenį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Teismas neatsižvelgė, kad motiną ir sūnų sieja itin stiprus, artimas dvasinis ryšys, sprendimas pažeidžia sūnaus interesus, teismas neatsižvelgė į sūnaus norą gyventi tik su motina. Teismų praktika to netoleruoja. Sūnus nurodė, kad su tėvu beveik nebendrauja, ryšio tarp jų nėra. Jam 15 metų, pats gali savimi tinkamai pasirūpinti, išreikšti norus ir požiūrį, į kuriuos būtina atsižvelgti. Trečiasis asmuo patvirtino, kad jam būtų sunku rasti bendrą kalbą su paaugliu sūnumi, jų nesieja artimi ryšiai, būtų sudėtinga juo tinkamai pasirūpinti, nes jis gyvena kaime, o sūnaus mokykla mieste, sūnaus draugai taip pat mieste. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad, iš esmės pasikeitus visai sūnaus socialinei aplinkai, jis patirtų didelį sukrėtimą, didelius neigiamus išgyvenimus. Turint psichologinių sutrikimų, tai būtų ypatingai žalinga vaikui. Su tėvu vaiką sieja tik kraujo ryšys, todėl, sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, tolygu vaiką atskirti nuo jo šeimos. Vadovaujasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutarti priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K- 3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutarti, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3- 236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario mėn. 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, pažymėjo, kad analogiško pobūdžio bylose aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) aiškinimas ir taikymas, kuris formuojamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7August 1996, Reports 1996-111, p. 1001-02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], rr 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH2000-VIII ir daugeli kitų).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus palaiko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – motinos valdžios laikino apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnis).

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003).

Pirmosios instancijos teismas atsakovės – motinos – valdžią laikinai apribojo nustatęs dvi iš penkių tėvų valdžios ribojimo pagrindų – vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką ir nesirūpinimą juo. Konstatavo, kad atsakovė neturi nuolatinių pajamų, neužtikrina savo sūnui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, nesirūpina savo sūnumi E., jo sveikata, vengia bendravimo ir bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais, nepripažįsta šeimos problemų, atsisako jai siūlomos specialistų pagalbos, jai trūksta socialinių įgūdžių auklėjant ir prižiūrint sūnų, tokiu būdu ji daro žalingą ir neigiamą įtaką vaiko protiniam, fiziniam, doroviniam vaiko vystymusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, neigiamą įtaką vaikui atsakovė daro ir piktnaudžiaudama alkoholio vartojimu.

Atmestini abiejų apeliantų argumentai apie tai, kad motinos valdžia laikinai buvo apribota, nesant įrodymų apie kaltus atsakovės veiksmus.

Atsakovės šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta 2008 m. gegužės 3 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-414. Faktą, jog atsakovės bute vyrauja didelė netvarka ir nešvara (neklotos lovos, purvina patalynė, ant grindų mėtosi daiktai, drabužiai, yra sujauktas spintų turinys), virtuvėje slogus kvapas nuo gendančių maisto produktų, vaikas paliktas be priežiūros, patvirtina VTAS šeimos aplankymo aktai – 2006 m. gruodžio 12 d., 2008 m. liepos 15 d., 2013 m. birželio 12 d. Pastaruoju aktu konstatuota, kad vaikas bute gyvena antisanitarinėmis sąlygomis be suaugusiųjų priežiūros, motina išvykusi į Angliją, dėl to Alytaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 12 d. įsakymu dėl pavojaus vaiko saugumui jis iš atsakovės buto buvo paimtas ir laikinai apgyvendintas Alytaus vaikų globos namuose, nustatyta laikina globa, kuri buvo panaikinta 2013 m. birželio 21 d., už vaiko palikimą dvi savaites be priežiūros atsakovė 2013 m. liepos 5 d. teismo nutarimu nubausta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį įspėjimu. Policija surinko duomenis apie tai, kad, kaimynų teigimu, iš atsakovės buto sklinda nemalonus kvapas, ji dažnai būnas pas kaimyną (pastarąją aplinkybę apeliantė pripažįsta apeliaciniame skunde), abu nevengia vartoti alkoholį, 2014 m. sausio 2 d. atsakovė gatvėje pastebėta neblaivi. 2013 m. birželio 12 d. aktu konstatuota didžiulė netvarka namuose, slogus kvapas nuo gendančių maisto produktų, nesutvarkyta katės tuštinimosi vieta, nėra valgio.

Iš VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2013 m. birželio 19 d. pažymos matyti, kad vaikas yra nešvarus, nuo jo sklinda išmatų kvapas, motina nesirūpina vaiko sveikata ir higiena, vaikas neturi reikiamų asmens higienos įgūdžių, tačiau motina šią problemą neigia, neveda vaiko pas gydytojus, vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais; atvykus į namus girdėti, kad viduje kažkas yra, tačiau socialiniai darbuotojai neįleidžiami, į paliktą kvietimą atsakovė nereaguoja, telefonu nebendrauja.

Iš 2008 m. birželio 2 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio šeimos įvertinimo akto matyti, jog vaikas dažnai nelanko mokyklos, į pamokas ateina tinkamai nepasiruošęs. Kaimynų, teigimu, atsakovės šeimoje lankosi pašaliniai asmenys, girtaujama, vaikas iki vėlumos būna kieme. 2011 m. vasario 4 d. šeimos įvertinimo akte žymima netvarka (retais atvejais aplankius nustatoma patenkinama tvarka ir švara), būsto mokesčių nemokėjimas, tai, kad atsakovė nepripažįsta tų problemų, neįsileidžia VTAS specialistų į namus, neatvyksta kviečiama, neatsako į telefono skambučius. 2013 metų socialinio darbo su šeima vertinime nurodyta, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu (pastarąją informaciją socialiniai darbuotojai gavo iš atsakovės kaimynų; tai paneigia apeliantės argumentą, jog jos niekas niekada nematė neblaivios), vaikas nelanko mokyklos, atsakovė nebendrauja su socialiniais darbuotojais, jų neįsileidžia, neatvyksta kviečiama, vengia bendravimo su kitais specialistais, pedagogais, VTAS specialistais, gydytojais, policijos pareigūnais, nepripažįsta šeimos problemų. 2014 m. sausio– balandžio mėn. laikotarpio vertinimu, atsakovė iš dalies minėtas problemas pripažino, tačiau motyvacija jas spręsti silpna. Vaikui yra sudarytos patenkinamos sąlygos augti ir ugdytis, atsakovei reikalinga kvalifikuotų specialistų pagalba ir socialinių darbuotojų priežiūra. 2014 metais buvo pagerėjęs atsakovės bendravimas su Alytaus (duomenys neskelbtini) pagrindine mokykla (t. 1 b.l. 71). 2014 metų sausio – balandžio mėnesių socialinio darbo su šeima išvadoje nurodyta, jog paskutiniu laikotarpiu atsakovė su socialiniais darbuotojais bendrauja, yra linkusi atkreipti dėmesį į jų rekomendacijas, iš dalies pripažįsta šeimoje vyraujančias problemas, tačiau motyvacija jas spręsti silpna. 2014 m. balandžio – birželio mėn. laikotarpio vertinime konstatuota, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, vaikas auga apleistas, be pateisinamos priežasties praleido daug pamokų, visgi yra perkeltas į 8 klasę. Motina domėjosi pamokų lankomumu, tačiau atsisakė socialinių darbuotojų pagalbos. 2014 m. balandžio – liepos mėnesių socialinio darbo su šeima vertinime pažymėta, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, vaikas be pateisinamos priežasties praleido daug pamokų, atsakovė atsisako socialinių darbuotojų pagalbos. 2014 m. rugpjūčio – spalio mėnesių socialinio darbo su šeima vertinimo akte konstatuota, kad vaikui motinos šeimoje nėra sudarytos tinkamos, saugios sąlygos augti ir ugdytis, pažymėta apie atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu, vaiko nešvarą, atsakovės problemų nepripažinimą. Be nurodytų įrodymų dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, apeliantės argumentą apie tokių duomenų nebuvimą paneigia ir VšĮ Alytaus poliklinikos 2014 m. gruodžio 5 d. ir gruodžio 8 d. pažymėjimai apie tai, kad, nors atsakovė į Psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpą neįrašyta, tačiau jame lankėsi, gydėsi. 2014 m. spalio - 2015 m. vasario mėnesių, 2015 m. vasario– balandžio mėnesių, 2015 m. balandžio– rugsėjo mėnesių laikotarpio šeimos įvertinimai analogiški – nors vaiko higiena patenkinama, jis auga apleistas ir neprižiūrėtas. Pažymėtina, kad tokios pačios aplinkybės buvo nustatytos ir bylos dėl motinos valdžios apribojimo nagrinėjimo metu (ieškinys pareikštas 2015 m. sausio 15 d.).

Alytaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2013 m. balandžio 3 d. rašte Nr. S-481 nurodyta, kad atsakovės sūnus neturi reikalingų mokymo priemonių, dažnai be pateisinamos priežasties praleidinėja pamokas, neruošia namų darbų, į mokyklą vėluoja, nors iš namų išeina laiku. Pamokų metu nedirba, neatlieka paskirtų užduočių, ateina nesiprausęs, neišskalbtais drabužiais. 2013 m. sausio 13 d. dėl šių problemų į mokyklą buvo pakviesta atsakovė, tačiau atvykusi ji pasišalino iš posėdžio, nenorėdama spręsti jokių problemų. Po posėdžio socialinės darbuotojos nuvyko pas ją į namus tačiau atsakovė jų neįsileido. Rašto parengimo metu vaikas buvo praleidęs 177 nepateisintas pamokas. Atsakovė nesilankė klasės tėvų susirinkimuose, neatvyksta pasikalbėti kviečiama individualiai. Analogiška situacija nurodoma kituose mokyklos raštuose – 2013 m. birželio 19 d. Nr. SD-105, 2014 m. balandžio 3 d. Nr. SD-2226(12.71), 2015 m. balandžio 30 d. Nr. S-129, 2015 m. vasario 10 d. Nr. S-43.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymų matyti, kad policijoje iš namo, kuriame gyvena atsakovė, gyventojų gaunama informacija apie atsakovės girtavimą, vaikų nepriežiūrą (2010 m. birželio 18 d. pažyma Nr.52—660). Tai, kad atsakovė nereaguoja į kvietimus atvykti, neatidaro buto durų, patvirtina 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. lapkričio 14 d., 2013 m. rugpjūčio 7 d., 2013 m. lapkričio 3 d. policijos komisariato pažymos.

Nurodyti faktai paneigia apeliantės argumentus apie jos rūpinimąsi vaiku, žalos vaikui nebuvimą, netvarką bute tik dėl remonto, nepiktnaudžiavimą alkoholiu, teismo įvertintas aplinkybes, aktualias ne nagrinėjamu laikotarpiu, o 2006 metais, situacijos pasikeitimą į gerąją pusę. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad atsakovės elgesys, išskyrus trumpalaikius pokyčius, iš esmės nesikeitė – ji neturi nuolatinių pajamų, neužtikrina savo sūnui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, nesirūpina vaiku, vengia bendravimo ir bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais, nepripažįsta šeimoje vyraujančių problemų, atsisako jai siūlomos specialistų pagalbos, jai trūksta socialinių įgūdžių auklėjant ir prižiūrint sūnų, tokiu būdu ji daro žalą ir neigiamą įtaką vaiko protiniam, fiziniam, doroviniam vaiko vystymuisi. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikui žalingą įtaką daro ir atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės vengimas atlikti pareigą auklėti vaiką ir nesirūpinimas juo bei žalingos įtakos darymas vartojant alkoholį yra įrodytas ne tik pirmosios instancijos teismo tirtu laikotarpiu. Atsakovės elgesys, sudarantis pagrindą laikinam motinos valdžios apribojimui, toliau tęsėsi apeliacinio proceso metu.

Įvertinimui, ar yra teigiami pokyčiai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, ieškovės atstovai nuolat tikrino šeimos aplinkos sąlygas, aiškinosi mokyklos nelankymo priežastis. Apeliantė nepagrįstai teigia apie netinkamai įvertintą vaikos sveikatos būklę, dėl kurios, jos teigimu, vaikas ilgą laiką nelankė mokyklos. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų vaiko medicininių duomenų matyti, kad dėl nevalingo tuštinimosi jis buvo pas gydytoją 2013 m. liepos 25 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. 2015 m. kovo 24 d. vaikas gydytojui nurodė, kad tos problemos nėra. Kiti jo susirgimai buvo trumpalaikiai (karščiavimas, miežis), nepateisinantys daugybės pamokų praleidinėjimo. Pažymėtina ir tai, kad keturis iš penkių apsilankymų pas gydytoją vaikas atvyko vienas.

Atsakovė neatvyko kviečiama į mokyklą 2016 m. birželio 7 d., socialiniai darbuotojai jos ir vaiko nerado namuose apsilankę 2016 m. birželio 8 d., liepos 21 d., liepos 27 d., rugpjūčio 12 d., rugsėjo 7 d., rugsėjo 16 d., rugsėjo 13 d., rugsėjo 19 d.. Visais atvejais buvo palikti kvietimai paskambinti arba atvykti į skyrių, tačiau atsakovė su ieškove nesusisiekė. Alytaus (duomenys neskelbtini) mokykla 2016 m. birželio 17 d. rašte Nr. S-158 nurodė, kad atsakovės sūnus tais mokslo metais mokyklos beveik nelankė, jo praleistos pamokos nėra pateisintos. Atsakovei siųstas registruotas laiškas 2016 m. sausio 28 d. dėl dalyvavimo mokyklos vaikos gerovės posėdyje, tačiau į posėdį neatvyko nei ji, nei vaikas, analogiška situacija pasikartojo 2016 m. balandžio 25 d. Atsakovė kviesta atvyko 2016 m. kovo 31 d., pažadėjo pasirūpinti, kad vaikams atliktų jam parengtas vasaros savarankiškų darbų užduotis. Vaikas nebuvo perkeltas į aukštesnę klasę. 2016 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. S-242 mokykla nurodė, kad į mokyklą E. C. buvo atvykęs tik vieną kartą, neatliko savarankiškų vasaros darbų. Mokyklos socialinė pedagogė kelis kartus su atsakove bendravo telefonu ir tarėsi dėl atvykimo, tačiau atsakovė į mokyklą neatvyko, į telefono skambučius neatsakė, niekaip nepasidomėjo sūnaus mokymusi ir lankomumu. Atsakovė su vaiku neatvyko į Alytaus miesto savivaldybėje vykusius Vaiko gerovės komisijos posėdžius 2016 m. gegužės 16 d. ir birželio 2 d. Socialinio darbo su šeima 2016 m. kovo – birželio, birželio – rugsėjo, rugsėjo – lapkričio mėnesių laikotarpiu išvadoje pažymėta, kad atsakovė yra supažindinta su sūnaus mokymosi rezultatais, tačiau ji vengia bendravimo su socialiniais darbuotojais, VTAS specialistais, nepripažįsta šeimos vyraujančių problemų, vaikas paliktas kartoti devintos klasės kursą; atsakovė nepasiėmė socialinės kortelės ir nepanaudojo į ją pervestų piniginių lėšų, nesutvarkė dokumentų socialinei paramai gauti, vaikas yra neprižiūrėtas. 2016 m. gruodžio 5 d. šeimos aplankymo akte konstatuota netvarka bute, siūlymas atsakovei užsiregistruoti darbo biržoje, jos pripažinimas, kad negali įtakoti vaikos nenoro eiti į mokyklą, atsakovės atsisakymas socialinių paslaugų. 2015 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė buvo nubausta administracine tvarka pagal ATPK 181 straipsnį už nepilnamečio sūnaus pasirodymą viešoje vietoje neblaivaus. Mokykla 2016 m. gruodžio 14 d. rašte nurodė, jog vaiko tėvai nesidomi vaiko mokymusi ir lankomumu, nebendradarbiauja su mokytojais ir socialine pedagoge, vaikas iki gruodžio 13 d. yra praleidęs 381 pamoką, iš kurių pateisinta 14. 2017 m. vasario 9 d. mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. M-25 vaikas yra išbrauktas iš mokinių sąrašų. 2017 m. kovo 10 d. atsakovė namuose buvo rasta neblaivi policijos darbuotojų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė pripažino negalinti įtakoti vaiko nenoro eiti į mokyklą. Faktas, kad vaikas į mokyklą išeina, tačiau nenueina, įrodo atsakovės nesugebėjimą vykdyti motinos pareigą užtikrinti mokyklos lankymą tiek pačiai, tiek bendradarbiaujant su pedagogais ir socialiniais darbuotojais (CPK 185 straipsnis).

Išvardinti duomenys paneigia apeliantų motyvus dėl neteisingai įvertintų aplinkybių motinos valdžios įgyvendinimo atžvilgiu ir įrodo, kad atsakovė aktyvia ir pasyvia veika nevykdė CK 3.165 straipsnyje įtvirtintos motinos pareigos rūpintis savo vaiko auklėjimu ir vystymusi, sudaryti sąlygas mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą bendradarbiauti su mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų, užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, padarė jam žalingą įtaką piktnaudžiaudama alkoholiu. Nepriklausomai nuo to, kad ją ir sūnų sieja stiprus ryšys, toks motinos pareigų nevykdymas yra priešingas vaiko interesams, dėl to ji yra kalta, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.180 straipsnio nuostatas laikinai apribodamas motinos valdžią.

Skunde nurodyta EŽTT praktika apeliantė remiasi deklaratyviai. Pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, teisėjų kolegija remiasi EŽTT jurisprudencijos standartais, pagal kuriuos geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10, 13 March 2012, § 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.). Nustačius, kad atsakovės šeima priskirta prie socialinės rizikos šeimų nuo 2008 metų ir pirmiau nurodytas jos nesirūpinimas vaiku tik gilėjo, išskyrus momentinius pokyčius, vaiko palikimas su motina pakenktų jo raidai, todėl nesutiktina su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais dėl neatsižvelgimo į vaiko norą gyventi su mama. Atsakovė buvo nepajėgi užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą, jis neįgijo pagrindinio išsilavinimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji užtikrins ugdymo spragų likvidavimą suteikiant vaikui profesinį išsilavinimą, dėl to atmestini apelianto trečiojo asmens skundo motyvai dėl nepagrįsto motinos atskyrimo nuo sūnaus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nuo šeimos jis nebus atskirtas. Apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo teigė, kad nuo vaiko auklėjimo jie nebuvo visai nusišalinęs, iš dalies bendradarbiavo su pedagogais, socialiniais darbuotojais, mokėjo išlaikymą, įsipareigojo vykdyti tėvo pareigas, ateityje stengtis atkurti ryšį su sūnumi, domėtis jo mokymusi, sveikata (t. 3 v.l. 26-27). Pažymėtina, kad tai yra jo įstatyminė pareiga. Be to, apribojus tėvų valdžią laikinai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

CK 3.181 straipsnio 2 dalis nustato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Apeliacijos metu nustatyta, jog atsakovė, nors ir nežymiai, pradėjo bendradarbiauti su vaikų teisių apsaugos institucijomis. Ieškovės 2016 m. rugsėjo 22 d. sudarytame veiksmų, kurių sprendimo įsiteisėjimo atveju atsakovė turėtų imtis motinos valdžios apribojimo panaikinimui, plane nurodyta atsakovei bendradarbiauti ir bendrauti su ieškovės specialistais ir VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro socialiniais darbuotojais; VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro socialiniams darbuotojams kartu su atsakove peržiūrėti ir atnaujinti socialinių paslaugų poreikį jos šeimai; bendrauti ir bendradarbiauti su paslaugas teikiančių institucijų atstovais (įsileisti darbuotojus į namus, turėti kontaktinius telefonus); pripažinti problemas šeimoje ir jas spręsti (tvarka, švara namuose, alkoholio nevartojimas); atsakovei nebendrauti su asmenimis, turinčiais priklausomybę alkoholiui; nuolat domėtis vaiką E. C. supančia socialine aplinka; užmegzti ir nuolat palaikyti ryšį su šio vaiko mokymosi įstaiga, spręsti lankomumo problemas; neprarasti su vaiku emocinio ryšio (nuolat bendrauti); VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centre lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo programą, psichologo konsultacijas; užsiregistruoti Alytaus teritorinėje darbo biržoje; kartu su VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja susitvarkyti dokumentus Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje socialinei paramai gauti; vykdyti šiame plane nurodytus veiksmus nuosekliai ir nuolat. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė bei trečiasis asmuo turi imtis aktyvių veiksmų ir skatindami vaiką įgyti profesinį išsilavinimą.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Pasitvirtinus, kad atsakovė nevykdo savo pareigos rūpintis vaiku, teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš apeliantų priteistinos 4,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2,47 (du Eur 47 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokant pastarąsias sumas valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.