Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 7 klases, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str.1 d.;

B. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs vidurinį mokslą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugpjūčio 22 dieną, apie 18-19 valandą, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, V. K. priklausančios sodybos teritorijoje, B. M. ir E. M. bendrais veiksmais, kiekvienas tyčia suduodamas A. Z. nemažiau trijų smūgių rankomis, kojomis bei mediniu pagaliu į šonus bei galvą, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairių VII-VIII-IX-X ir dešinių IX-X šonkaulių lūžius, abipusį hemotoraksą, galvos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą.

Kaltinamasis B. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytos dienos vakare apie 18-19 valandą buvo savo namuose. Kai sėdėjo pavėsinėje, atėjo nukentėjusysis A. Z.. Jis buvo neblaivus. Abu susižodžiavo ir taip kilo konfliktas, kurio metu A. Z. pačiupo kėdutę ir ėmė jį mušti. Praradęs sąmonę. Kai ją atgavo, pamatė, kad A. Z. nori smaugti jo sūnų E. M. Priėjo prie A. Z. ir spyrė jam pora kartų, bijodamas neužmuštų sūnaus. Mušęs A. Z. ir rankomis, ir koja, smūgius sudavęs į kūno korpusą. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tiesą. Neneigia galėjęs suduoti tris smūgius tiek stovinčiam, tiek gulinčiam nukentėjusiajam, jų neskaičiavęs. Sumušti su sūnumi A. Z. nesitarę. Mano, kad taip sužaloti nukentėjusiojo negalėjęs. Žalos neatlyginęs.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad kaltinime minimą dieną motina V. K. paskambinusi jam pranešė, kad A. Z. sumušė tėvą. Atvažiavęs pas tėvus. Ten buvusio A. Z. klausęs užką sumušė tėvą. Atsakydamas nukentėjusysis jam sudavę kažkur į galvą. Smogęs nukentėjusiajam. Abu susikibo, apvirtę grūmėsi. Neneigia sudavęs A. Z. vieną smūgį į galvą ir porą smūgių į šonus. Nurodė, kad po to priėjo B. M. ir sudavė smūgius A. Z. Po muštynių A. Z. greitoji išvežė į ligoninę. Mano, kad A. Z. sumušė esant būtinajai ginčiai. Su tėvu nesitaręs sumušti A. Z.

Motyvuojamoji dalis

Nors abu kaltinamieji savo kaltę pripažino tik iš dalies, ji visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną su A. R. nuvažiavo pas M. taisyti žoliapjovės. Bubo neblaivus ir pas M. autobusiuke užmigęs, o kai atsikėlęs, A. R. jau nebuvo. Dėl to, kad pažįstamas paėmė pinigus ir neparnešė cigarečių, susipyko su pavėsinėje sėdėjusiu B. M.. Konflikto metu B. M. jį išvadino durniumi, asilu, parodė liežuvį ir todėl su medine kėdute uždavė jam per dešinį petį. Maždaug po pusvalandžio atvyko jo sūnus E. M. su draugu. Pradėję aiškintis dėl tėvo sumušimo ir E. M. netikėtai smogė į lūpą. Tuomet E. apvertęs ant žemės. E. sudavęs jam ranka. Jo draugas stovėjo ir nieko nedarė. Vėliau V. K. paliepus mušti, buvo sumuštas. Gavo smūgius į nugarą, prarado sąmonę, tvirtina, kad du smūgius nugarą sudavė E. draugas. Kai jau atgavo sąmonę, E. dar spyrė į šoną. Po smūgių negalėjęs atsikelti. Buvo nutemptas į autobusiuką, darėsi silpna, atvažiavusi greitoji išvežė į ligoninę. Iki šiol jaučiasi blogai. Materialinių pretenzijų neturi.

Liudytoja V. K. parodė, kad B. M. – jos buvęs vyras, o E. M. -jos sūnus. Nusikaltimo dieną pas juos namuose buvo neblaivus A. Z. ir pyko kad kažkas jam nenupirko gėrimo ir rūkalų. B. M. jam liepęs eiti gulti arba namo ir tuomet išgirdusi smūgį. Mačiusi, kad A. Z. užsimojo ir sudavė metaline kėdute B. M.. Jis nugriuvo ant suolo pavėsinėje. Po to A. Z. pačiupo peilį ir puolė ją. Pabėgusi. Paskambinusi sūnui E., nes nežinojusi kas nutiko B. M.. A. E. klausė A. Z. „ką padarei tėvui“. A. Z. atsakęs „nori ir tavo žarnos aplink vartytuvą bus apviniotos“. Tuomet jie susikibo. Kaip vyko muštynės tarp E. ir A. Z. nemačiusi. Pasijautusi blogai. Bėgdama į verandą, matė link aikštelės, kur ant šono gulėjo A. Z., einantį B. M.. A. Z. iš nosies jam bėgo kraujas. Kaip buvo sumuštas A. Z. nemačiusi. Skambinusi į policiją ir greitąją. Jis buvo išvežtas į ligoninę.

Liudytojas A. R. parodė, kad nusikaltimo padarymo dieną su A. Z. apie pietus buvo pas B. M., remontavo savo žoliapjovę. Susitvarkęs savo reikalus, išvažiavo namo, o A. Z. pasiliko. Apie tai, kad jis buvo sumuštas, sužinojo vėliau, kai A. Z. tai buvo ligoninėje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1278/10 (05) konstatuota, kad A. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairių VII-VIII-IX-X ir dešinių IX-X šonkaulių lūžiai, abipusiu hemotoraksu, galvos sumušimu, lengvu galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis.Dėl kairių VII-VIII-IX-X ir dešinių IX-X šonkaulių lūžių, abipusio hematorakso, kas komplikavosi eksudaciniu pleuritu, pūlingu bronchitu, I? kvėpavimo nepakankamumu (b.l. 16-17).

Kaltinamojo B. M. ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1011/10 (05) nurodoma, kad B. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, dešiniame petyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, aplinkybėse nurodytu laiku ,t.y. 2010-08-22 (b.l. 19).

Iš parodymų patiktinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Z. parodymų patikrinimo vietoje parodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jo parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms (b.l.42-49).

Tokiu būdu kaltinamųjų B. M. ir E. M. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą visiškai įrodyta. Jų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str.1 d. Nukentėjusiajam A. Z. bendrais nusikalstamais B. M. ir E. M. veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas baigtas, padarytas esant netiesioginei tyčiai. Kaltinamieji suduodami smūgius nukentėjusiajam, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir to siekė.

Kaltinamųjų dalinį prisipažinimą padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str.1 d., teismas vertina kaip jų gynybinę poziciją, siekiant palankesnio nuosprendžio ar išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis E. M. nurodė, kad smūgius A. Z. sudavė, esant būtinajai ginčiai. Kaltinamojo E. M. gynėjas advokatas Jonas Milčius nurodė, kad jo ginamasis E. M. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Įstatymas numato baudžiamąją šalinančias aplinkybes ir būtinąją gintį, ir būtinąjį reikalingumą. Pagal LR BK 28 str. nuostatą asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą jei jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, tačiau tokios aplinkybės nekonstatuotos. Byloje nustatyta, kad E. M. į savo tėvo namus atvyko praėjus maždaug pusvalandžiui po konflikto, įvykusio tarp B. M. ir nukentėjusiojo A. Z. Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad į B. M. kiemą atvykęs jo sūnus E. M. pirmas sudavė jam smūgį ir prakirto lūpą. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats E. M. (b.l. 70-72, 74-75). Byloje nenustatyta, kad E. M. veikė ir būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tai yra esant situacijai, kai teisėtai padaroma žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybės, visuomenės interesams, to asmens ar kitų asmenų teisėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Byloje pačių kaltinamųjų daliniu prisipažinimu, sudavus smūgius nukentėjusiajam, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialistų išvados, atpažinimo, parodymų patikrinimo protokolų duomenimis visiškai įrodyta, kad 2010 m. rugpjūčio 22 d., apie 18-19 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kaime, V. K. priklausančios sodybos teritorijoje, bendrais veiksmais, tyčia rankomis, kojomis bei mediniu pagaliu A. Z. suduodami ne mažiau kaip 3 smūgius į šoną bei galvą, padarė nukentėjusiajam kairių šonkaulių VII-VIII-IX-X ir dešinių IX-X šonkaulių lūžius, abipusį hemotoraksą, galvos sumušimą bei lengvą galvos smegenų sukrėtimą. Visiškai paneigta aplinkybė, kad sumušant A. Z., dalyvavo trečias nenustatytas asmuo.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta provokuojantį neblaivaus nukentėjusiojo A. Z. elgesį, t.y. sudavimą smūgių kėdute B. M., tapusį nusikalstamos veikos padarymo priežastimi.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.),

E. M. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), anksčiau neteistas, Valstybinei ligonių kasai nusikalstamais veiksmais padaryta žala neatlyginta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b.l. 90-93), registruotas psichoneurologinėje įskaitoje (b.l. 83), charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 80), turi šeimą ir ją išlaiko.

Skirtina laisvės apribojimo bausmė (b.l.48 str.). Jos terminas nustatytinas remiantis LR BK 61 straipsnio nuostatomis). Taikytina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str.1 d.,2d.,5 p., 70 str.).

Kaltinamasis B. M. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), anksčiau neteistas, Valstybinei ligonių kasai nusikaltamais veiksmais padaryta turtinė žala neatlyginta, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, registruotas psichoneurologinėje įskaitoje (b.l. 113), charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 109.110).

Skirtina laisvės apribojimo bausmė (b.l.48 str.). Jos terminas nustatytinas remiantis LR BK 61 straipsnio nuostatomis). Taikytina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str.1 d.,2d.,5 p., 70 str.).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministreijos 3663,81 litų civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas (b.l.22-23,27-30).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.- 299 str., 301-305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

E. M. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str.1 d., ir nusteisti laisvės apribojimu vieneriems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos LR BK 67 str.1 d.,2d. 5 p., 70 str., įpareigoti nuteistąjį per 6 mėnesius atlikti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosoprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

B. M. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str.1 d., ir nusteisti laisvės apribojimu vieneriems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos LR BK 67 str.1 d.,2 d. 5 p., 70 str., įpareigoti nuteistąjį per 6 mėnesius atlikti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Priteisti iš E. M. ir B. M. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie SAM 3663,81 litų žalos atlyginimo.

Kardomąsiais priemones panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.