- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- 1-3314-917/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-34761-24-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 721 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297–307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju, teistas:
1) Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta bausmė – 2 m. laisvės su 1/4 turto konfiskavimu;
2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 2 d.), paskirta bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. DC-1182 „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6, t. y. 2 mėn. 28 d., galutinė bausmė – 2 m. 3 mėn. 3 d. laisvės atėmimo. 2003 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 271 straipsnio 2 dalies, 271 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsniu, neatlikta bausmė sumažinta 1/6 dalimi, t. y. 1 mėn. 28 d., galutinė bausmė 1 m. 10 mėn. 2 d. laisvės atėmimo. Atleistas nuo turto konfiskavimo bausmės;
3) Plungės rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 m. laisvės atėmimo. 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, paleistas lygtinai – 1 m. 4 mėn. 4 d;.
4) Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – 1 m. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, bausmė subendrinta su 2004 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 m. 10 mėn. 4 d. laisvės atėmimo;
Žemesnės instancijos teismas
5) Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, prie šios bausmės iš dalies pridėta paskirta ir neatlikta bausmė pagal 2006 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, galutinė bausmė – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2011 m. sausio 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, paleistas lygtinai, neatlikus 1 m. 5 mėn. 5 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
6) Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta bausmė – 5 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2008 m. birželio 20 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 6 m. laisvės atėmimo bausmė;
7) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 20 d. teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 3 m. 3 mėn. 10 d. laisvės atėmimo. Bausmę atliko 2018 m. gegužės 3 d.;
8) Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. 2022 m. vasario 8 d. bausmę atlikęs;
9) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės
S. Š. 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 01.37 val., (duomenys neskelbtini) gatve, Kaune, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėtu pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra", valst.nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu "Alcotest 6810", Nr. (duomenys neskelbtini) pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
S. Š. vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2024 m. balandžio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus metus) ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2024 m. birželio 18 d. būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis, nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2024 m. rugsėjo 6 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve vairavo transporto priemonę - automobilį "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis S. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl visų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, labai gailėjosi, neginčijo kaltinime išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, tą vakarą kieme sėdėjo ir kepė šašlyką, bei išgėrė alkoholio. Kažkodėl žmona iškvietė policiją, ir jam buvo skirtas 15 parų areštas, kad į namus negali artintis, nors jokio smurto ar ginčo tarp jų nebuvo. Jis buvo kieme, o žmona namuose. Neturėjo kur permiegoti, todėl sėdo į mašiną ir važiavo pas draugą. „Opel Astra“ automobilis jam pačiam priklauso. Žinojo, kad yra atimta teisė vairuoti, bet reikalui esant kaimyno paprašydavo, kad jį su tuo automobiliu pavežtų. Problemų su priklausomybėmis neturi, nes dirba darbe, kur reikia atsipūsti kiekvieną dieną. Toks momentas gavosi šį kartą, o praeitą kartą kai vairavo, tai nesijautė girtas ir važiavo žmoną parsivežti iš darbo, nes nebuvo jai kaip grįžti autobusu. Artimųjų kitų neturi ir šiuo atveju nebuvo kur jam pernakvoti. Jokio smurto šeimoje nebuvo, kodėl žmona iškvietė policiją nežino. Neblaivumas buvo nustatytas du kartus, jo neginčija. Gailisi dėl abiejų nusikalstamų veikų. Dviem metams jau buvo atimta teisė vairuoti, apie tai žinojo. Prieš tai irgi dviem metams buvo atimta teisė vairuoti, bet naujai išsilaikė teises, ir vėl dabar prarado jas. Savo ateitį sieja su darbu, nes elementus moka vaikams, prisideda prie savo vaikų išlaikymo. Su pirma žmona yra sunkumai bendraujant, bet vaikus išlaiko. Darbo mesti neplanuoja ir nori likti laisvėje, toliau dirbti. Teismui pažada, kad darys išvadas ir daugiau nebenusikals.
Kaltinamajam S. Š. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 291) straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamojo prisipažinimo, S. Š. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.
Liudytoja E. Š. parodė, kad ji 2024 m. rugsėjo 6 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniąja tyrėja. Nuo 00.40 val. buvo vykdoma prevencinė policinė priemonė, dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu J. Š., tikrinant vairuotojų blaivumą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, sankryžoje. 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 01.37 val. kartu su kolega J. Š. pastebėjo, kad sidabro spalvos automobilis neatvažiavo iki jų patikros vietos, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve, o sustojo prie išdėliotų kūgelių, prie sankryžos, ties (duomenys neskelbtini), Kaune. Kolega J. Š. nuėjo iki automobilio vairuotojo. Jai tikrinant kito vairuotojo blaivumą, kolega šūktelėjo, kad sidabro spalvos automobilio, kaip vėliau pamatė automobilio "Opel Astra", vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Kadangi turėjo kontaktinį alkoholio kiekio matuoklį, iš karto priėjo prie automobilio "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo vairuotojas, kaip vėliau nustatė, S. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilyje jis buvo vienas. Pasiteiravus ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, nerišliai atsakė, kad ne, bet iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Nusprendė S. Š. iš karto patikrinti alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 6810", Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu patikrinimu 2024 m. rugsėjo 6 d. 01.37 val. nustatytas 1,87 prom. neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu patikrinus antrą kartą 01.56 val. nustatytas 1,84 prom. neblaivumas. Alkoholio kiekio matuoklio laikas nuo realaus laiko skiriasi 5 min., kadangi alkoholio kiekio matuoklio laikas yra neteisingai nustatytas. Neblaivumo nustatymo akte įrašė alkoholio kiekio matuoklio rodomą laiką 01.32 val. ir 01.51 val., jog būtų mažiau maišaties, nors realiai neblaivumo patikrinimai vyko 01.37 val. ir 01.56 val. Automobilis "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros perduotas UAB "Augenas" ir nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaunas. (b.l. 25-28)
Liudytojas J. Š. parodė, kad jis 2024 m. rugsėjo 6 d. nuo 00.40 val. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu, kartu su vyresniąja tyrėja E. Š.. Buvo vykdoma policinė priemonė, tikrinamas vairuotojų blaivumas prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, sankryžos. 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 01.37 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), Kaune, pastebėjo, kad sidabro spalvos automobilis neatvažiavo iki jų vykdomos patikros vietos, o sustojo prie išdėliotų kūgelių pradžios, prie minėto pastato. Jis pamanė, kad vairuotojas ne ten atvažiavo, supainiojo kelią, todėl nuėjo iki jo pabendrauti. Priėjęs pamatė, jog tai automobilis "Opel Astra", valts Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo tik vairuotojas, kaip vėliau nustatė - S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Priėjus prie vairuotojo durelių, kurių langas buvo praviras, iš karto pajuto nuo vairuotojo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, paklausė kas atsitiko, bet vairuotojas kažką nerišliai pasakė, net nesuprato. S. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus. Tada jis pasikvietė kolegę E., kuri su savimi turėjo kontaktinį alkoholio kiekio matuoklį. Priėjus E., jis nuėjo nuo automobilio, kuriame sėdėjo S. Š., toliau vykdyti policinės priemonės. Matė, kad E. Š. alkoholio kiekio matuokliu tikrino S. Š. neblaivumą, kad atsivedė jį prie tarnybinio automobilio. Vėliau sužinojo, kad pirmu patikrinimu S. Š. nustatytas 1,87 prom. neblaivumas, o antru - 1,84 prom. neblaivumas. Žino, kad alkoholio kiekio matuoklio laikas yra neteisingai nustatytas, skiriasi nuo realaus laiko, tačiau koks skirtumas - jis nežino. Apie tai, kad S. Š. nustatyta daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, informuotas VPK budėtojas. Ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko E. Š.. ( b. l. 30-33)
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 6810", Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu patikrinimu 2024 m. rugsėjo 6 d. 01.37 val. nustatytas 1,87 prom. neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu patikrinus antrą kartą 01.56 val. nustatytas 1,84 prom. neblaivumas. (b.l. 51, 52-54)
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus rašte nurodyta, kad 2024 m. birželio 18 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus registrą įrašytas S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., kuris 2024 m. balandžio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu S. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 16 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2026 m. balandžio 15 d. S. Š. supranta paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį ir jos atlikimo tvarką, yra susipažinęs su teismo sprendimu.(b.l. 35-41)
2024 m. balandžio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuriuo nuspręsta, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę — uždrausti naudotis specialia teise — vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 16 d. (b.l. 90-92)
III. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį pasitvirtino.
Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, neblaivumo patikros rezultatų alkotesteriu neginčijo, bei patvirtino, jog žinojo apie jam taikomą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones. S. Š. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, apžiūros protokolai.
Kaltinamasis S. Š. dėl vairavimo neblaiviam, kai nustatytas virš 1,5 promilių neblaivumas, savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, su alkotesterio rodmenimis ir nustatyta alkoholio koncentracija sutinka. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad S. Š. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad S. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis bei pripažino ir pats S. Š. , jis jau trečią kartus (sistemingumo požymis) teisiamas dėl to, kad transporto priemonę vairavo neblaivus, bei žinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti ir paskirti teismo įpareigojimai ankstesniais nuosprendžiais. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad S. Š. žinodamas, kad jam yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemonę, sąmoningai vėl sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu vengė vykdyti jam paskirtą paminėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad S. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 243 straipsnyje.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo S. Š. padarytos nusikalstamos veikos, atitinka BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtį ir yra kvalifikuotos teisingai bei įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
IV. Dėl bausmės skyrimo
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (baudžiamasis nusižengimas ir viena nesunki nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs abi nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat S. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. (b.l. 71-86)
S. Š. teistas, baustas administracine tvarka (1 t. b.l. 93-96), psichiatrinis gydymas, įskaita - nesigydė, nesilankė (1 t. b.l. 97), priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neregistruotas (1 t., b.l. 98). Jis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, išlaiko mažamečius vaikus.
Teismas įvertina faktines aplinkybes, kad S. Š. naujai nusikalsto anksčiau būdamas teistu, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis sistemingai ir piktybiškai daro analogiškus nusikaltimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs minėtas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam S. Š. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina didesnė nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę (BK 49 straipsnis). Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, sudarančios idealiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsniu, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (laisvės atėmimui), apimant švelnesnę bausmę, skirtą už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (areštą), ir paskiriant subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64(1) straipsnio 1, 2 dalys).
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje S. Š. padarė du nesunkius nusikaltimus, vieną baudžiamąjį nusižengimą, tačiau sunkios pasekmės nekilo, jis gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, turi socialinius ryšius laisvėje, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. Š. atidedant 1 metų laikotarpiui, paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias tarpusavyje suderintas kelias pareigas: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programose. Byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, kaltinamojo elgesį, rodo, kad kaltinamojo resocializacija būtina per gydymosi nuo priklausomybių įstaigą, o ne per kalėjimą, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis, ir su kaltinamojo asmenybe bei jo pasiryžimu gydytis nuo alkoholizmo, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamojo asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Nors S. Š. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju S. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir, kaip pats pripažino ir patvirtina bylos duomenys, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo automobiliu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Be to, jam jau ankstesniu 2024 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo atimta teisė vairuoti, tačiau tai neatgrasė kaltinamojo nuo nusikalstamo elgesio. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytos 1,5 promiles viršijantis neblaivumas, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 3 metų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).
Bylos duomenimis bei iš paties kaltinamojo parodymų seka, jog kaltinamojo vairuotas automobilis Opel Astra, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), priklauso pačiam kaltinamajam (1 t., b.l. 46). Įvykių metu kaltinamojo vairuota ir jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Todėl atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, manytina, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir konfiskuoti transporto priemonę Opel Astra, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o tuomet - panaikintina.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra saugomas Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus - konfiskuotinas ( b. l. 44-45).
Esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), šioje byloje kaltinamajam S. Š. buvo paskirta gynėja advokatė N. G.. Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymos 2024 m. rugsėjo 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 39,58 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, gynėjo dalyvavimo byloje išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje, ir jį nubausti :
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį– laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams;
- pagal BK 243 straipsnį – arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti S. Š. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. Š. galutinę sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinama su subendrintina Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir S. Š. skiriama galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, paliekant pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 25 d. baudžiamąjį įsakymą nustatytus baudos sumokėjimo terminus.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, S. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programose.
S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, tuomet panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą S. Š. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, S. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant transporto priemonę Opel Astra, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti. (b. l. 44-45).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. Š. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).