- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-5284-919/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04499-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pažeidėjas
- O. D.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui R. B., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. D. 2013-06-25, apie 11.20 val., prie M. Valančiaus g. 17, Palangoje, vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino eismo saugumu, nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo iš dešinės pusės jai stovinčio automobilio „Audi Q5“ ir jį kliudė. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
O. D. taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji po eismo įvykio neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 232, 234 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvažiavo į Valančiaus g., ten mašinų buvo be galo daug. Tuo metu buvo daug išvažiuojančių mašinų iš Palangos. Ji sustojo priešingoje aikštelėje, pasuko ir sustojo. Ji visiškai nepajuto, kad šonu palietė kitą mašiną. O kai grįžo iš stoties atgal, tai išėjo nukentėjusioji ir paklausė, kad, ar tai ne ji nubraukė jų automobilį. Ji policininkams paaiškino, kad tikrai negali tai būti, jog tai jos darbas. Ji galvojo, kad tai ne jos darbas. Ji tik po to paskaitė aktą, kad rašo, jog iš įvykio vietos išvažiavo. Važiavo pas ekspertą, kuris pasakė, kad gali būti jos prisilietimas. Jai mašina yra labai reikalinga, ji į sodą važinėja, be mašinos kaip be rankų. Ji nežinojo, kad galima deklaraciją užpildyti. Teises turi nuo 1962 metų, niekada jų nebuvo praradusi, nepiktybiška, alkoholio nevartoja. Prie Valančiaus g. 17, toje vietoje vyksta nuolatinai statybos darbai, stato didelį viešbutį. Didelis triukšmas, su didelėmis mašinomis važiuoja. Buvo taip, kad kai ji atvažiavo į aikštelę, sukosi pro jos mašinos galą ir statė priešingoje pusėje savo automobilį. Nuėjo į stotį pasiimti vaiką. Galvoja, kad kontaktavo parkuojant. Ji negirdėjo, nepajuto kontakto.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. D. atstovas advokatas R. B. paaiškino, kad O. D. kaltinama, kad ji pasišalino iš įvykio vietos, tikslu nuslėpti padarytą autoįvykį. Ji neigia tokį faktą, o kad pašalinti jos abejones, jie kreipėsi pas specialistus t.y. pas ekspertą V. M., kuris davė išvadą ir patvirtino, kad O. D. automobilis galėjo kontaktuoti su automobiliu Q5 bei tokiu būdu padaryti autoįvykį. Jo atstovaujamoji susipažinusi su šia išvada, galutinai įsitikino, jog ji galėjo kliudyti minėtą automobilį ir padaryti autoįvykį. Todėl ji savo kaltę toje dalyje pripažįsta pilnai. Mano, kad galima daryti išvadą, kad O. D. šiais metais birželio 25d., 11.20 val. Valančiaus 17, Palangoje, netyčia kliudė transporto priemonę ir nepajusdama to kontakto, išvažiavo tvarkytis savo asmeninius reikalus. Ji paaiškino ir pripažino, kad galėjo pažeisti KET 9, 132, 232, 234 p. reikalavimus. Tuo pačiu pažeidė KET 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Tačiau kalbėdama apie kaltę dėl 130 str. 1 d., laiko , kad ji neturėdama tyčios pasišalino iš įvykio vietos ir to nepripažįsta. Todėl mano, kad O. D. turėtų būti pagal 130 str. 1 d. išteisinta. Jei teismas galvotų, kad negalima išteisinti O. D. pagal 130 str. 1 d., prašo jos atžvilgiu pritaikyti 30¹ str. ir paskirti bausmę švelninančią atsakomybę t.y. neatimant vairuotojo pažymėjimo bei paskirtą piniginę baudą mažinti iki minimumo. Jos pasitraukimas iš įvykio vietos nekliudė nustatyti kaltininko, atsižvelgiant į tai, kad jos didelis vairavimo stažas, bausta anksčiau už menkus administracinius pažeidimus, kad jai reikalinga transporto priemonė dėl gyvenimo būdo, sveikatos būklės, padarė išvadas, gailisi, pergyvena. Atsižvelgus į šias aplinkybes, mano, kad galima O. D. atitinkamai ją nubausti neatėmus jai vairuotojo pažymėjimo.
Liudytojas M. Ž. nurodė, kad pagal apgadinimus mano, kad ji turėjo pajusti. Nukentėjusioji buvo pasipiktinusi, kad moteriškė nesustojo ir nuvažiavo. Nukentėjusioji nurodė tuos numerius. O. D. nurodė, kad ant jos automobilio sužalojimai atsirado, nes atsitrenkė išvažiuodama pro sodo vartelius. Kiek pamena, nukentėjusioji sakė, kad nesutinka pildyti deklaracijos, nes negalima taip pasišalinti. Vasarą ten yra statomas viešbutis. Už jo pavažiavus 50 metrų buvo šis įvykis. Tuo metu nebuvo didelio statybininkų veiksmo.
Liudytoja L. S. nurodė, kad nuomojosi pas O. butą, kur besiruošdama važiuoti namo, pamatė, kad nubrauktas jos automobilio buferis. Praeidami žmonės jai pasakė, kad gali būti šita mašina, nes ji ten sukinėjosi. Ji pasiskambino O., kuriai pasakė, kad galėjo nubraukti jos mašiną. Ji nepripažino. Ji paskambino draudimui, kur jie pasakė, kad skambintų policijai. Dėl deklaracijų nieko nesitarė. Negaliu pasakyti, kokia žala automobiliui padaryta, nes draudimas tik apžiūrėjo, o dėl žalos dydžio nieko nesakė. Nebuvo tokio dalyko, kad atsisakė pildyti deklaraciją.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padarymo eismo įvykio pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), O. D. paaiškinimu (b. l. 6), L. S. paaiškinimu (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b.l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (b. l. 9-10), fotolentelėmis (b. l. 11-16), pažyma apie baustumą (b. l. 19-20), specialisto išvada Nr. MV 2013-42 (b. l. 49-62), kita bylos medžiaga. Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad O. D. -06-25, apie 11.20 val., prie M. Valančiaus g. 17, Palangoje, vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino eismo saugumu, nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo iš dešinės pusės jai stovinčio automobilio „Audi Q5“ ir jį kliudė, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. O. D. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio ji neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai nėra žymūs (b. l. 9-10), automobiliai apgadinti labai nesmarkiai. Specialisto išvadoje Nr. MV 2013-42 nurodyta, jog daugiau tikėtina, kad automobilių apgadinimai susidarė, kai pirmyn judėjęs dešinio posūkio trajektorija automobilis „Audi A4“ galinių dešinių durelių dekoratyvine juostele ir galinio dešinio sparno priekine dalimi slysdamas kontaktavo su automobilio „Audi Q5“ galinio bamperio kaire puse. Tačiau techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Audi A4“ vairuotoja galėjo identifikuoti buvusį kontaktą su automobiliu „Audi Q5“, nes buvusio kontakto metu automobilį „Audi A4“ neveikė koks nors ryškesnis smūginis poveikis (kontaktas buvo liestinis, dėl jo nebuvo deformuotos kontaktavusios detalės ir nebuvo nutrauktas jų įtvirtinimas); dėl automobilių „Audi A4“ ir „Audi Q5“ sąlyčio nebuvo sugeneruotas ženklesnis garsas, kuris turėjo ženkliai viršyti triukšmo lygį automobilio „Audi A4“ salone; buvusio kontakto metu automobiliai „Audi A4“ ir „Audi Q5“ nebuvo pastebimai pasvirę ant šono, kad tai galėjo matyti ar pajusti automobilio „Audi A4“ vairuotoja. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad O. D. būtų turėjusi motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu ji turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ji galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivi. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog O. D. veiksmuose tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., jam skirtina bauda straipsnio sankcijos ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas,
nutarė:
O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti ją 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Klaipėdos apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Klaipėdos VPK Palangos miesto policijos komisariatą (Vytauto g. 4, Palanga).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.