- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- eI2-7205-979/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00639-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- M. E. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. H. skundą prašymą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. E. H. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 24S16709 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijose 36 mėnesiams (3 metams). Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo kad:
1.1. Pareiškėjas ketino dirbti įmonėje UAB „Solikar Group“ ir buvo pasirašęs darbo sutartį, o prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo pateikė darbdavys, ne pareiškėjas. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 9 d. atskrido į Lietuvą, kad galėtų pradėti dirbti, tačiau UAB ,,Solikar Group‘‘ nesuteikė darbo vietos. Pareiškėjas duomenų atsakovui neteikė, tai darė darbdavys, kurio pateikti dokumentai nebuvo suklastoti, pateikti duomenys buvo teisingi. Vien tai, kad darbdavys atsisakė įdarbinti pareiškėją negali būti pagrindas priimti Sprendimą.
1.2. Nagrinėjamu atveju nei tyčios nei pačio pareiškėjo pažeidimo fakto nustatyta nebuvo, tačiau buvo priimtas formalus ir neteisingas Sprendimas, kuriuo neteisėtai, maksimaliam laikotarpiui ribojama pareiškėjo teisė judėti Europos Sąjungoje (toliau – ES). Nėra aišku kokiais teisės aktais atsakovas remiasi priimdamas sprendimą nustatyti draudimą maksimaliam laikotarpiui pareiškėjui atvykti į ES ir Šengeno teritorijos valstybes. Sprendimas yra neteisingas, neteisėtas bei nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo skundo netenkinti šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Solikar Group“ elektriku (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), 2023 m. gegužės 25 d. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 23S149274 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, su pastaba, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi bus išduodamas iki 2025 m. gegužės 25 d., nes pasas galioja iki (duomenys neskelbtini).
2.2. Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 23S210611 (toliau – Sprendimas Nr. 23S210611) panaikintas pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 18 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir jis darbo sutarties su UAB „Solikar Group“ nesudarė. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas negaliojančiu 2023 m. gruodžio 15 d.
2.3. Pažymi, kad Sprendimas Nr. 23S210611 yra įsiteisėjęs, pareiškėjas jo neskundė. Sprendimu nebuvo iš naujo vertinami pareiškėjo pateikti dokumentai ir aplinkybės dėl nesudarytos sutarties su UAB „Solikar Group“. Sprendimu buvo vertintina pareiškėjo individuali situacija priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kaip tai numato Įstatymo reikalavimai. Nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, parvirtintoje Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) nurodytus kriterijus.
2.4. Nustatytas draudimo atvykti ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) laikotarpis vertintinas kaip proporcingas ir nėra maksimalus įmanomas laikotarpis. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tik 3 metams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
4. Byloje nustatyta, kad Sprendimu Nr. 23S210611 pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi. Lietuvos teismų informacinės sistemoje (Liteko) nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs Sprendimą Nr. 23S210611.
5. Sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza išduoti nebuvo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis, pareiškėjas nebuvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Sprendimas priimtas vadovaujantis:
5.1. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių <...> gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui);
5.2. 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu (valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi) ir 2 dalies c punktu (trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje);
5.3. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 15 punktu (<...> Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką);
5.4. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu (užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis).
6. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
7. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jeigu ji priėmė Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarka.
8. Nustatyta, kad Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, dėl to, kad pareiškėjui Sprendimu Nr. 23S210611 panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi. Sprendimas Nr. 23S210611 priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis.
9. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nurodyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
10. Nors pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad Departamentas priimdamas Sprendimą netinkamai įvertino aplinkybes, dėl nesudarytos darbo sutarties su UAB „Solikar Group“, tačiau su šia pareiškėjo pozicija nesutiktina, kadangi Departamentas aplinkybes dėl nesudarytos darbo sutarties su UAB „Solikar Group“ vertino priimdamas Sprendimą Nr. 23S210611, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas į teismą nesikreipė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimo priėmimo momentu pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimą Nr. 23S210611 galiojo, kas atitiko Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies sąlygą, taigi atsakovas turėjo teisę spręsti dėl draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką.
11. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 3.1) jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 3.2) užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
12. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas atsižvelgė į priežastį, dėl kurios pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, taip pat į esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi Sprendime pažymėta, jog buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir užsienietis darbo sutarties nesudarė. Departamentas vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad užsieniečiui anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza išduoti nebuvo; VSDFV duomenimis, pareiškėjas nebuvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Departamento vertinimu pareiškėjas nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto nuostatas nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
13. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas nenustatė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas ir nebuvo nustatytas pažeidimas, kurį padarytų pažeidėjas, tačiau tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pažeidęs buvimo Lietuvoje sąlygas, nereiškia, kad Departamentas neturėjo pagrindo priimti Sprendimo, t. y. kaip pirmiau minėta Sprendimas priimtas galiojant Sprendimui Nr. 23S210611, be kita ko, kaip matyti iš Sprendimo turinio Departamentui įvertinus Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodytas sąlygas, o uždraudimo atvykti laikotarpis – 3 metai nėra maksimalus laikotarpis, kaip nurodyta Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, be to, neviršija Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nurodyto laikotarpio.
14. Pareiškėjas skunde teigia, kad Sprendime nėra pateikta argumentų nustatant draudimą atvykti į Lietuvą ir kitas ES šalis bei Šengeno teritorijas ilgiausiam įmanoma laikui, kadangi pareiškėjui negali kilti atsakomybė, jeigu darbdavys neketino jo įdarbinti. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka, kadangi Sprendime yra pažymėta, jog pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl Departamentas vertino, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS. Teisėjų kolegijos vertinimu Departamentas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS Departamentas susiejo su Sprendime Nr. 23S210611 nustatytais pagrindais, suabejojus pareiškėjo patikimumu bei esant pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
15. Teisėjų kolegija nenustatė ir pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis bei įtrauktas į SIS perspėjimas būtų neproporcingi ir turėtų būti sutrumpinami arba panaikinami. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas priimtas atlikus individualų asmens vertinimą ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas, todėl naikinti Sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo M. E. H. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.