Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos Rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės UAB ,,Ažuolitos prekyba” ieškinio atsakovui Č. D. dėl servituto nustatymo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, jog 1980 metais (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas) buvo pastatyta inžineriniai kiemo statiniai (mėšlidė, arteziniai gręžiniai - 2vnt., vandens bokštas), unik. Nr. (duomenys neskelbtini). 1982 metais toje pačioje teritorijoje buvo pastatytas Pastatas–Sandėlis, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas–Administracinės buitinės patalpos, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas–Gamybinis pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini) ir Pastatas–Žolės miltų agregatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). 1988 metais toje pačioje vietoje ((duomenys neskelbtini)) pastatytas sandėliavimo paskirties Pastatas–Daržinė, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo pat šių pastatų pastatymo šioje teritorijoje buvo vykdoma ūkinė veikla – į pastatus atvykdavo sunkusis transportas, kuris tiek pasikraudavo, tiek iškraudavo su įvairiomis ūkinėmis veiklomis susijusius daiktus ir prekes. 2000 m. kovo 28 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-03-2498 pagrindu VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre šiems statiniams eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi į sklypą atvykstantis sunkusis transportas pasikrovus arba išsikrovus turėdavo apsisukti, šiame sklype buvo suformuota aikštė, patekusi ir į iki tol buvusį valstybinį nesuformuotą žemės sklypą. 2000 m. balandžio 5 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N46/00-041, 2011 m. balandžio 11 d. Susitarimo pakeisti sutartį Nr. 5SŽN-18 ir 2015 m. balandžio 10 d. Susitarimo pakeisti sutartį Nr. 5SŽN-18 pagrindais ieškovė išsinuomavo dalį naujai suformuoto valstybinės žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nepertraukiamai naudojas iki šiol. 2001 metais buvo pastatytas Pastatas–Džiovykla, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio 23 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ekvivalentine natūra atkūrus nuosavybės teises O. L., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas 0,7215 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisių atkūrimo byloje O. L. vardu veikė atsakovas, kuris faktiškai ir pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo vietą. Iš karto po nuosavybės teisių atkūrimo 2012 m. balandžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. GP-2559 pagrindu Žemės sklypas nuosavybės teise buvo įregistruotas atsakovui. VĮ Registrų centro duomenimis Žemės sklypo vertė – 750 Eur, šiame sklype dujotiekio, elektros linijų bei kelių apsaugos zonos iš viso sudaro 0,2834 ha plotą. Iš karto po nuosavybės teisių atkūrimo atsakovas už neadekvačias sumas savo iniciatyva ieškovei pradėjo siūlyti nupirkti minėtą mažavertį žemės ūkio paskirties sklypą. Ieškovei neparodžius susidomėjimo, atsakovas pradėjo grasinti trukdyti ieškovei patekti į jos patalpas, apsunkinti atvykstančio sunkiojo transporto eismą. Maždaug 2018 metų rudenį, ieškovei nežinomomis aplinkybėmis, greičiausiai iš savanaudiškų pastatų, atsakovas, suprasdamas, kad ieškovė neketina pirkti jo siūlomo sklypo ir matydamas, kad iki teritorijos, kurioje yra vykdoma ūkinė–komercinė veikla, atvykstančios transporto priemonės naudojasi anksčiau faktiškai buvusiu valstybės žemėje ir šiuo metu į jam priklausantį sklypą patenkančiu keliu (apsisukimo aikštele), ant faktiškai sunkiajam transportui naudojamo kelio (apsisukimo vietos), ant atsakovo sklypo ribos, sąmoningai privežė betono blokų, kurie šiuo metu ypač trikdo ieškovės veiklą, o būtent užkirto galimybę atvykstantiems vilkikams apsisukti vietoje, kurioje nuo pat statinių pastatymo vilkikai apsisukinėdavo. Šiuo metu ieškovė, kaip pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei pastato dalies unik. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė, negali tinkamai naudotis jai priklausančiais pastatais, o būtent neturi galimybės užtikrinti tinkamas sąlygas atvykstantiems vilkikams apsisukti ir privažiuoti prie pakrovimo patalpų. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymais netrikdyti vykdomos komercinės veiklos, tačiau jis vis siūlydavo už neadekvačias sumas įsigyti ieškovei visiškai nereikalingą sklypą. Ieškovė, matydama, kad šiuo metu ypač yra apsunkintas atvykstančių vilkikų apsisukimas ir galimybės pasikrauti, neturėdama kitos išeities, kreipiasi į teismą dėl priverstinio servituto nustatymo.

Ieškinyje pažymėta, kad ieškovės reikalavimas tikrai nepažeidžia atsakovo teisių labiau nei tai yra būtina pagal CK 4.113 straipsnio nuostatas. Nors nuosavybės teisė yra absoliutaus pobūdžio, bet absoliutumas neturi būti suprantamas kaip visiškas šios teisės neribojimas. Savininko nuosavybės teisė, esant įstatymų nustatytoms sąlygoms (pagrindams) bei laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, gali būti apribota, tame tarpe ir teismo sprendimu (CK 4.39 str.). Servituto nustatymu veiksmingai pašalinamos kliūtys savininkui naudotis nuosavybe, o šiuo konkrečiu atveju servituto nustatymas tikslu privažiuoti prie ieškovės sandėlių, naudojantis nuo pat teritorijoje esančių pastatų pastatymo susiformavusiu keliu nepažeis atsakovo teisių daugiau, nei būtų pažeista Ieškovės teisė nesudarant jai racionalios galimybės turėti tinkamą privažiavimą prie sandėliavimo pastatų. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 ,,Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.“ yra numatyti atstumai, reikalingi transporto priemonėms apsisukti. Minėtų reikalavimų VIII skyriuje yra pateikiama minimali apsisukimo aikštelė vilkikui schema, kaip matyti iš kurios, vilkikui apsisukti reikalinga 44,46 m ilgio ir 25 m pločio žemės sklypas. Ginčo situacijoje, atsakovui savo sklypo kampe (ant ribos) ant faktiškai susiformavusio kelio užstačius betoninius blokus, akivaizdu, kad vilkikam apsisukti praktiškai nebelieka vietos ir netgi kyla didžiulės problemos privažiavimui prie sandėlio (būtina normaliam sandėliavimo pastato eksploatavimui). Svarbu paminėti ir tai, kad atsakovo sklypo ribai patenkant ant faktiškai nusistovėjusios kelio ribos, į ieškovės pastatus atvykstantys pasikrauti ir išsikrauti vilkikai ypatingai pavasario ir rudens laikotarpiais nuolatos klimpsta ir negali privažiuoti prie pakrovimo vietų. Esant tokiai situacijai ieškovė kreipėsi į UAB ,,Kelprojektas” tikslu atlikti esamo statinio (kelio) tyrimus, o būtent ,,Esamo privažiavimo kelio prie įmonės teritorijos nuo (duomenys neskelbtini)“. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dalies dabar siūlomo naudoti kelio, reikalingo privažiavimui prie pastatų, iš viso yra neįmanoma naudoti sunkiajam transportui dėl kelio tvirtumo. Tokiu būdu pripažintina, kad nenustačius servituto atsakovo sklype ieškovė iš viso neturėtų galimybės nepažeidinėdama gretimai esančių kitų savininkų sklypų ribų toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad taip užtikrinama asmens teisė savo interesus nuo kitų asmenų ginti teisme, tačiau teismas kiekvienu atveju ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti gautą ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Kaip teisingai nurodė pati ieškovė ieškinyje, LAT 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šiuo atveju ieškinyje nenurodyti ir su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai nei apie tai, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui, t. y. atsakovui, konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, nei apie tai, kad šalių susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. ieškinyje nenurodžius jokių įrodymų (patikimų duomenų), patvirtinančių, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme, ir jų nepateikus kaip priedų, teismas, vadovaudamasis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, atsisako priimti tokį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 d. 1 ir 3 punktų pagrindais, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir /ar dėl to, kad pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, išaiškinant teisę ieškovei arba dėl ginčo pirmiausia kreiptis į atsakovą, arba surinkti, ieškinyje nurodyti ir kaip priedus pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad šalių susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan.,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 3 punktais, 3–5 dalimis, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės ieškinį ir grąžinti jį ieškovei.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovės atstovui advokato padėjėjui V. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.