Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas L. Ž.,

nutarima priemusios institucijos – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kedainiu agenturos atstovui Alfonsui Ceidai,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracinio teises pažeidimo byla pagal L. Ž. skunda del Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

L. Ž. 2009 m. spalio 23d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 5 d. buvo nubausta administracine nuobauda – ispejimu už tai, kad 2009 m. rugpjucio 28 d. 20 val. su palaidu bokseriu veisles šunimi buvo Kedainiu rajono medžiotoju klubui „(Duomenys neskelbtini)“ priklausanciuose medžiokles plotuose.

Administracinio teises pažeidimo protokola surašiusios ir nutarima priemusios institucijos atstovas paaiškino, kad pareiškeja Medžiokles klubui „(Duomenys neskelbtini)“ priklausanciuose medžiokles plotuose buvo su palaidu šunimi, todel mano, kad savo veiksmais ji pažeide Medžiokles taisykliu 60.1 punkto, kuriame nustatytas toks draudimas, reikalavimus ir administracine nuobauda jai paskirta pagristai bei teisetai. Prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagristas ir tenkintinas.

Pareigunas, nagrinedamas administracinio teises pažeidimo byla, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teises pažeidimas, objektyviai nustatyti, ar pareiškejas kaltas šio pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinen atsakomyben, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis istatymu, išnagrineti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turincias reikšmes bylai teisingai išspresti (ATPK 284 str. ).

Administracine atsakomybe už teises aktu, reglamentuojanciu medžiokle, pažeidima numatyta ATPK 85 straipsnyje, pagal kurio 5 dali pareiškejai yra skirta administracine nuobauda. Šis straipsnis - blanketine norma, nukreipianti i atitinkama kita teises akta – 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos ministro isakymu Nr. 258 patvirtintas Medžiokles Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisykles (toliau - Medžiokles taisykles), kurios nustato medžiojamuju gyvunu rušiu saraša ir šiu gyvunu leidžiamus medžiokles terminus, leidžiamus medžiokles budus ir ju taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti irankius, medžiojamuju gyvunu, kuriu medžiojimas yra ribojamas, saraša bei kasmetinio ju sumedžiojimo limitu nustatymo atskiruose medžiokles plotu vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarka, saugaus elgesio medžiokleje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus. Tokiu atveju, vertinant administracinen atsakomyben patraukto asmens L. Ž. veiksmus bei sprendžiant, ar ji nubausta pagristai, butina konstatuoti, ar padarytas butent šio teises akto pažeidimas, ar ji savo veiksmais pažeide Medžiokles taisyklese nustatytus reikalavimus, nustatyti, koks tai pažeidimas ir išspresti, ar pareiškejos veiksmuose yra teises pažeidimo, už kuri administracine atsakomybe numatyta ATPK 85 str. 5 d., sudetis.

Pareiškeja nurodo, kad Medžiokles istatymas ir Medžiokles taisykles adresuotos tik asmenins, užsiimantiems medžiokle, turintiems nustatyta tvarka išduota leidima naudoti medžiojamuju gyvunu išteklius medžiokles ploto vienete. Kadangi ji neturi tokio leidimo, todel nera šio pažeidimo subjektas ir del to negali buti traukiama administracinen atsakomyben..

Iš nutarimo matyti, kad L. Ž. nubausta už Medžiokles taisykliu 60.1 punkto pažeidima, kuriame nustatytas draudimas buti medžiokles plotuose su medžiokles irankiais, medžiokliniais paukšciais arba palaidais šunimis, vienam ar keliems asmenims, neturintiems teises medžioti.

Sistemiškai aiškinant medžiokle Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuojancius teises aktus darytina išvada, kad už Medžiokles taisykliu pažeidimus administracinen atsakomyben gali buti traukiami tiek asmenys, turintys teise medžioti, tiek ir asmenys, kuriems tokia teise nustatyta tvarka nera suteikta. Pažeidimo, už kuri administracine nuobauda nubausta L. Ž., subjektas yra asmuo, neturintis teises medžioti. Taigi pareiškeja nepagristai nurodo, kad nebudama medžiotoja ji negali buti traukiama administracinen atsakomyben. Taciau sprendžiant, ar jos veiksmuose yra administracinio teises pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 5 d. sudetis, butina nustatyti ir kitu teises pažeidimo sudeties elementu buvima.

Kaip jau mineta, Medžiokles taisykles nustato medžiojamuju gyvunu rušiu saraša ir šiu gyvunu leidžiamus medžiokles terminus, leidžiamus medžiokles budus ir ju taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti irankius, medžiojamuju gyvunu, kuriu medžiojimas yra ribojamas, saraša bei kasmetinio ju sumedžiojimo limitu nustatymo atskiruose medžiokles plotu vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarka, saugaus elgesio medžiokleje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus. Taigi Medžiokles taisyklese nustatytu išsamiu teisiniu reglamentavimu siekiamas apsaugoti objektas yra valstybinis medžiokles fondas, t. y. medžiojamoji gyvunija – naturaliai laisvi laukiniai žverys ir paukšciai, taip pat racionalus jos naudojimo užtikrinimas. Tokia yra ir 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos medžiokles istatymo Nr. IX-966, kuriame reglamentuojama medžiokles veikla ir su ja susije klausimai, paskirtis.

Bylos medžiaga negincijamai nustatyta, kad pareiškeja, neturedama teises medžioti, buvo su palaidu šunimi Medžiokles klubui „(Duomenys neskelbtini)“ priklausanciuose medžiokles plotuose, šiu aplinkybiu neneigia ir ji pati. Pareigunas, surašes administracinio teises pažeidimo protokola ir priemes nutarima teisingai nustate šias aplinkybes, taciau, neanalizuodamas pareiškejos veiksmu bei nevertindamas visu reikšmingu ivykio aplinkybiu, labai formaliai ir paviršutiniškai konstatavo pareiškejos veiksmus kaip Medžiokles taisykliu pažeidima.

Medžiokles taisykliu IX skirsnis reglamentuoja tik su medžiokle susijusia draudžiama veikla. Taigi draudimai, numatyti šio skirsnio 60.1 – 60.41 punktuose yra siejami tik su medžiojamosios faunos medžiojimu. Tokiu budu, siekiant objektyviai pripažinti, jog L. Žiliene padare Medžiokles taisykliu 60.1 punkte numatyta pažeidima, butina irodyti, kad iš subjektyviosios puses ji suprato savo veiksmu pavojinguma visuomenei bei suvoke tas aplinkybes, kurios sudaro jai inkriminuoto teises pažeidimo objektyviaja puse, t. y. kad jos tikslas ir neteisetas veikimas, bunant su palaidu šunimi medžiokles plotuose, buvo nukreiptas medžioti laukinius žveris ar paukšcius. Medžiojimu suprantama laukines gyvunijos ištekliu naudojimo rušis, kai siekiama panaudoti laisveje gyvenanciu medžiojamuju gyvunu išteklius šiuos gyvunus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškeja kartu su dukra ir šunimi buvo išejusi pasivaikšcioti. Byloje nesurinkta jokiu irodymu, leidžianciu manyti, kad L. Ž. del savanaudišku paskatu apgalvotai ir samoningai savo atliekamais veiksmais, vaikšciodama su nemedžiokliniu, neagresyviu bokseriu veisles šunimi, norejo konkreciu pasekmiu, ar samoningai leido joms kilti, turejo konkretu tiksla ir sieke su šuns pagalba surasti, sekti, persekioti ar gaudyti laukinius žveris ar paukšcius, taigi kesintis i laukine gyvunija, taip darant žala gamtai. Vertinant

pareiškejos veiksmus pažymetina ir tai, kad ji su šuniu vaikšciojo dirbamu lauku, šalia kolektyviniu sodu „(Duomenys neskelbtini)“, taigi ji iš subjektyviosios puses netgi negalejo tinkamai suvokti, kad tai yra jau medžiokles plotai ir kad jos šuo kelia gresme medžiojamajai faunai.

Darytina išvada, kad vien tik atsitiktinis pareiškejos buvimas medžiokles plotuose su palaidu šunimi, neturint tikslo medžioti, negali buti kvalifikuojamas pagal Medžiokles taisykles reglamentuojanti teises akta. Šiuo atveju tokie pareiškejos veiksmai, kai šuo buvo vedamas be pavadelio galejo kelti gresme kitiems istatymu saugomiems objektams, todel gal but turejo buti vertinami kaip pažeidimas pagal kituose teises aktuose, reglamentuojanciuose gyvunu laikymo taisykles, numatytus reikalavimus.

Kadangi L. Ž. veiksmuose nera ATPK 85 str. 5 d. numatyto teises pažeidimo sudeties, nutarimas naikintinas, administracinio teises pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)..

Atsižvelgiant i aukšciau išdestytus argumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 329 str., Administraciniu bylu teisenos 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisejas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skunda tenkinti.

Panaikinti 2009 m. spalio 23 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarima, kuriuo L. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 5 d. buvo nubausta administracine nuobauda – ispejimu.

Nutartis per 10 dienu nuo jos paskelbimo gali buti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teisejas Gintaras Cekanauskas