- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-132-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07929-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Kreditorius
- V. Ž.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-132-253/2013
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-07929-2012-3)
2013 m. sausio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės B. T. ir išieškotojo V. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-25 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) R. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei B. T., (išieškotojui) V. Ž. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu kreipėsi į antstolę ir prašė panaikinti 2012-06-06 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/01237 priimti vykdomąjį dokumentą, panaikinti antstolės 2012-06-08 turto aprašą ir 2012-06-12 patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo, patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą bei grąžinti pateikusiam asmeniui išieškotojui, nurodant grąžinimo priežastis. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-12 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-04 nutartį ir tenkino V. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigė, kad antstolė B. T. atlikdama vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti pažeidė LR CPK 651 str. 1 d., 2 d. 8 p. nuostatas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo tik 14 dienų, nes V. Ž. nesikreipė į antstolį dėl turto suradimo ir aprašymo, todėl vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-25 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino antstolės B. T. 2012-06-06 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdomąją bylą Nr. 0005/12/01237 nutraukė. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Pagal LR CPK 147 str. 6 d. nuostatas Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-12 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės minimos nutarties pateikimo vykdyti antstolei momentu jau nebegaliojo, kadangi suinteresuotas asmuo V. Ž. minėtą nutartį antstoliui pateikė praėjus beveik 8 mėnesiams po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo, kuomet pareiškėjos turto arešto aktas Centrinės hipotekos įstaigos filialo pažymėjimu jau buvo išregistruotas turto arešto aktų registre. Antstolė net nebeturėjo galimybės patikslinti areštuoto turto duomenų turto arešto aktų registre.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolė B. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės t. y. netenkinti pareiškėjos R. K. 2012-06-25 skundo dėl antstolio veiksmų bei palikit galioti antstolės B. T. 2012-06-06 parengtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tęsiant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-488/2012 pažymima, kad aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo per civilinio proceso kodekse nustatytą terminą nesikreipė į antstolį savaime nepanaikina pačios teismo nutarties galiojimo bei jos pagrindu galinčių atsirasti pasekmių, o yra įstatyme numatyta sąlyga panaikinti atitinkamą įrašą Turto arešto aktų registre. Mano, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką bei nepateikė nukrypimo nuo minėtos aukštesnės instancijos teismo praktikos motyvų. Nurodo, kad LR CPK 606 str. nėra nurodytas specialus terminas, per kurį būtų galima antstoliui pateikti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl tokioms nutartims turi būti taikomas bendras – penkerių metų terminas. Mano, kad teisėtai priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Suinteresuotas asmuo V. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininkės R. K. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-12 nutartimi areštuotos ir atsakovės piniginės lėšos, šių duomenų turto arešto aktų registro tvarkytojui antstolis neperduoda, todėl vykdant šią nutartį turto aprašas galėjo būti nesudaromas. Nurodo, kad LR CPK 147 str. 6 d. numatytas keturiolikos dienų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas yra imperatyvas Centrinei hipotekos įstaigai ir nėra siejamas su privalomais atlikti išieškotojo ar antstolio veiksmais, kurie galėtų nulemti įsiteisėjusio teismo sprendimo galiojimą. Mano, kad antstolei nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymi, kad teismas neturėjo teisės svarstyti ir subjektyviai kvalifikuoti išieškotojo veiksmų dėl jo teisės kreiptis į antstolį dėl galiojančios ir nepanaikintos nutarties vykdymo. Teismas peržengė nagrinėjamo dalyko ribas, todėl toks išieškotojo realizuojamos teisės vertinimas iš skundžiamos nutarties šalintinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. Ž. ir antstolės B. T. atskiruosius skundus atsakovė R. K. prašo atskirųjų skundų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-25 nutartį. Sutinka su teismo išvada, jog tokiu teisiniu reguliavimu asmuo, kurio reikalavimo įvykdymui teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su atsakovo turtu, skatinamas kuo operatyviau įgyvendinti savo teises, nepagrįstai neapsunkinant atsakovo pritaikytais suvaržymais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų, priimant vykdyti teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, praėjus nutartyje numatytam keturiolikos dienų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminui, ir pradedant vykdymo veiksmus, teisėtumo. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
LR CPK 147 str. 6 d. (redakcija nuo 2011-10-01) numato, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones susijusias su turtu, išsamūs turto duomenys teismo nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Tokiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0005/12/01237 duomenų matyti, kad antstolė B. T. Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-12 išduotą nutartį Nr. 2S-1587-524/2011 dėl skolininkės R. K. turto arešto išieškotojo V. Ž. naudai priėmė vykdyti 2012-06-06 patvarkymu Nr. S-12015868. 2012-06-08 vykdomojoje byloje 0005/12/01237 sudarytas skolininkės R. K. turto aprašas, kuriuo aprašyta ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2012-06-12 priimtas patvarkymas dėl turto aprašo pakeitimo. Pareiškėja R. K. skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad 2011-10-19 iš Centrinės hipotekos įstaigos filialo gavo pažymėjimą apie jos turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre, tačiau 2011-11-09 iš Centrinės hipotekos įstaigos filialo gavo pažymėjimą apie turto arešto akto išregistravimą turto arešto aktų registre. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo skolininkės R. K. turtui pateikta antstolei ir priimta vykdyti praėjus beveik 8 mėnesiams po tokios nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad antstolė B. T. 2012-06-06 neturėjo teisinio pagrindo priimti vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-12 nutartį bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlikti priverstinio vykdymo veiksmus (LR CPK 651 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskiruosiuose skunduose pateiktu LR CPK 147 str. 6 d. numatyto keturiolikos dienų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino vertinimu. Vertinant LR CPK 147 str. 6 d. nuostatą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino, jei nesikreipiama į antstolį ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, turi būti sistemiškai atsižvelgiama ir į LR CPK 144 str. numatyta laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos preliminariai užtikrinti tikėtinai pagrįstų ieškinio reikalavimų įvykdymą ir gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Taip pat teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiama kuo skubiau suteikti tokią preliminarią apsaugą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui (LR CPK 152 str. 1 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1855/2012, pažymėjo, jog įstatymų leidėjas, priimdamas nuo 2011-10-01 įsigaliojusius LR CPK pakeitimus, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laike, kai ieškovas nesikreipia į antstolį dėl areštuoto turto duomenų patikslinimo, padarė nepriklausomą nuo atsakovo veiksmų. Teismui nutartyje dėl su turtu susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodžius išsamių turto duomenų ir asmeniui, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nesikreipus į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, tokios teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (LR CPK 147 str. 6 d.). Tokiu būdu apsaugomi atsakovo interesai, leidžiant jam disponuoti turtu, nes laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašiusi šalis savo procesinės teisės neįgyvendino laiku. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nedelsiant nusiunčiama asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat prireikus atitinkamo viešo registro tvarkytojui (LR CPK 152 str. 5 d.). Pagal šią normą, esant atitinkamai ieškovo pasyvaus elgesio sąlygai (t. y. jam nesikreipus į antstolį ir šiam nepateikus Turto arešto aktų registrui areštuoto turto duomenų patikslinimo) ir pasibaigus 147 str. 6 d. nustatytam terminui, su turtu susijusios laikinosios apsaugos priemonės pagal LR CPK nustoja galioti savaime pagal įstatymą. Nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms, nebelieka pagrindo ir įrašo Turto arešto aktų registre egzistavimui. Kadangi įrašas Turto arešto aktų registre yra laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo (paskyrimo, pakeitimo, panaikinimo) pasekmė, laikinai įregistruotas turto arešto aktas turi būti išregistruotas iš Turto arešto aktų registro. Tokiu atveju įsiteisėjusi ir nepanaikinta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebetenka teisinės reikšmės, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigia pagal įstatymą. Egzistuojant tokiai, vėlesnei nei nurodo apeliantė antstolė B. T., Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, negalima sutikti su atskirųjų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą ir vertindamas faktines bylos aplinkybes bei bylos šalių procesinį elgesį, peržengė nagrinėjamo dalyko ribas.
Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto V. Ž. argumentu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-12 nutarties pagrindu nebuvo reikalinga atsakovės turto paieška, o antstolė galėjo areštuoti atsakovės pinigines lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ekonomiškumo principu taikant laikinąsias apsaugos priemones visų pirma areštuotinas nekilnojamasis turtas, o jo nesant pakankamai – kitas atsakovo turtas, o tik nesant pakankamai areštuotino turto gali būti areštuojamos atsakovo piniginės lėšos (LR CPK 145 str. 2 d.). Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-12 nutartyje nurodyta areštuoti atsakovei R. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant arba neužtekus – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, banke ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Atsižvelgiant į tai, į anksčiau nurodytus argumentus bei laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios civilinės bylos, vykdomosios bylos Nr. 0005/12/01237 medžiagą, atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai aiškinant proceso teisės normas. Skundžiamos teismo nutarties atskirųjų skundų motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-25 nutartį palikti nepakeistą.