Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-1-366/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-03-12
Bylos Nr.: 1A-1-366/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-01817-2017-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Jolanta Raščiuvienė, Valdas Meidus
Nuteistasis: V. J., A. K., Ž. J.
Advokatai: Vytautas Kupcikevičius

Dokumentas atspausdintas iš INFOLEX teisės aktų sistemos www.teisesaktai.lt. Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-366/2020

Proceso Nr. 1-01-1-01817-2017-0Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1; 2.3.6.4.4.1; 1.1.10.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. J., A. K. ir Ž. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-24 nuosprendžio, kuriuo:

V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei, vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio, t.y. 564,90 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio, t.y. 753,20 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ž. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2011-07-29 – 2011-08-01 vagystė kartu T. K., Ž. J. ir nenustatytu asmeniu) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 4 mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2013-04-26 – 2013-04-29 vagystės epizodas Šveicarijoje kartu su T. K., A. K., T. L., Ž. J.) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio, t.y. 753,20 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir T. L. bei T. K., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su T. K., Ž. J. susitarė daryti sunkų ir apysunkį nusikaltimus – įsibrovus į saugomą teritoriją sugadinti ir pagrobti didelės svetimą turtą, kiekvienam grupės nariui pasiskirsčius vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad jis ir T. K. įsibrauna į saugomą teritoriją ir iš automobilių pagrobia navigacijos sistemas, Ž. J. lieka už saugomos teritorijos tvoros, ir iš jo, T. K. perima pagrobtas navigacijos sistemas, o būtent: laikotarpyje nuo 2009-03-27, 17.00 val., iki 2009-03-30, 06.00 val., kartu su T. K. perlipęs per apsauginę tvorą įsibrovė į įmonės „H“ saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš 30-ies nerakintų „Mercedes Benz“ markės automobilių, sugadinus automobilių vidaus įrangą (centrinę konsolę) bendros 50 000 eurų vertės, pagrobė „H“ turtą - navigacijos sistemas bendros 90 000 eurų vertės.

2. A. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su T. K., T. L., Ž. J., susitarė daryti sunkų ir apysunkį nusikaltimus – įsibrovus į saugomą teritoriją sugadinti ir pagrobti didelės svetimą turtą, kiekvienam grupės nariui pasiskirsčius vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad jis su T. K. įsibrauna į saugomą teritoriją ir iš automobilių pagrobia navigacijos sistemas, Ž. J. su T. L. lieka už saugomos teritorijos tvoros, stebi aplinką ir iš jo ir T. K. perima pagrobtas navigacijos sistemas, o būtent: laikotarpyje nuo 2013-04-26, 18.00 val. iki 2013-04-29, 07.30 val., pasistatę iš anksto pagamintus stelažus, jis kartu su T. K. perlipę per apsauginę tvorą, įsibrovė į saugomą įmonės „A“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš 69-ių nerakintų „Volkswagen“, „Skoda“ markės automobilių, sugadinus automobilių vidaus dekoratyvinę apdailą bendros 7000 Šveicarijos frankų (8595,3 eurų) vertės, pagrobė įmonės “A“ turtą - radio ir navigacijos sistemas bendros 331 200 Šveicarijos frankų (394 401,48 eurų) vertės bei tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje iš 8–ių nerakintų „VW“ markės automobilių, sugadinus automobilių vidaus dekoratyvinę apdailą bendros 800 Šveicarijos frankų (982,32 eurų) vertės, pagrobė įmonės „C“ turtą – navigacines sistemas bendros 38 400 Šveicarijos frankų (47 151,36 eurų) vertės, kurias kartu su T. K. perdavė Ž. J. ir T. L. laukusiems už saugomos teritorijos tvoros ir pagrobtas navigacines sistemas sudėjusiems į krepšius.

3. Ž. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su V. J., T. K., susitarė daryti sunkų ir apysunkį nusikaltimus – įsibrovus į saugomą teritoriją sugadinti ir pagrobti didelės svetimą turtą, kiekvienam grupės nariui pasiskirsčius vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad T. K. ir V. J. įsibrauna į saugomą teritoriją ir iš automobilių pagrobia navigacijos sistemas, jis lieka už saugomos teritorijos tvoros ir iš T. K. ir V. J. perima pagrobtas navigacijos sistemas, o būtent: laikotarpyje nuo 2009-03-27 d., 17.00 val., iki 2009-03-30 d., 06.00 val., T. K. kartu su V. J. perlipę per apsauginę tvorą, įsibrovė į įmonės „H“ saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš 30 -ies nerakintų „Mercedes Benz“ markės automobilių, sugadinus automobilių vidaus įrangą (centrinę konsolę) bendros 50 000 eurų vertės, pagrobė „H“ turtą - navigacijos sistemas bendros 90 000 eurų vertės.

Be to, Ž. J. nuteistas ir už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje su T. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, susitarė daryti sunkų ir apysunkį nusikaltimus - įsibrovus į saugomą teritoriją sugadinti ir pagrobti didelės vertės svetimą turtą, kiekvienam grupės nariui pasiskirsčius vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad T. K. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo įsibrauna į saugomą teritoriją ir iš automobilių pagrobia navigacijos sistemas, jis lieka už saugomos teritorijos tvoros ir iš T. K. ir tyrimo metu nenustatyto asmens perima pagrobtas navigacijos sistemas, o būtent: laikotarpyje nuo 2011-07-29 16.30 val. iki 2011-08-01 07.00 val. T. K. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, per nuotekų vamzdyną įsibrovė į įmonės „H“ saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš 39-ių nerakintų „Volkswagen“ markės automobilių, sugadinus vidaus įrangą (centrinę konsolę, priekinės panelės skydą) bendros 39 000 eurų vertės, pagrobė „H“ turtą - navigacijos sistemas bendros 78 000 eurų vertės:

Be to Ž. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T. K., A. K. ir T. L., susitarė daryti sunkų ir apysunkį nusikaltimus – įsibrovus į saugomą teritoriją sugadinti ir pagrobti didelės svetimą turtą, kiekvienam grupės nariui pasiskirsčius vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad T. K. su A. K. įsibrauna į saugomą teritoriją ir iš automobilių pagrobia navigacijos sistemas, jis su T. L. lieka už saugomos teritorijos tvoros, stebi aplinką ir iš T. K. ir A. K. perima pagrobtas navigacijos sistemas, o būtent: laikotarpyje nuo 2013-04-26 18.00 val. iki 2013-04-29 07.30 val., pasistatę iš anksto pagamintus stelažus, T. K. kartu su A. K., perlipę per apsauginę tvorą, įsibrovė į saugomą įmonės „A“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš 69-ių nerakintų „Volkswagen“, „Skoda“ markės automobilių, sugadinus automobilių vidaus dekoratyvinę apdailą bendros 7000 Šveicarijos frankų (8595,3 eurų) vertės, pagrobė įmonės “A“ turtą - radio ir navigacijos sistemas bendros 331 200 Šveicarijos frankų (394 401,48 eurų) vertės bei tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje iš 8 –ių nerakintų „VW“ markės automobilių, sugadinus automobilių vidaus dekoratyvinę apdailą bendros 800 Šveicarijos frankų (982,32 eurų) vertės, pagrobė įmonės „C“ turtą – navigacines sistemas bendros 38 400 Šveicarijos frankų (47 151,36 eurų) vertės, kurias T. K. kartu su A. K. perdavė jam, T. L. laukusiems už saugomos teritorijos tvoros ir pagrobtas navigacines sistemas sudėjusiems į krepšius.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu grindė kaltinamojo T. K. parodymais ir Vokietijos teisėsaugos institucijų pateiktais duomenimis, tačiau neatsižvelgė į bylos aplinkybes, paneigiančias jo (V. J.) dalyvavimą nusikalstamose veikose, nepašalino esminių prieštaravimų tarp nuteistojo T. K., jo (V. J.) bei Ž. J. parodymų, kas lėmė abejones dėl kaltinime nurodytų 2009-03-27 - 2009-03-30 įvykdytos vagystės epizodo aplinkybių. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada dėl jo dalyvavimo organizuotoje grupėje ir jos įvykdytose nusikalstamos veikose, nes ši išvada neparemta jokiais objektyviais įrodymais, nemotyvuota.

5. Apeliantas atkreipia dėmesį į kaltinamojo T. K. procesinės padėties specifiškumą, nes jis neatsako už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl jo parodymai nelaikytini tiesioginiu, pakankamu ir patikimu įrodymu dėl jo (V. J.) dalyvavimo nusikalstamose veikose. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į parodymų davimo aplinkybes: iš pradžių sulaikytas T. K. parodymų nedavė. Tik vėliau, kai jis buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausos pabaigoje nurodė, kad pabendravus su policijos pareigūnais, kurie jam paaiškino, kokių pasekmių jis gali tikėtis, jam „prabilo sąžinė". T. K. teisme savo parodymus skaitė iš lapo, o į konkrečius klausimus, susijusius su jo (V. J.) dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, neatsakė. T. K. teismui duoti parodymai dėl 2009-03-27 - 2009-03-30 vagystės aplinkybių, susijusių su jo (V. J.) ir Ž. J. dalyvavimu šiuose nusikaltimuose, visiškai nekonkretūs - jis neprisiminė kas pasiūlė tokiu būdu pasipelnyti, ar į Vokietiją vyko visi kartu ar atskirai, kur apsistojo, kaip atsidūrė įvykio vietoje, kodėl per tvorą lipo, kai galėjo ją iškirpti, kiek navigacijų pagrobė ir pan. Todėl byloje teisiamo T. K. nenuoseklūs ir nekonkretūs parodymai jokiu būdu negalėjo būti laikomi patikimu įrodymu grindžiant jo (V. J.) kaltę pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.

6. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai kaltės įrodymu pripažino Vokietijos pareigūnų perduoto baudžiamojo persekiojimo medžiagoje esančius duomenis, kurie tik patvirtina navigacijos sistemų aparatūros vagystės iš įmonės „H“ teritorijos faktą, vietą, būdą bei padarytą žalą, tačiau niekaip nepagrindžia jo (V. J.) dalyvavimo įvykdytoje nusikalstamoje veikoje. Šie duomenys taip pat nepatvirtina T. K. parodymų apie tai, kad minėtus nusikaltimus (V. J.) įvykdė kartu su juo. Iš Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijų perimto baudžiamojo persekiojimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų: dokumentų, pėdsakų ar ekspertų išvadų, pagrindžiančių jo, t. y. V. J., buvimą įvykio vietoje.

7. V. J. tvirtina, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neįvykdė, 2009 m. kovo 27 - 30 dienomis Vokietijoje kartu su T. K. ir Ž. J. nebuvo. Jo parodymus visiškai patvirtino Z. J.. Jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Nors T. K. parodė, kad tai jis (V. J.) nurodė asmenį vardu „N“, kuriam pavogtas navigacines sistemas galima realizuoti ir tarpininkavo jiems susitinkant, tačiau iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad su asmeniu, vardu „N" T. K. bendravo pats tiesiogiai. Toks asmuo, tariamai galėjęs atpažinti jį (V. J.) ar patvirtinti T. K. parodymus, byloje nustatytas ir apklaustas nebuvo, todėl T. K. parodymai dėl šių aplinkybių yra visiškai nepagrįsti ir nepatvirtinti.

8. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių mobiliojo ryšio telefonų apžiūrų, abonentinių telefonų numerių kontaktų analizių, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo rezultatų matyti, kad nėra nustatytas nei vienas jo kontaktas nei su T. K., nei su kitais nuteistaisiais, nėra jokių duomenų apie jo naudojamo abonentinio numerio prisijungimus prie Vokietijos mobiliojo ryšio tinklų operatorių. Tiesa, 2014-03-12 daiktų apžiūros metu apžiūrėjus T. K. mobiliojo ryšio telefoną, užrašų knygutėje buvo rastas jam (V. J.) priklausęs telefono numeris - (duomenys neskelbtini), kuris įvardintas „V.“, tačiau jis niekada neneigė pažįstantis T. K.. Visų šių T. K. parodymams prieštaraujančių ir jį (V. J.) teisinančių įrodymų teismas nevertino ir jų neanalizavo, nemotyvavo, kodėl jo ir Ž. J. parodymus atmeta, o vadovaujasi niekuo neparemtais nuteistojo T. K. parodymais.

9. Nuteistasis skunde pažymi ir tai, kad BK 187 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įst. Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05- 01 red.) numatytas nusikaltimas, už kurį buvo nuteistas, pagal BK 11 straipsnį laikomas apysunkiu nusikaltimu. Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (įstatymo Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) red.), asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Todėl net jeigu teismas laikė byloje esančius įrodymus pakankamus jo (V. J.) kaltei pagal BK 187 straipsnio 2 dalį pagrįsti, apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje negalėjo būti priimtas, kadangi ne vėliau kaip 2017-03-30 dėl šios nusikalstamos veikos suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkamčias išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas veikas.

11. Apeliantas tvirtina, kad nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Teismas jo kaltę grindė tik dviejų kitų nuteistųjų - T. K. ir T. L. parodymais bei deklaratyviu teiginiu, kad jo (A. K.) kaltė neva grindžiama ir Šveicarijos pareigūnų įvykio vietoje užfiksuotais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu iš tiesų buvo gauta medžiaga iš Šveicarijos Konfederacijos teisėsaugos pareigūnų, kurioje užfiksuoti įvykio vietos apžiūros duomenys (duomenys, esantys t. 5- 7). Iš šių duomenų matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo surasta ir paimta pakankamai daug įkalčių: batų pėdsakai, cigarečių nuorūkos, surišimo juostelės, radiostotelė „Motorola“, tačiau nei vienas šių įkalčių nebuvo ištirti siekiant identifikuoti jį (A. K.) ar kitus įtariamuosius (šiuo metu nuteistuosius). Atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietoje buvo rasti moteriški DNR pėdsakai, o tai prieštarauja T. K. parodymams apie bendrininkų grupės sudėtį.

12. Byloje niekuo neparemta T. K. nurodoma aplinkybė apie jo (A. K.) apgyvendinimą Vokietijoje. Byloje nėra jokių duomenų apskritai apie jo vykimą 2013 m. balandžio mėnesį nei į Vokietiją, nei į Šveicariją. Kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų nepatvirtino ir liudytojas R. L., davęs parodymus apie stelažų, naudotų darant nusikalstamą veiką, pagaminimą. Nesant duomenų, kurie objektyviai patvirtintų nuteistųjų T. K. ir T. L. parodymus, buvo būtina ypatingą dėmesį skirti pastarųjų duomenų patikimumo patikrinimui. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad T. K. ir T. L. parodymai apskritai nebuvo vertinti, nors abu šie asmenys toje pačioje byloje prokuroro sprendimu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už žymiai sunkesnes nusikalstamas veikas ir mano, kad dėl to buvo įsipareigoję prokurorui duoti jam palankius parodymus. Pažymi, kad T. K. turėjo pagrindą jį (A. K.) apkalbėti dėl santykių su jo žmona, o T. L. apklausoje prisipažino dėl buvusio savo priklausomumo nuo T. K., kuomet pastarojo buvo įtrauktas tiek į narkomaniją, tiek ir į prekybą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis labai dideliais kiekiais ir kontrabanda tokiomis medžiagomis. Taigi, nors T. K. ir T. L. parodymai iš esmės atitiko vieni kitus, tačiau jų patikimumas nebuvo patikrintas ir nebuvio patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. T. K. ir T. L. parodymai prieštarauja jo (A. K.) ir Z. J. parodymams, šie prieštaravimai nebuvo pašalinti.

13. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo nuosprendis yra surašytas praktiškai be motyvuojančiosios dalies, nesilaikant BPK reikalavimų. Nors nuosprendžio dalyje „nusikalstamų veikų kvalifikavimas“ yra pakartoti teismo nuosprendžio aprašomosios dalies teiginiai apie byloje esančius įrodymus, tačiau niekaip nėra motyvuojama, kurie būtent įrodymai ir kaip patvirtina T. K. ir T. L. parodymus apie jo (A. K.) dalyvavimą nusikalstamose veikose, niekaip nėra motyvuojamas sprendimas pripažinti veiką esant padaryta organizuotoje grupėje. Pagal pareikštą kaltinimą kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis: du asmenys gadino ir grobė turtą, o kiti du stebėjo aplinką ir priėmė pagrobtą turtą, tačiau toks pasiskirstymas nusikaltimo eigoje dar neįrodo organizuotos grupės buvimą, nes neįrodytas išankstinis susitarimas, kuris turi būti nevienkartinis, grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas ir kt. Atkreipia dėmesį į tai, kad jam (A. K.) inkriminuota vienkartinė veika. Analogiškas veikas T. K. darė ne tik bendrininkaudamas su kitais asmenimis, bet ir vienas.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Su teismo nuosprendžiu apeliantas nesutinka, tvirtindamas, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė, o teismo nuosprendyje padarytos išvados apie jo kaltę yra pagrįstos tik jį apkalbėjusių kitų nuteistųjų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, pareikštas kaltinimas itin nekonkretus ir byla teismui buvo perduota iš esmės neištyrus nusikalstamų veikų.

Dėl inkriminuotos 2009 m. nusikalstamos veikos

15. Ž. J. skunde nurodo, kad yra apkaltintas tuo, kad perėmė iš T. K. ir V. J. bei sudėjo į krepšius 30 navigacijos sistemų, kurias minėti asmenys, sugadindami automobilių vidaus apdailos įrangą (centrinę konsolę) pagrobė iš nerakintų automobilių. Bendra pagrobto turto vertė - 90000 eurų, o bendra sugadinto turto vertė - 50000 eurų. Tokia kaltinimo formuluotė leidžia teigti, kad jis (Ž. J.) jam inkriminuotos nusikalstamos veikos - vagystės - nepadarė, nes jau už nusikaltimo vykdymo vietos tvoros perėmė kitų asmenų pagrobtą turtą, t.y. jis (Ž. J.) galimai įgijo kitų asmenų jau pagrobtą turtą. Iš kaltinimo formuluotės taip pat neaišku kaip jis dalyvavo sugadinant didelės vertės svetimą turtą, kuo pasireiškė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvinė pusė.

16. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad buvo pagrobtos skirtingų modelių navigacinės sistemos - „Comand APS mit DVD Wechsler", „Radio Audio 20”, „Comand APS mit DVD-Navisystem", tčiau nėra individualizuotos šių sistemų vertės. Sugadinto turto vertė taip pat nurodyta apibendrintai ir neaišku kas būtent sudaro kaltinime nurodytą tariamai sugadinto turto vertę - 50000 eurų. Byloje nėra atlikti skaičiavimai kiek kainavo kiekvieno automobilio vidaus apdailos remontas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nuo minėtų aplinkybių priklauso veikos kvalifikavimas, galimo ieškinio bei turto konfiskavimo dydis.

17. Ž. J. nurodo, kad jo kaltė teismo nuosprendyje grindžiama vien tik kito nuteistojo - T. K. parodymais. Nuosprendyje nurodyta, kad teismas tiki T. K. parodymais, nes juose nurodomos aplinkybės atitinka VFR pareigūnų perduoto baudžiamojo persekiojimo medžiagoje esančias faktines aplinkybes. Iš tiesų iš VFR gautoje medžiagoje tėra duomenys, kurie patvirtina buvus tokią nusikalstamą veiką, tačiau tie duomenys niekaip nepatvirtina T. K. parodymų apie kitų konkrečių asmenų dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad VFR gautoje medžiagoje yra duomenys, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti jo (Ž. J.) dalyvavimą – tai įvykio vietoje rasti 4 pirštų atspaudai (T.4, b.l. 157-158), tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių priemonių patikrinti kam priklauso šie pirštų pėdsakai. Įvykio vietoje taip pat rasta nuorūkų, kurių ištyrimas buvo būtinas siekiant identifikuoti galimai juos palikusius asmenis, tačiau ir tai neatlikta. Be to, iš VFR pateiktuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose nurodoma, kad iš vieno automobilio (MB E500 4-matic) buvo tik pasikėsinta pagrobti navigacijos sistemą, apgadinta to automobilio centrinė konsolės dalis, automobiliui padaryta žala (t. 4, b.l. 90-94), tačiau kaltinime šis automobilis nenurodytas kaip tas, kuris sugadintas, todėl nekonkretizavus sugadinto turto vertės, visiškai neaišku ar įtrauktas į apibendrintą sugadinto turto vertę šio automobilio sugadinimas.

18. Ž. J. skunde nurodo, kad buvo pripažintas kaltu vienintelio asmens - T. K. parodymų pagrindu, tačiau šių parodymų patikimumo teismas netyrė ir tai prieštarauja formuojamai teismų praktikai atidžiai vertinti parodymus asmenų, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir kurie siekia palankių sprendimų savo atžvilgiu. T. K. kaltinimą palaikiusio prokuroro iniciatyva buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už žymiai sunkesnes nusikalstamas veikas. Šioje byloje jis taip pat siekė žymiai palengvinti savo padėtį ir buvo saistomas įsipareigojimo prokurorui. Tai buvo galima akivaizdžiai stebėti iš byloje dalyvavusio prokuroro T. K. užduodamų klausimų. Parodymus teisme T. K. davė skaitydamas iš užrašų, o į bet kurį tikslinantį klausimą atsakinėjo vienu žodžiu - „neprisimenu“. Dėl šių aplinkybių vertinti T. K. parodymus patikimais jo (Ž. J.) kaltės įrodymais negalima.

19. Jo (Ž. J.) kaltės nepatvirtino ir kitos aplinkybės. Pagal kaltinamojo T. K. parodymus, pagrobtas navigacijos sistemas jis pardavinėjo asmeniui vardu N. Byloje surinkta labai daug duomenų, kurie neabejotinai leido nustatyti N. asmenybę - tai pas T. K. paimtame mobilaus ryšio telefone išsaugoti N. telefono numeriai, jo elektroniniame pašte išsaugotas N. el. pašto adresas, T. K. nurodyti automobiliai, kuriais naudojosi N.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių priemonių šio asmens nustatytmui, jo apklausai. Galima teigti, kad to nebuvo daryta tikslingai - žinant, kad N. paneigs T. K. parodymus. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad dalį vagystės metu pagrobtų navigacijos sistemų pardavinėjo D. P., kuris nepatvirtino jokių jo (Ž. J.) sąsajų su nusikalstama veika. Siekiant patikrinti ar T. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodytame pensionate gyveno jis (Ž. J.) su V. J., pareigūnai privalėjo apklausti T. K. parodymuose minimą A. A. ir gyventojus, gyvenusius tame pensionate nusikalstamos veikos padarymo metu.

20. Visuma paminėtų aplinkybių, Ž. J. manymu, duoda pagrindą manyti, kad teismas selektyviai tyrė byloje sutrinktus duomenis, kaltinamiems duomenims suteikdamas išskirtinę įrodomąją vertę, o prieštaravimus ir abejones aiškindamas ne nuteistųjų naudai, ir tai vertintina esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

Dėl 2011 m. nusikalstamos veikos

21. Skunde nurodoma, kad dėl šios nusikalstamos veikos kaltinimas taip pat nekonkretus, netikslus. Pagrobto ir sugadinto turto vertė nurodoma labai apibendrintai, todėl nenustatytos įrodinėtinos aplinkybės. Dėl šios nusikalstamos veikos kaltė grindžiama taip pat tik nuteistojo T. K. parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys, todėl tik šiais duomenimis pagrindžiant kaltinimą, buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Skunde pažymima, kad byloje apklaustas liudytojas D. S., kurį ikiteisminį tyrimą atlikę tyrėjai apklausti vengė, paneigė T. K. parodymus, kad jis T. K. supažindino su asmeniu, kartu neva dalyvavusiu nusikalstamoje veikoje. Pastaroji aplinkybė jau leidžia teigti, kad jokie bylos duomenys ne tik nepatvirtina T. K. parodymų, bet netgi juos paneigia.

Dėl 2013 m. nusikalstamos veikos

22. Kaltinimai dėl 2013 m. nusikalstamos veikos taip pat nekonkretūs, netikslūs ir neaiškūs. Šioje kaltinimo dalyje taip pat svarbu nustatyti sugadinto turto vertę, nes ji balansuoja ties didelės vertės riba.

23. Šioje veikoje jo (Ž. J.) kaltė taip pat grindžiama nuteistojo T. K. parodymais, tik šiuo atveju juos papildo kito nuteistojo - T. L. parodymai. Tačiau iš kitos pusės, T. K. ir T. L. parodymams prieštarauja jo ir nuteistojo A. K. parodymai. Prieštaravimai tarp šių parodymų nėra pašalinti. Nors teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad T. K. ir T. L. parodymai atitiko Šveicarijos teisėsaugos pareigūnų pateiktų įvykio vietos apžiūrų duomenims, tačiau nuteistasis skunde pažymi, kad įvykio vietos apžiūros duomenimis nėra galimybės identifikuoti asmenis, kurie tas veikas darė. Atkreipia dėmesį į tai, kad Šveicarijos teisėsaugos pareigūnų pateiktoje medžiagoje yra duomenys apie tai, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti konkretūs įkalčiai - batų pėdsakai, cigarečių nuorūkos, DNR pėdsakai, radiostotelė (t. 6, b.l. 140-144, 145, 158, 159, t. 7. b. l. 4-5, 12-16, 17-27), tačiau jie netirti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių priemonių palyginti jo (Ž. J.) DNR su įvykio vietoje rastais pėdsakais, kurie saugomi Šveicarijoje iki šiol, ar sulyginti jo (Ž. J.) avalynę su įvykio vietoje rastu pėdsaku bent jau pagal dydį. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įvykio vietoje rasti DNR pėdsakai moteriški. Apeliantas spėja, kad tai galimai T. K. sesers DNR pėdsakai, nes T. K. prisipažino važinėjęs į įvykio vietas būtent sesers automobiliu, seseriai buvo palikta ir pagrobtoji įranga, kuri visiškai neaiškiu būdu buvo pargabenta į Lietuvą. T. K. aiškino, kad pagrobtas navigacijos sistemas į Lietuvą pargabeno tolimųjų reisų vairuotojas, tačiau niekaip nesugalvojo ir nepaaiškino, kaip tas navigacijos sistemas minėtas vairuotojas, nežinant seseriai, paėmė iš užrakinto sesers namo rūsio.

24. Be to, teismas nuosprendį iš dalies motyvavo ir liudytojo R. L. parodymais, tik tai padarė kryptingai juos intetpretuodamas, kad neva jis (Ž. J.) užsakė pagaminti bokštelį iš dviejų kopėčių. Liudytojas R. L. iš tiesų teisme parodė ir tai užfiksuota teismo posėdžio protokole, kad jis (Ž. J.) tik suvedė jį su T. K., o toliau visus klausimus dėl T. K. reikiamo bokštelio gamybos su R. L. derino pats T. K., kuris ir atsiskaitė už suteiktą paslaugą.

25. Duomenys apie jo (Ž. J.) telefono prisijungimus Vokietijoje nepatvirtina dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, nes ji padaryta Šveicarijoje. Duomenų apie jo (Ž. J.) telefono prisijungimą Šveicarijoje nėra. Tuo tarpu Vokietijoje tikrai lankėsi ne kartą, galėjo toje valstybėje būti ir 2013 m. balandžio mėn.

26. Kaip jau minėta šiame skunde, siekiant teisingai įvertinti byloje surinktus įrodymus, būtina labai atidžiai patikrinti kaltinančius duomenis jų patikimumo prasme ir ypatingą dėmesį atkreipti į asmenų, kurie gali siekti savų tikslų, patikimumą. T. K. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už žymiai sunkesnes nusikalstamas veikas. T. L., davęs parodymus apie tariamą jo (Ž. J.) nusikalstamą veiką prisipažino, kad į nusikalstamų veikų darymą buvo įtrauktas būtent T. K., nes buvo prasiskolinęs jam už gautas narkotines medžiagas. Tai rodo neabejotiną T. K. įtaką T. L.. Abu jie buvo „globojami“ byloje dalyvavusio prokuroro ir tai akivaizdžiai buvo matyti iš prokuroro užduodamų jiems klausimų. Tačiau nežiūrint į tai, jų parodymai nebuvo visiškai konkretūs, kai kuriose dalyse pakankamai prieštaringi. Be to šių asmenų parodymų nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys, todėl vertinti juos neabejotinais kaltės įrodymais tikrai negalima.

Dėl organizuotos grupės

27. Nors buvo pripažintas kaltu dėl veikų, tariamai padarytų organizuotos grupės sudėtyje, nuteistasis su tokia teismo išvada nesutinka. Išnagrinėtoje byloje net iš pateiktų kaltinimų ir teismo nuosprendžio matyti, kad nebuvo jokio bendrininkų grupės pastovumo. Grupės narius jungė tik vienas asmuo - nuteistasis L K., nes analogiškas nusikalstamas veikas jis darė ir su kitais asmenimis, kuriems nėra inkriminuotas organizuotos grupės požymis - su S. P., dvi veikas padarė vienas, ir su kitais asmenimis, kuriems inkriminuotas organizuotos grupės požymis (T. L.). Be to veikos buvo padarytos kas dveji metai. Tai rodo akivaizdų faktą, kad bendrininkų grupės pastovumo nebuvo.

28. Teismo posėdyje nuteistųjų V. J., A. K. ir Ž. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

29. Apeliaciniai skundai tenkinami.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

30. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepeisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

31. Nuteistieji V. J., A. K. ir Ž. J. neigia dalyvavę vagiant navigacines sistemas Vokietijoje ir Šveicarijos konfederacijoje. Pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis šių asmenų atžvilgiu grindžiamas kaltinamųjų T. K. ir T. L. parodymais bei teigiama, kad kaltę patvirtina Vokietijos bei Šveicarijos teisėsaugos pareigūnų įvykio vietose užfiksuoti duomenys. Su tokiu vertinimu negalima besąligiškai sutikti.

32. Iš tikrųjų T. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nurodė, kad 2009 metų vasario mėnesį navigacines sistemas iš naujų automobilių, stovėjusių saugomoje aikštelėje Vokietijoje, vogė kartu su Ž. J. ir V. J.. Jo teigimu, navigacines sistemas iš automobilių išiminėjo jis su V. J., o Ž. J. priiminėjo išmontuotas sistemas stovėdamas už tvoros. Taip pat nurodo, kad 2011 metų liepos – rugpjūčio mėnesį, vykdant navigacinių sistemų vagystę toje pačioje aikštelėje, dalyvavo jis pats, Ž. J. ir asmuo, kurio nei vardo, nei kitų duomenų nežino. Iš automobilių navigacines sistemas išiminėjo jis pats (T. K.) ir asmuo, kurio vardo nežino. Ž. J. vėl priiminėjo pavogtas navigacijas už tvoros. Pirmosios instancijos teismas tokius T. K. parodymus vertino kaip nuoseklius ir patikimus, tačiau atkreiptinas dėmesys į kitus jo parodymus. Kaip jau minėta, T. K. vienodai nurodo, kad vykdant vagystę 2009 m. vasario mėnesį, dalyvavo V. J. ir Ž. J., o 2011 metais Ž. J. ir nežinomas asmuo. Be to iš T. K. parodymų darytina išvada, kad jis gerai prisimena kas kokius veiksmus atliko. Tačiau duodamas parodymus apie kitas aplinkybes, susijusias su tais įvykiais, jis praktiškai nieko nebeprisimena. Pasakodamas apie įvykius 2009 metais vasario mėnesį, T. K. neprisimena ar į Vokietiją važiavo visi kartu, t. y. kartu su V. J. ir Ž. J., ar atskirai, nepamena kaip nuvyko prie automobilių aikštelės ir kaip sugebėjo peršokti tvorą, nepamena kiek pavogė navigacijų, nepamena kam perdavė tas navigacijas parvežti į Lietuvą, kaip su tuo asmeniu susisiekė tiek Vokietijoje, tiek vėliau Lietuvoje, kiek gavo pinigų pardavę navigacines sistemas. Pasakodamas apie vagystę 2011 metų liepos – rugpjūčio mėnesį, T. K. taip pat neatsimena nei kuo vardu dar vienas bendrininkas, nei kaip nuvyko į Vokietiją, neatsimena kur gyveno (pas seserį ar viešbutyje), nežino ar į Lietuvą grįžo vienas ar su Ž. J. (juo labiau nežino kaip grįžo trečias bendrininkas), nepamena kiek vagystės metu turėjo radijo stotelių, negali paaiškinti kaip susisiekė su trečiu bendrininku ir atsiskaitė su kuo pardavus navigacines sistemas, bei neatsimena kitų palinkybių. Tokia selektyvi atmintis, kai atsimenama tik tai, kad vagystėse dalyvavo V. J. ir Ž. J., o visų kitų aplinkybių neprisimena, kelia rimtų abejonių dėl parodymų patikimumo.

33. Panaši situacija ir dėl navigacinių sisitemų vagystės Šveicarijoje. T. K. vėlgi nurodo, kad darant šią vagystę kartu su juo dalyvavo ir A. K., Ž. J. bei T. L.. Jo teigimu, pagrobtas navigacijas nusivežė į Vokietiją, kur tuo metu buvo apsistoję ir viešbutyje jas supakavo ir padėjo sesers rūsyje. Nepamena ar po to iš karto grįžo į Lietuvą, ar dar pasiliko Vokietijoje. Nežino kas tiksliai parvežė pavogtas navigacijas. Negali tiksliai paaiškinti kaip tas asmuo jas paėmė iš sesers rūsio. Tikina, kad pagrobtas navigacijas per ilgesnį laiką realizavo Lietuvoje, o gautus pinigus visi keturi pasidalino po lygiai.

34. A. K. ir Ž. J. neigia kaip nors prisidėję prie šios vagystės. T. K. parodymus iš dalies patvirtina T. L.. Jis taip pat nurodo, kad vykdant vagystę dalyvavo ir A. K. bei Ž. J.. Tačiau skirtingai nei T. K., T. L. teigia, jog navigacinės sistemos buvo nuvežtos į T. K. sesers rūsį ir ten pakuojamos. Iš Vokietijos visi grįžo kartu su T. K. automobiliu. Po kurio laiko už parduotas navigacijas gavo 4000 Lt. Taip pat kaip ir dėl navigacinių sistemų vagystės 2009 ir 2011 metais Vokietijoje toks T. K. selektyvus aplinkybių prisiminimas bei jo ir T. L. parodymų nesutapimas verčia abejoti T. K. parodymų patikimumu.

35. Ž. J. kaltė šiame epizode grindžiama R. L. parodymais, kad būtent Ž. J. supažindino jį su T. K. ir pastarojo prašymu darė bokštelį iš dviejų kopėčių. Ž. J. neneigia to, kad T. K. buvo reikalingas kažkoks bokštelis ir todėl jį supažindino su R. L., kuris užsiėmė įvairiais meistravimo darbais ir galėjo tai padaryti, tačiau neigia, jog žinojo kokiam tikslui T. K. reikėjo to bokštelio. Liudytojas R. L. taip pat paaiškino, kad T. K. sakė, jog bokštelis jam reikalingas medžioklei. Pagal pateiktus išmatavimus jis iš dviejų kopečių ir padarė tokį bokštelį su platforma (tinkama sėdėjimui) viršuje. Visus išmatavimus ir pageidavimus pateikė būtent T. K.. Jis atsiėmė ir bokštelį bei sumokėjo pinigus. Sugretinus visus parodymus ir vertinant juos kompleksiškai, galima daryti išvadą, kad būtent tos kopėčios buvo panaudotos perlipant per automobilių saugojimo aikštelės tvorą Šveicarijoje. Tačiau iš šių parodymų nagalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Ž. J. žinojo kokiam tikslui tos kopėčios buvo daromos ir kad jis dalyvavao vagystėje.

36. Kaip Ž. J. kaltės įrodymas pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyta ir ta aplinkybė, kad jo naudojamas mobilaus telefono abonentinis numeris laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki balandžio 30 d. jungėsi prie bazinių stočių Vokietijoje (T. 7, b.l. 52 – 53). Šis faktas įrodo tik tai, kad nurodytu laikotarpiu Ž. J. galimai lankėsi Vokietijoje. To neneigia ir pats Ž. J.. Tačiau nėra jokių duomenų, kad tuo laikotarpiu jo naudojamas mobilaus ryšio telefonas būtų prisijungęs prie bazinių stočių Šveicarijoje, t. y. vietovėje kur buvo padaryta nusikalstama veika. Todėl Ž. J. turimo mobilaus ryšio telefono prisijungimus prie bazinių stočių Vokietijoje negalima vertinti kaip neginčijamą ir objektyvų įrodymą, jog jis dalyvavo darant vagystę Šveicarijoje.

37. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad visų kaltinamųjų kaltę patvirtina Vokietijos bei Šveicarijos teisėsaugos pareigūnų įvykio vietose užfiksuoti duomenys. Toks teiginys yra deklaratyvus, nėra detalizuota kokie būtent duomenys ir kaip jie patvirtina kiekvieno iš kaltinamųjų kaltę. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietose buvo paimti pirštų atspaudai, DNR pėdsakai, batų pėdsakai ir kt. Susipažinus su nuosprendyje minimais duomenimis, akivaizdu, kad jie patvirtina faktus, jog buvo įvykdytos navigacinių sistemų vagystės iš automobilių Vokietijoje ir Šveicarijoje. Sugretinus tuos duomenis su T. K. ir iš dalies su T. L. parodymais, darytina išvada jog į automobilių saugojimo aikšteles buvo patekta ir vagystės įvykdytos taip, kaip nurodo T. K. ir T. L.. Tai leidžia daryti išvadą, jog T. K. ir T. L. iš tikrųjų įvykdė vagystes, apie kurias davė parodymus. Tačiau byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris susietų bent vieną iš apeliantų (V. J., A. K., Ž. J.) su šiomis vagystėmis.

38. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, duotas pavedimas prokurorui ištirti ar įvykio vietose (Vokietijoje ir Šveicarijoje) rasti pirštų atspaudai bei DNR pėdsakai nepriklauso nuteistiesiems T. K., T. L., V. J., A. K., Ž. J.. Į šį pavedimą gautas neigiamas atsakymas – nei vienas iš įvykio vietose rastų ir paimtų pėdsakų nėra sietinas su kaltinamaisiais. Be to kolegija atkreipia dėmesį, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą prie automobilių saugojimo aikštelės Šveicarijoje, šalia tvoros buvo rastos cigarečių nuorūkos (T. 7, b.l 18). Sugretinus byloje esančius įrodymus galima manyti, jog nuorūkos buvo rastos toje vietoje, kur pagal T. L. parodymus jis kartu su Ž. J. praleido visą naktį priiminėdami pavogtas navigacijas. Tačiau iš Šveicarijos teisėsaugos pareigūnų gautoje medžiagoje matyti, kad ant dviejų rastų nuorūkų yra moteriškas DNR, o ant vienos vyriškas (T 6, b. l. 141). Kaip jau minėta anksčiau, nei vienas iš rastų DNR pėdsakų nesutampa su nuteistųjų DNR. Gali būti, kad rastos nuorūkos yra atsitiktinės, tačiau neatmestina ir tai, kad vykdant šią vagystę, joje dalyvavo ir pavogtas navigacines sistemas priiminėjo moteris ir kitas nenustatytas asmuo, t. y. kyla abejonių dėl T. L. parodymų, kad tai darė jis su Ž. J..

39. Apeliacinės instancijos teisme atliekant papildomą įrodymų tyrimą ir davus konkretų pavedimą, nustatytas asmuo vardu N., kriam T. K. teigimu buvo parduota bent jau dalis pavogtų navigacinių sistemų. Paaiškėjo jog tai N. P.. Apklausus šį asmenį teisme, jis patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu galėjo iš T. K. nupirkti kelias ar keliolika navigacinių sistemų. Tačiau N. P. paneigė jog pažįsta ir yra bendravęs su V. J.. Iš byloje easančių duomenų, tame tarpe ir iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad T. K. bendravo su asmeniu vardu N. Iš pokalbių turinio netgi galima suprasti, kad kalba eina apie apie kažkokių prekių (galimai navigacinių sistemų) pardavimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad su minėtu N. būtų bendravęs V. J..

40. Apibendrinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad nuteistųjų V. J., A. K. ir Ž. J. kaltė grindžiama tik kitų nuteistųjų – T. K. ir iš dalies T. L. parodymais. Kaltinamojo, kuris prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, parodymai apie tai, kad darant tą veiką dalyvavo ir kitas ar kiti kaltinamieji turi būti vertinama labai atsargiai ir kruopščiai patikrinus tokių parodymų teisingumą. Tokie parodymai laikytini įrodymu tik tuo atveju, jei juos patvirtina kiti objektyvūs duomenys. Šiuo atveju tokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų T. K. bei T. L. parodymus, byloje nėra. Tokių duomenų negauta ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Todėl lieka abejonės dėl V. J., A. K. ir Ž. J. dalyvavimo nusikaltamų veikų, už kurias jie yra nuteisti, daryme. Visos galimybės pašalinti abejones yra išnaudotos. Bet kokios abejonės yra vertinamos kaltinamojo (nuteistojo) naudai. Tuo pagrindu V. J. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-03-27 – 2009-03-30 vagystės epizodas Vokietijoje) išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo pdarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); A. K. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2013-04-26 – 2013-04-29 vagystės epizodas Šveicarijoje) išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo pdarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); Ž. J. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-03-27 – 2009-03-30 vagystės epizodas Vokietijoje), iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2011-07-2 – 2011-0-01 vagystės epizodas Vokietijoje), iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2013-04-26 – 2013-04-29 vagystės epizodas Šveicarijoje) - išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo pdarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

41. Apeliacinius skundus šioje byloje yra pateikę tik V. J., A. K. ir Ž. J.. Nuteistieji T. K. ir T. L. skundų nėra pateikę, tačiau patenkinus V. J., A. K. ir Ž. J. skundus, vadovaujantis BPK 320 straipsnio nuosatatomis, nuosprendis keičiamas ir T. K. bei T. L. atžvilgiu, nes tai turi įtakos jų padarytų veikų kvalifikavimui ir bausmių skyrimui.

42. Kaip jau pasisakyta aukščiau, nekyla abejonių, kad T. K. ir T. L. padarė nusikalstamas veikas, apie kurias davė parodymus. Tačiau T. K. inkriminuota, kad laikotarpiu nuo 2009-03-27 iki 2009-03-30 didelės vertės navigacines sistemas pavogė bei sugadino didelės vertės svetimą turtą, veikdamas organizuotoje grupėje su V. J. ir Ž. J.. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šiuo ateveju neįrodžius, kad darant šias nusikalstamas veikas dalyvavo ir V. J. bei Ž. J., nėra ir organizuotos grupės, kadangi nėra įrodyta, jog šias veikas padarė du ar daugiau asmenų. Todėl šiame epizode iš kaltinimo šalinama kvalifikuojanti aplinkybė, kad navigacinių sistemų vagystę T. K. įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje. Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o tuo pačiu ir bausmės dydžiui tai reikšmės neturi, kadangi lieka kitas alternatyvus kvalifikuojantis požymis – pagrobtas didelės vertės svetimas turtas. Kadangi šiame epizode nebėra duomenų, kad veikos padarytos veikiant organizuotoje grupėje, T. K. veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 187 straipsnio 2 dalį. Nustatomoji dalis šiame epizode išdėstoma sekiančiai:

T. K. laikotarpyje nuo 2009-03-27 17.00 val. iki 2009-03-30 06.00 val., perlipęs per apsauginę tvorą įsibrovė į įmonės „H “ saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš 30 -ies nerakintų „Mercedes Benz“ markės automobilių, sugadinus automobilių vidaus įrangą (centrinę konsolę) bendros 50 000 eurų vertės, pagrobė „H “ turtą - navigacijos sistemas bendros 90 000 eurų vertės.

43. Dėl didelės vertės navigacinių sistemų vagystės ir didelės vertės svetimo turto sigadinimo laikotarpyje nuo 2010-12-17 iki 2010-12-20 kaltais pripažinti T. K. ir T. L., nurodant, kad šias veikas jie padarė veikdami organizuotoje grupėje. Formaliai nuteistieji atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas. Šias veikas, kurių viena priskiriama sunkių, o kita apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarė dviese. Tačiau organizuotai grupei būdinga tai, kad jie iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos nusikalstamos veikos momentus, t. y. parengiamas nusikaltimo padarymo planas, bendrininkams paskirstomi vaidmenys, numatomas nusikaltimo padarymo mechanizmas, jei reikia nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimas ar legalizavimas ir t.t. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besitęsiančius ryšius ir svarbiausia – tokie bendrininkai supranta sukūrę organizuotą grupę ir tai, jog priklauso jai. Šiuo atveju iš nuteistųjų T. K. ir T. L. paaiškinimų, kitų byloje surinktų įrodymų nagalima daryti išvados, kad buvo tokia pavojinga bendrininkavimo forma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. K. iki 2010 m. gruodžio mėnesio jau buvo vienas įvykdęs vagystes iš tos pačios automobilių saugojimo aikštelės. Šį kartą nusikalstamos veikos padarymui jis pasikvietė T. L.. Tačiau iš nuteistųjų parodymų matyti, kad tarp jų nebuvo išankstinio veiksmų derinimo, veikos planavimo, užduočių pasiskirstymo. Veikiama buvo atsižvelgiant į faktinę padėtį minėtoje aikštelėje ir šalia jos. Iš tų pačių nuteistųjų parodymų matyti, kad tik po to kai navigacnės sistemos buvo pavogtos, buvo pradėta ieškoti kas jas parveš į Lietuvą, o jų pardavimu paradėta rūpintis tik tuomet kai jos jau buvo pargabentos. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad tarp T. K. ir T. L. susiformavo tvirti, besitęsiantys ryšiai. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad pardavus pavogtas navigacines sistemas su T. L. netgi nebuvo pasidalinta gautais pinigais. Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad vykdant aptariamą vagystę, T. K. ir T. L. veikė kaip paparasta bendrininkų grupė. Tuo pagrindu iš kaltinimo šalinama kvalifikuojanti aplinkybė, kad navigacinių sistemų vagystę T. K. ir T. L. įvykdė veikdami organizuotoje grupėje. Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o tuo pačiu ir bausmės dydžiui tai reikšmės neturi, kadangi lieka kitas alternatyvus kvalifikuojantis požymis – pagrobtas didelės vertės svetimas turtas. Kadangi šiame epizode nuteistieji veikė ne kaip organizuota grupė, o kaip bendrininkų grupė, todėl T. K. ir T. L. veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 187 straipsnio 2 dalį. Nustatomoji dalis šiame epizode išdėstoma sekiančiai:

T. K. ir T. L., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpyje nuo 2010-12-17 d., 16.30 val., iki 2010-12-20 d., 09.00 val., T. K. perlipus per apsauginę tvorą ir įsibrovus į įmonės „H“ saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), o T. L. saugant prie tvoros išorėje ir priiminėjant navigacines sistemas bendrais veiksmais iš 27 -ių nerakintų „Mercedes Benz“, „BMW“ markės automobilių, sugadinus automobilių vidaus įrangą (centrinę konsolę) bendros 27 000 eurų vertės, pagrobė „H“ turtą - 25 vienetus navigacijos sistemų ir 2 vienetus CD grotuvų su radio imtuvais bendros 67 500 eurų vertės.

44. T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje su Ž. J. ir nenustatytu asmeniu laikotarpyje nuo 2011-07-29 d., 16.30 val., iki 2011-08-01 d., 07.00 val., iš Vokietijoje esančio aikštelės, pagrobė navigacijos sistemas bendros 78 000 eurų vertės ir sugadino svetimo turto bendros 39 000 eurų vertės. Kaip jau pasisakyta aukščiau, Ž. J. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Šiuo metu nėra pagrindo abejoti, kad darant šį nusikaltimą dalyvavo T. K. minimas nenustatytas asmuo. Tačiau nenustačius šio asmens asmenybės negalima spręsti ar jis yra šio nusikaltimo subjektas. Esant tokiai situacijai nėra pagrndo teigti, kad T. K. šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas urganizuotoje grupėje su Ž. J. ar su nenustatytu asmeniu. Tuo pačiu pagrindu kaip ir 2009-03-27 - 2009-03-30 epizode, šiame epizode iš kaltinimo šalinama kvalifikuojanti aplinkybė, kad navigacinių sistemų vagystę T. K. įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje. Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o tuo pačiu ir bausmės dydžiui tai reikšmės irgi neturi, kadangi lieka kitas alternatyvus kvalifikuojantis požymis – pagrobtas didelės vertės svetimas turtas. Kadangi šiame epizode nebėra duomenų, kad veikos padarytos veikiant organizuotoje grupėje, todėl T. K. veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 187 straipsnio 2 dalį. Nustatomoji dalis šiame epizode išdėstoma sekiančiai:

T. K., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu laikotarpyje nuo 2011-07-29 d., 16.30 val., iki 2011-08-01 d., 07.00 val., per nuotekų vamzdyną įsibrovė į įmonės „H“ saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš 39-ių nerakintų „Volkswagen“ markės automobilių, sugadinus vidaus įrangą (centrinę konsolę, priekinės panelės skydą) bendros 39 000 eurų vertės, pagrobė „H“ turtą - navigacijos sistemas bendros 78 000 eurų vertės.

45. T. K. ir T. L. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje su A. K. ir Ž. J. laikotarpyje nuo 2013-04-2 iki 2013-04-29 iš Šveicarijoje esančių automobilių saugojimo aikštelėje laikomų automobilių pagrobė navigacines sistemas bendros 441 552,84 eurų vertės bei sugadino svetimą turtą bendros 9577.62 eurų vertės. Apie tai, kad A. K. ir Ž. J. iš šio kaltinimo išteisinami ir kodėl išteisinami pasisakyta šio nuosprendžio 13 -ame punkte. Taip pat kaip ir epizode dėl didelės vertės navigacinių sistemų vagystės ir didelės vertės svetimo turto sigadinimo Vokietijoje, laikotarpyje nuo 2010-12-17 iki 2010-12-20 teismui nekyla abejonių, jog įvykdant nusikaltamas veikas Šveicarijoje dalyvavo T. K. ir T. L.. Taip pat kaip ir vagystės epizode laikotarpyje nuo 2010-12-17 iki 2010-12-20, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad tarp T. K. ir T. L. buvo susiformavę tvirti, besitęsiantys ryšiai, kurie dėl savo pavojingumo būtų vertintini kaip organizuota grupė. Laikytina, kad vykdant aptariamą vagystę T. K. ir T. L. veikė kaip paparasta bendrininkų grupė. Tuo pagrindu iš kaltinimo šalinama kvalifikuojanti aplinkybė, kad navigacinių sistemų vagystę Šveicarijoje T. K. ir T. L. įvykdė veikdami organizuotoje grupėje. Veikos kvalifikavimui pagal LR BK 178 straipsnio 3 dalį, o tuo pačiu ir bausmės dydžiui tai reikšmės neturi, kadangi lieka kitas alternatyvus kvalifikuojantis požymis – pagrobtas didelės vertės svetimas turtas. Kadangi šiame epizode nuteistieji veikė ne kaip organizuota grupė, o kaip bendrininkų grupė, todėl T. K. ir T. L. veika iš LR BK 25 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į LR BK 187 straipsnio 2 dalį. Nustatomoji dalis šiame epizode išdėstoma sekiančiai:

T. K. ir T. L. laikotarpyje nuo 2013-04-26 d., 18.00 val. iki 2013-04-29 d., 07.30 val., pasistatę iš anksto pagamintus stelažus, T. K. perlipęs per apsauginę tvorą įsibrovė į saugomą įmonės „A “ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), o T. L. pasilikęs už saugomos teritorijos tvoros, stebi aplinką ir iš T. K. perima pagrobtas navigacijos sistemas, taip bendrais veiksmais iš 69-ių nerakintų automobilių„Volkswagen“, „Skoda“ markės automobilių, sugadinus automobilių vidaus dekoratyvinę apdailą bendros 7000 Šveicarijos frankų (8595,3 eurų) vertės, pagrobė įmonės “A “ turtą - radio ir navigacijos sistemas bendros 331 200 Šveicarijos frankų (394 401,48 eurų) vertės. Be to tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu būdu iš 8 –ių nerakintų „VW“ markės automobilių, sugadinus automobilių vidaus dekoratyvinę apdailą bendros 800 Šveicarijos frankų (982,32 eurų) vertės, pagrobė įmonės „C “ turtą – navigacines sistemas bendros 38 400 Šveicarijos frankų (47 151,36 eurų) vertės.

46. Kadangi veikų, kurios padarytos laikotarpiais nuo 2009-03-27 iki 2009-03-30, nuo 2010-12-17 iki 2010-12-20, nuo 2011-07-29 iki 2011-08-01 ir nuo 2013-04-26 iki 2013-04-29 vertinime ir kvalifikavime padaryti pakeitimai, todėl šiuose epizoduose tiek nuteistajam T. K., tiek nuteistajam T. L. iš naujo sprendžiamas bausmių klausimas. Pirmos instancijos teismas, skirdamas T. K. ir T. L. bausmes, nurodė, kad jų atsakomybe suniinančia aplinkybe laiko tai, jog veikas jie padarė organizuotoje grupėje. Teismas nekonkretizavo kurioms veikoms taikoma ši sunkinanti aplinybė. Iš rezoliucinės nuosprendžio dallies matyti, kad T. K. nurodytuose epizoduose už veką numatytą BK 178 straipsnio 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 2 metų 3 mėnesių iki 3 metų. T. L. atitinkamai nuo 2 metų iki 2 metų 3 mėnesių. Kadangi tokios bausmės yra ženkliai mažesnės nei BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės vidurkis, galima daryti išvada, jog skiriant bausmes už šias veikas buvo atsižvelgiama tik į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, juo labiau, kad organizuotos grupės buvimas šiame straipsnyje yra kvalifikuojantis požymis ir tai negali būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tai reiškia, kad ši atsakomybę sunkinanti alinkybė – veikos padarymas organizuotoje grupėje, buvo taikoma skiriant bausmes už nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra alternatyvūs – didelės vertės turto pagrobimas, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pagrobimas ar svetimo turto pagrobimas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Šiuo atveju iš kaltinimo pašalinus vieną iš dviejų kvalifikuojančių požymių – tai, kad veika padaryta organizuotoje grupėje, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Apie tai pasisakyta vertinant T. K. ir T. L. veikas. Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje paskirtos bausmės yra ženkliai mažesnės nei sankcijoje numatytas vidurkis, todėl nėra pagrindo jas laikyti per griežtomis ir keisti. Kadangi padaryta išvada jog nėra atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad T. K. ir T. L. nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje padarė veikdami organizuotoje grupėje ir šioje dalyje veikos perkvalifikuotos, todėl bausmės už šias veikas tiek T. K., tiek T. L. švelnintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-24 nuosprendžio dalį, kuria nuteisti V. J., A. K. ir Ž. J. panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, o kitoje dalyje nuosprendį pakeisti:

V. J. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-03-27 – 2009-03-30 vagystės ir turto sugadinimo epizodas) išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavao padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

A. K. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2013-04-26 – 2013-04-29 vagystės ir turto sugadinimo epizodas) išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavao padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

Ž. J. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-03-27 – 2009-03-30 vagystės ir turto sugadinimo epizodas), iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2011-07-29 – 2011-08-01 vagystės ir turto sugadinimo epizodas), iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2013-04-26 – 2013-04-29 vagystės ir turto sugadinimo epizodas), išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavao padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

T. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įst.Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01) (2009-03-27 – 2009-03-30 vagystės ir turto sugadinimo epizodas) skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įst.Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01) (2010-12-17 – 2010-12-20 vagystės ir turto sugadinimo epizodas) skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įst.Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01) (2011-07-29 – 2011-08-01 vagystės ir turto sugadinimo epizodas) skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įst.Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01) (2013-04-26 – 2013-04-29 vagystės ir turto sugadinimo epizodas) skirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu (2007-07-21 įst. redakcija), naujai paskirtas bausmes pagal BK 187 straipsnio 2 dalį subendrinti, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai su apylinkės teismo atitinkamuose epizoduose pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis taikant bausmių apėmimą, o taip subendrintas bausmes taikant dalinį bausmių sudėjimą subendrinti tarpusavyje bei su pirmosios instancijos teismo paskirtomis ir šiuo nuosprendžiu nepakeistomis bausmėmis, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi (2015-03-24 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei vadovaujantis BK 71 straipsniu (2013-05-01 redakcija), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio, t.y. 941, 15 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. L. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įst.Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01) (2010-12-17 – 2010-12-20 vagystės ir turto sugadinimo epizodas) skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įst.Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01) (2013-04-26 – 2013-04-29 vagystės ir turto sugadinimo epizodas) skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi 5 dalies 1 punktu (2007-07-21 įst. redakcija), naujai paskirtas bausmes pagal BK 187 straipsnio 2 dalį subendrinti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai su apylinkės teismo atitinkamuose epizoduose pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis taikant bausmių apėmimą, o taip subendrintas bausmes taikant dalinį bausmių sudėjimą subendrinti tarpusavyje ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi (2015-03-24 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei vadovaujantis BK 71 straipsniu (2013-05-01 redakcija), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio, t.y. 753,20 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Valdas MeidusJolanta Raščiuvienė