Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, Vidai Dambrauskienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2015 m. gegužės 3 d. apie 18.35 val., Kaišiadorių r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 59,00 km., vairuodamas transporto priemonę - automobilį Audi A5, valst. Nr. YB11VUR, esant leistinam greičiui 120 km/h, važiavo 178 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 58 km/h, tuo pažeidė KET 131.1 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.

M. P. apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes išvyko į užsienį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. 2015-05-13 teismo posėdyje paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta. Važiavo per gyvenvietę, todėl sulėtino greitį. Iš paskos važiavo policijos pareigūnai. Bevažiuojant žmona pasakė, kad jį stabdo. Policijos pareigūnai pasakė, kad jis važiavo 180 km/h greičiu . Tarnybiniame automobilyje jis telefonu pradėjo filmuoti, nes nesutiko su kaltinimais. Mano, kad jo greitis galėjo nesiekti nei 120 km/h, į spidometrą nežiūrėjo, tačiau važiavo mašinų kolonoje. Mano, kad ne jo greitis buvo užfiksuotas. Greičio matuoklio rodmenys neįtikino.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad M. P. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Liudytojas G. J. parodė, kad dirba vyresniuoju patruliu. Dirbo kartu su kolega D.. Patruliavo prie Žiežmarių kryptimi nuo Vilniaus link Žiežmarių. Stovėjome kelkraštyje ir matavo greitį su teisėtu greičio matuokliu, kuris turi sertifikatą. Greitį matavo kolega G. D.. Kiek pamena buvo užfiksuotas didelis greitis. Šis magistralinis kelias yra apkrautas, pirma eismo juosta daugiau važiuoja sunkvežimiai. Šis automobilis važiavo antra eismo juosta. Užfiksavus jo greitį, greitis buvo užfiksuotas toli, kiek pamena netoli kilometro. Vairuotojas važiuodamas antra eismo juosta pastebėjo juos iš tolo ir automatiškai pristabdė, bandydamas prisidengti sunkvežimiu, kuris važiavo pirma eismo juosta, bandė apvažiuoti, kad nespėtų jo sustabdyti. Nenorėdami trukdyti eismui, sėdo į tarnybinį automobilį, ir tą automobilį pasivijo už kilometro. Jis jau buvo persirikiavęs į pirmą eismo juostą, važiavo lėtai. Buvo sustabdytas. Kolega G. D. nuėjo prie vairuotojo, pakvietė susipažinti su greičio parodymais. Buvo supažindintas su greičio parodymais, tai laikas, data, atstumas, jo greitis. Vairuotojas paaiškino, kad jis gyvena Anglijoje, jam vienodai rodo baudos Lietuvoje. Buvo paaiškinta, kad jis atsakomybės neišvengs. Tada jis paklausė kas jam gresia. Kai pasakė, kad gresia vairuotojo pažymėjimo atėmimas su bauda, tada greitai nubėgo į savo automobilį, pasiėmė telefoną ir pradėjo juos filmuoti. Jam buvo išaiškinta, kad visi greičio parodymai lieka greičio matuoklyje, kadangi greičio matuoklis turi atmintį ir tokie greičiai labai retai papuola. Šis greičio matuoklis veikia lazeriniu principu. Uždėta pritraukiamoji kamera, kuri išdidina ir praktiškai vairuotojas nemato kada jis fiksuojamas. Likus 300-400 metrų gali pastebėti, bet jau automobilio greitis būna užfiksuotas. Apsirikti neįmanoma, kadangi aparate yra lazerio taškelis su kuriuo turi suvesti į tą transporto priemonę ir tik paspaudimo momentu parodo greitį. Nepataikius, greitis nerodomas. Lazeris nukreipiamas į konkretaus automobilio valstybinį numerį ir matuojamas konkretaus automobilio greitis, o ne visų automobilių srauto.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo G. J. parodymais. Jis nuosekliai išdėstė aplinkybes apie akivaizdžiai padarytą teisės pažeidimą tiek 2015-05-03 tarnybiniame pranešime, tiek apklaustas teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad teisės pažeidimas užfiksuotas specialiu prietaisu – greičio matuokliu, kurio sertifikatas galioja iki 2015-07-27 (b.l.5). Greičio matuoklio veikimo savybės visiškai paneigia asmens gynybinę versiją, jog tokiu greičiu jis nevažiavo arba užfiksuotas ne jo automobilis. M. P. kaltumą pagrindžia ir administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys (b.l.1).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad M. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje – viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 50 km/h, todėl yra baustinas.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. M. P. administracine tvarka baustas. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia į tai, kad M. P. gan stipriai viršijo leistiną greitį, padarydamas vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Praeityje M. P. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už nustatyto leistino greičio viršijimą.

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.) pažeidėjas už ATPK 124 str. 6 d. pažeidimą baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda – bauda su vidutinės trukmės specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę - atėmimu (ATPK 24 str., 27 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. ir skirti administracinę nuobaudą - 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.