- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- A-822-1536-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo atstovei Margaritai Šakalytei, atsakovo atstovui Viktorui Ostrovnojui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. (15/6-11)13PR-154 nesuteikė (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su aukščiau nurodytu Migracijos departamento sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti 2009-08-20 sprendimą Nr. (15/6-11)13PR-154 bei įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo. Pareiškėjo vertinimu, priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas neištyrė aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia persekiojimas dėl brolio R., kuris susijęs su pasipriešinimu valdžiai.
Migracijos departamentas, vertindamas padėtį (duomenys neskelbtini), iš esmės vadovavosi nuostata, kad humanitarinė situacija (duomenys neskelbtini) pagerėjo ir „konflikto apimtis susilpnėjo“. Priimdamas sprendimą atsakovas vadovavosi JTVPK rekomendacija nenagrinėti (duomenys neskelbtini) pateiktų prieglobsčio prašymų tuo pagrindu, kad (duomenys neskelbtini) yra visuotinis smurtas arba „dažni ir rimti žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimai“. Minėta JTVPK rekomendacija buvo išsiųsta Migracijos departamentui 2009 m. birželio 8 d., kai dar nebuvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 15 d. bus nužudyta įžymi nevyriausybinės organizacijos „Memorial“ žmogaus teisių (duomenys neskelbtini) tyrinėtoja N. E., nebuvo įvertinta ir tai, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. ginkluotosios pajėgos išsives žmogaus teisių gynimo aktyvistus, nevyriausybinės (duomenys neskelbtini) organizacijos „Save Generation“ (liet. „Gelbėkit kartą“) narius Z. S. ir jos vyrą A. D. iš jų ofiso G. ir jų kūnai kitą dieną bus rasti su šautinėmis žaizdomis už G. (Human Rights Watch informacija). Šiuo metu (duomenys neskelbtini) padėtis žmogaus teisių srityje nėra stabili, ji kinta ir turi būti vertinama konkrečiu momentu priimant sprendimą dėl (prieglobsčio) papildomos apsaugos suteikimo ar nesuteikimo, todėl būtina sistemiškai vertinti visas aplinkybes. Atsižvelgiant į paskutinius įvykius (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo giminių veiksmus, priešiškus valdžios veiksmams, galima teigti, kad egzistuoja aplinkybių visuma, leidžianti atsirasti visiškai pagrįstai pareiškėjo baimei, kad jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei (duomenys neskelbtini) gresia pavojus dėl paplitusios prievartos ir jis negali ten grįžti. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimu byloje Nr. C-465/07 nurodyta, kad bendras smurto lygis prieglobsčio prasytojo kilmės šalyje yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad grąžinimo atveju asmeniui kiltų reali rimto ir individualaus pavojaus grėsmė. Grėsmės egzistavimui įrodyti pakanka to, kad grąžinimo į kilmės valstybę atveju asmeniui kiltų pavojus vien dėl buvimo toje teritorijoje ir joje paplitusio bendro pobūdžio smurto.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 19 - 21) paaiškino, kad 2003 m. pirminiame prieglobsčio prašytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, jog jo brolis R. K., gim. 1980 m., neaiškiomis aplinkybėmis dingo be žinios, todėl ir pats bijojo dėl savo ateities ir gyvybės. Pareiškėjas paaiškino, jog jo brolis R. K. kariavo pirmame (duomenys neskelbtini) kare, jo pateikta informacija apie priežastis, dėl kurių jis išvyko iš Čečėnijos 2003 m. leidžia manyti, kad jis, kaip ir dauguma (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų, išvyko iš šios respublikos baimindamasis tapti sunkių žmogaus teisių nusikaltimų, vykdytų Rusijos ar vietos karinių dalinių, auka, 2003 m. vasario mėn. 10 d. jo brolis vieno „valymo“ metu buvo sulaikytas ir išvežtas (duomenys neskelbtini) kariškių. Nuo pat 1994 m., kada prasidėjo pirmasis (duomenys neskelbtini) karas iki pat pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką pareiškėjas nė karto nebuvo sulaikytas, prieš jį nebuvo vartojamas smurtas. Vertina, kad pareiškėjo teiginys, kad jam kylanti persekiojimo grėsmė, atsiradusi dėl jo šeimyninių ryšių su broliu, kovojusiu pirmajame (duomenys neskelbtini) kare, yra tik prielaida, nepagrįsta objektyviais įrodymais. Savo persekiojimo baimę jis motyvavo tik savo brolio R. K. veikla, tačiau tai nereiškia ir neįrodo, kad dėl tos veiklos jis gali patirti persekiojimą, tuo labiau, kad nepaisant brolio R. K. veiklos, jis gyvendamas (duomenys neskelbtini) su persekiojimu pats susidūręs nebuvo. Faktas, kad pareiškėjo brolis buvo paieškomas ir vėliau suimtas negali būti objektyviai vertinamas kaip tiesiogiai jam asmeniškai gresiančio persekiojimo įrodymas. Pareiškėjas nebuvo oficialiai paieškomas, taip pat nėra jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad buvo imamasi kokių nors neoficialių veiksmų turint tikslą jį surasti ar sulaikyti. Dėl šios priežasties daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, pavojaus (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, susijusios su broliu, buvo tinkamai įvertintos dar 2003 m. Kaip tvirtina Human Rights Watch, (duomenys neskelbtini) ginkluotas konfliktas nuslopo. Pareiškėjui 2004 m. buvo suteikta papildoma apsauga dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, 2005 – 2008 m. dėl karo veiksmų (duomenys neskelbtini) ir persikėlimo galimybės šalies viduje nebuvimo. Tačiau atsižvelgus į Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009-08-04 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-6-23 „Apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) jau nėra paplitusi prievarta, kuri kyla karinio konflikto metu arba sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, todėl kiekvieno asmens prašymas nagrinėjamas individualiai. Informaciją, kurią pateikė pareiškėjas dėl nužudytųjų žmogaus teisių aktyvistų, atsakovo vertinimu, yra tik pavieniai ir išskirtiniai atvejai, kurie negali būti laikomi įrodymu dėl grėsmės, kylančios kiekvienam Čečėnijos gyventojui, o priežasčių manyti, kad pareiškėjui gresia tokio pat masto individualaus pobūdžio pavojus, kaip ir nurodytiems žymiems asmenims, nėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo Z. K. skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Įstatymo 87 straipsnis numato papildomos apsaugos suteikimą užsieniečiui. Šiame straipsnyje numatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisią pažeidimams. Sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas. Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
Teismas nustatė, kad 2003-09-29 (duomenys neskelbtini) pilietis Z. K. atvyko į Lietuvos Respubliką ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriui pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Minėtas užsienietis Lietuvos Respublikos pareigūnams nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2004-03-17 Migracijos departamentas iš Jonavos r. PK VP Migracijos poskyrio gavo Z. K. prašymą išduoti jam leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, o 2004-06-08 – prašymą išduoti laikinąjį užsieniečio pasą. 2004-04-30 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-14)-H-863 „Dėl prašymo suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą nagrinėjimo nutraukimo ir leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. K.“, o 2004-06-08 – sprendimą Nr. (15/6-14)-UP-620 „Dėl laikinojo užsieniečio paso išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. K.“. Remiantis minėtais sprendimais, 2004-06-10 pareiškėjui išduotas laikinasis užsieniečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2005-06-10, kuriame 2004-06-15 buvo įklijuotas leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LR660820, galiojęs iki 2005-06-10 (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0425). Iki 2009 m. pareiškėjas pateikdavo vis naujus prašymus suteikti papildomą apsaugą ir pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šie prašymai kiekvieną kartą būdavo tenkinami. 2009-07-20 Migracijos departamentas iš Kauno apskr. VPK Migracijos skyriaus gavo naują pareiškėjo prašymą suteikti jam papildomą apsaugą ir pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Savo prašymą Z. K. motyvavo (duomenys neskelbtini) tebevykstančiais karo veiksmais, grubiais žmogaus teisių pažeidimais, dėl kurių jam grįžti į kilmės valstybę būtų nesaugu. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjęs jo prašymą, 2009 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. (15/6-11)13PR-154 nesuteikė (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. K. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus sprendimui nusprendė spręsti klausimą dėl jo įpareigojimo išvykti iš šalies arba išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) (b. 1. 5-6). Nesutikdamas su tokiu Migracijos departamento sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Atsižvelgęs į Migracijos departamento bei JTVPK surinktą naujausią informaciją, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) jau nėra paplitusi prievarta, kuri kyla karinio konflikto metu arba sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, todėl kiekvieno asmens prašymas nagrinėjamas individualiai. Pažymoje teigiama, jog plataus masto karo veiksmai iš esmės baigėsi, ginkluotų susirėmimų metams bėgant labai sumažėjo, o bendra konflikto apimtis ir intensyvumas susilpnėjo. Tai leido palaipsniui išvesti iš Respublikos federalines pajėgas. Tolimesnės kovos vyko ribotoje teritorijoje, retai apgyvendintose (duomenys neskelbtini) pietinėse kalnuotose srityse, ir nebegali būti vertinamos kaip dažnos.
Atsižvelgęs į Migracijos departamento surinktą medžiagą, teismas nustatė, kad apklausų metu pareiškėjas neįvardijo jokių konkrečių asmeninio persekiojimo ar grėsmės jo gyvybei, sveikatai ar saugumui faktų. Z. K. niekada nebuvo sulaikytas, jo atžvilgiu nebuvo vartojamas joks smurtas. Nuo pat savo atvykimo į Lietuvos Respubliką minėtas užsienietis kaip vieną iš pagrindinių išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežasčių nurodė bendrą situaciją savo kilmės valstybėje, tolesniuose savo prašymuose niekur neužsimena apie savo brolį. Todėl teismas sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjo prašymo motyvai kelia rimtų abejonių, jog dėl jo brolio veiklos jam gali grėsti pavojus sveikatai, saugumui, gyvybei ar jo, kaip žmogaus, pagrindinėms teisėms ir laisvėms.
Teismo vertinimu, Z. K. į kilmės valstybę bijo grįžti ne dėl jam asmeniškai gresiančio pavojaus, o dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pasikeitusi, lyginant su jo atvykimo laikotarpiu. Bylos duomenimis 2007-06-29 pareiškėjui buvo išduotas naujas (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasas. Tai įrodo, kad rimtų trukdžių naudotis pilietybės valstybės gynyba nebuvo ir ji buvo suteikta. Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM duomenų bazėje pateikiama informacija apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis Z. K. gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu ( 2007 - 2009 m.) buvo daug kartų išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Tikėtina, kad kai kurių savo kelionių metu jis galėjo nuvykti ir į (duomenys neskelbtini). Įvertinęs ir ištyręs visą pareiškėjo byloje esančią medžiagą, teismas sutiko su Migracijos departamento sprendimu, jog pareiškėjas nėra priskiriamas rizikos grupėms, nėra priežasčių manyti, jog grįžus atgal į kilmės valstybę, jo atžvilgiu bus pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos nuostatos, todėl nėra pagrindo suteikti jam papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Jis nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su juo tiesiogiai susijusių aplinkybių, t. y., kad kilmės valstybėje grės pavojus jo gyvybei, bus panaudoti smurto veiksmai, jis bus kankinamas, jo atžvilgiu bus panaudotos bet kokios neteisėtos priemonės, kurios pažeis jo žmogaus teises bei pagrindines laisves. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos departamento sprendimas Nr.(15/6-11) 13PR-154 „Dėl (prieglobsčio) papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. K.“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti ir sprendimą priimti iš naujo.
III.
Pareiškėjas Z. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, nagrinėdamas skundą, nenurodė, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios ne, apsiribodamas bendrais teiginiais, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su juo tiesiogiai susijusių aplinkybių, kad kilmės valstybėje grės pavojus jo gyvybei, bus panaudoti smurto veiksmai, jis bus kankinamas, jo atžvilgiu bus panaudotos bet kokios neteisėtos priemonės, kurios pažeis jo žmogaus teises bei pagrindines laisves. Sprendimo motyvuose nenurodyta, kokie konkretūs administracinės bylos duomenys, pateikti Migracijos departamento, leidžia teismui daryti išvadą, jog nėra grėsmės pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl dar vis paplitusios prievartos, kuri yra kilusi karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
2. Pareiškėjas nurodė, jog jo brolis R. K., gim. 1980 m., kuris buvo susijęs su pasipriešinimu valdžiai, kariavo pirmajame (duomenys neskelbtini) kare, dėl to jų namuose nuolat lankydavosi kariškiai, norėdami sulaikyti brolį, tačiau jo nerasdavo, nes jis nenakvodavo namie. Šiuo metu pareiškėjo brolis yra dingęs neaiškiomis aplinkybėmis. Teismas visiškai nevertino šių faktų įtakos pareiškėjo pagrįstai baimei, jog dėl pareiškėjo brolio priklausymo opoziciniams judėjimams, kilmės valstybėje grės pavojus pareiškėjo gyvybei, bus panaudoti smurto veiksmai, jis bus kankinamas, jo atžvilgiu bus panaudotos bet kokios neteisėtos priemonės, kurios pažeis žmogaus teises bei pagrindines laisves. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 83 straipsnio 1 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams.
3. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) tebevyksta karinis konfliktas ir iš esmės negalima teigti, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga 2003 m. 2009-09-29 Europos Tarybos (ET) Parlamentinės Asamblėjos Teisinių reikalų ir žmogaus teisių komiteto paskelbtoje ataskaitoje apie situaciją (duomenys neskelbtini) nurodoma ne tik kad neramumai (duomenys neskelbtini) nesibaigė, bet pabrėžiama, jog 2009 metų pradžioje Rusijos valdžios skelbti pergalingi teiginiai apie terorizmo grėsmių įveikimą regione padaryti pernelyg skubotai, kadangi 2009 metų vasarą buvo stebimas beprecedentis ginkluotų maištininkų suaktyvėjimas. Praėjus vos kelioms dienoms po specialiųjų antiteroristinių priemonių atšaukimo (duomenys neskelbtini), jos vėl buvo įvestos trijuose (duomenys neskelbtini) regionuose. Minėtoje ataskaitoje teigiama, jog (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos ir toliau dažnai praktikuoja nelegalius smurtinius kovos su (duomenys neskelbtini) kovotojais būdus, tokius kaip terorizmu įtariamų asmenų bei jų artimųjų grobimai, nužudymai, kankinimai, žeminantis elgesys bei bylų nagrinėjimai pasitelkiant suklastotus kaltinimus. Žmogaus teises ginančios organizacijos Memorial sudarytoje duomenų bazėje užfiksuoti daugiau nei 3000 žmonių dingimo atvejų, dėl kurių niekas nebuvo patrauktas teisinėn atsakomybėn. Žmogaus teises ginančių organizacijų teigimu, (duomenys neskelbtini) nebaudžiami veikia vadinamieji „mirties būriai“, vykdantys žmonių pagrobimus ir nužudymus. Jie pateisina savo veiklą teiginiais, kad vykdo kovą prieš teroristus. Skelbiama, kad per 8 šių metų mėnesius (duomenys neskelbtini) buvo pagrobti 79 asmenys. Pagrobimų skaičius, lyginant su 2008 metais, yra ženkliai išaugęs, kadangi per visus praėjusius metus užfiksuotas pagrobtų asmenų skaičius siekė 42. Be to, nėra tiksliai žinoma, ar šie skaičiai iš tikrųjų nėra didesni, kadangi žmonės yra per daug įbauginti, kad galėtų nevaržomai kalbėti apie valdžios vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.
4. Teismas savo sprendime, remiasi Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro 2009-06-08 išvadoje Nr. 090/ROBNC/2009 nurodyta rekomendacija, kuri negali būti taikoma tiems asmenims, kurie jau gavo prieglobstį Lietuvoje ir kurioje taip pat yra nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini), kurie buvo pripažinti pabėgėliais tiek remiantis prima facie įrodymais, tiek nustačius individualų statusą, turi išsaugoti savo statusą, kol bus gauta patikimų ir įtikinamų įrodymų, kad nebėra pagrindo išsaugoti šį statusą. Tai reiškia, kad bet koks šių pabėgėlių grįžimas į Rusijos Federaciją giežtai privalo būti savanoriškas.“ Pažymėjo, jog teismas privalėjo įvertinti, ar padėtis (duomenys neskelbtini) nuo paskutinio papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo pakito tiek, jog, kaip nurodyta Įstatyme dėl užsieniečių tesinės padėties ir 2004-04-29 Tarybos direktyvoje 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų, asmuo gali grįžti į savo kilmės valstybę, kai aplinkybės, dėl kurių buvo suteiktas papildomos apsaugos statusas, nustoja egzistuoti arba pasikeičia tiek, kad apsauga tampa nebereikalinga.
5. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo ABTĮ 86 str., t. y. nenurodė, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, priešingai, savo sprendime teismas skirtingai vertina tas pačias aplinkybes, dėl ko neįmanoma tokio sprendimo laikyti teisėtu ir pagrįstu. Teismas savo sprendime nesiejo individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo brolio persekiojimo su bendra situacija Čečėnijoje ir jas vertino atskirai viena nuo kitos. Tai, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės valstybę grindžia individualiomis, su jo šeimos narių persekiojimu susijusiomis aplinkybėmis, tik sustiprina papildomos apsaugos poreikį. Pažymi, kad anksčiau nurodytos individualios pareiškėjo aplinkybės būtent ir kyla dėl nestabilios padėties Čečėnijoje, kuri, kaip minėta anksčiau, nėra pasibaigusi.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Remiantis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009-08-04 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-6-23 bei joje pateikta JTVPK ekspertų nuomone, automatiškai suteikti papildomą apsaugą (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims paplitusio smurto per karinį konfliktą pagrindu jau nebegalima, o kiekvienas prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas individualiai. Vien tik to fakto, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini) tautybės ir atvyko iš (duomenys neskelbtini) , neužtenka, kad jo (jos) prašymas atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 arba 87 straipsnių reikalavimus. Šiuometinė padėtis (duomenys neskelbtini) nebeatitinka „tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto“ sąvokos, būtent todėl JTVPK konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) jau nėra paplitusi prievarta, kuri kyla karinio konflikto metu (kas būtų pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 str. 1 d. 3 p. ir 2004-04-29 Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15(c) str.). Išnagrinėjus apelianto byloje esančius dokumentus, Migracijos departamentas visiškai pagrįstai nustatė, kad jis nepatenka į aukščiau nurodytas padidintos rizikos grupes.
2. Savo skunde apeliantas cituoja JTVPK 2009-06-08 „Tarptautinės apsaugos poreikio prieglobsčio prašantiems asmenims iš (duomenys neskelbtini) vertinimo laikinosios gaires“, nurodydamas, jog „(duomenys neskelbtini), kurie jau buvo pripažinti pabėgėliais tiek remiantis prima facie įrodymais, tiek nustačius individualų statusą, turi išsaugoti savo statusą, kol bus gauta patikimų ir įtikinamų įrodymų, kad nebėra pagrindo išsaugoti šį statusą“. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje gairių ištraukoje kalbama apie asmenis, kuriems buvo suteiktas pabėgėlio statusas 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso nurodytais pagrindais, tuo tarpu apeliantui pabėgėlio statusas nebuvo suteiktas nei prima facie pagrindu, nei iš esmės išnagrinėjus jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
3. Atsakovo vertinimu, apeliantui kylanti persekiojimo grėsmė, atsiradusi dėl jo šeimyninių ryšių su broliu, kovojusiu (duomenys neskelbtini) kare, yra tik prielaida, nepagrįsta objektyviais įrodymais. Nepaisant apelianto brolio R. K. veiklos, pareiškėjas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), su persekiojimu pats susidūręs nebuvo. Apeliantas nebuvo oficialiai paieškomas, taip pat nėra jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad buvo imamasi kokių nors neoficialių veiksmų turint tikslą jį surasti ir sulaikyti. Apeliantas nepateikė jokių naujų argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, pavojaus (duomenys neskelbtini). Aplinkybės susijusios su broliu buvo tinkamai įvertintos dar 2003 m. Nuo 2003 m. apelianto brolis yra nebepaieškomas, kadangi buvo surastas ir sulaikytas, o šiuo metu jis yra laikomas dingusiu be žinios, todėl nuo 2003 m. iki 2009 m. jokios apelianto brolio veiksmais sąlygojamos aplinkybės negalėjo pasikeisti. Tai iš dalies taip pat patvirtina faktas, kad 2004-2008 m., pateikdamas prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjas net neužsimindavo apie grėsmes, susijusias su jo brolio dalyvavimu kare, o kaip priežastį nurodydavo tik bendrą padėtį šalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes jame nenurodyta, kokie Migracijos departamento pateikti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei nėra grėsmės dėl vis dar paplitusios prievartos, kuri yra kilusi karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, o tokių duomenų Migracijos departamentas ir nėra pateikęs, taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad Čečėnijoje tebevyksta karinis konfliktas, taip pat nuolat pranešama apie žmogaus teisių problemas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo siekio gauti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Teisiniai santykiai dėl pareiškėjo prašomos papildomos apsaugos reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio nuostatų. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Minėtose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta.
Pareiškėjo skunde teismui ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad padėtis (duomenys neskelbtini) Respublikoje saugumo ir humanitarine prasme nėra stabili ir saugi, šalyje paplitusi prievarta, vykdomi žmogaus teisių pažeidimai, (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų diskriminacija dėl tautybės. Pagal Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009 m. rugpjūčio 4 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-6-23 „Pažyma apie žmogaus teisių padėtį Rusijos Federacijoje“ (prieglobsčio prašytojo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 0425 b. l. 171-184) JTVPK vertinimu plataus karo veiksmai iš esmės baigėsi, ginkluotų susirėmimų labai sumažėjo, o bendra konflikto apimtis ir intensyvumas susilpnėjo, tačiau kariniai incidentai (duomenys neskelbtini) tebevyksta. JTVPK siūlo nagrinėti kiekvieną prieglobsčio prašymą individualiai ir išskiria persekiojimo rizikos grupes: neteisėtų karinių dalinių narius, jų gimines, federalinės ar (duomenys neskelbtini) valdžios oponentus, žmogaus teisių aktyvistus, asmenis, kurie ėjo oficialias pareigas ankstesnėje buvusio prezidento A. M. administracijoje, asmenis, kurie galėjo būti pateikę skundų regioninėms ar tarptautinėms žmogaus teisių institucijoms, tam tikromis aplinkybėmis vaikus ir moteris.
Byloje taikytinos Įstatymo 87 straipsnio nuostatos įgyvendina 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 15 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatas. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taikydamas nacionalinę teisę, nacionalinis teismas turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi EB steigimo sutarties 249 straipsnio trečiosios pastraipos (pirmiausia žr. 1990 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Marleasing, C 106/89, Rink. p. I 4135, 8 punktą ir 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo Commune de Mesquer, C 188/07, Rink. p. I 4501, 84 punktą).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime Elgafaji byloje Nr. C-465/07 buvo išaiškintos 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal kurį smurto veiksmus sudaro rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, skaitomo kartu su šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies e punktu, numatančiu papildomą apsaugą galinčio asmens sąvoką, nuostatos. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 2 straipsnio 1 dalies e punktą papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – tai trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis arba ji būtų grąžintas(-a) į savo kilmės šalį, arba asmens be pilietybės atveju – į jo arba jos gyventą šalį, jam arba jai iškiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtus smurtinius veiksmus <...> ir kuris arba kuri negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos šalies apsauga. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendime, aiškindamas Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalies e punktą, yra pažymėjęs, kad direktyvos 15 straipsnio c punkte apibrėžtas smurtinis veiksmas „rimta ir asmeninė grėsmė (prašytojo) gyvybei ar asmeniui“ yra bendresnio pobūdžio smurtinio veiksmo pavojus, apibrėžiama plačiau nei konkretus smurtas, be to, aptariamas minėtas grėsmes keliantis smurtas yra apibūdinamas kaip „aklas“, t. y. gali būti nukreiptas prieš asmenis, neatsižvelgiant į jų asmeninę situaciją; šiomis sąlygomis sąvoka „asmeninė“, anot ETT sprendimo, turi būti aiškinama kaip apimanti smurtą prieš civilius asmenis, neatsižvelgiant į jų tapatybę, jei, papildomos apsaugos prašymą nagrinėjančios kompetentingos nacionalinės institucijos arba valstybės narės teismų, į kuriuos kreiptasi dėl sprendimo atmesti tokį prašymą, vertinimu, vykstantį ginkluotą konfliktą apibūdinantis aklo smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į atitinkamą šalį arba prireikus į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo šioje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti rimtą grėsmę, numatytą direktyvos 15 straipsnio c punkte. Minėtame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad kuo labiau prašytojas sugebės įrodyti, jog pavojus jam kyla konkrečiai dėl su jo asmenine situacija susijusių priežasčių, tuo mažesnis aklo smurto laipsnis būtinas, kad jam būtų suteikta papildoma apsauga. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, darytina išvada, kad papildomos apsaugos suteikimui keliamas tam tikro aklo smurto lygio reikalavimas atitinkamai proporcingai švelnėja didėjant prieglobsčio prašytojo siekiui ir galimybėms pagrįsti pavojų savo asmenine situacija. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dvidešimt šeštoji konstatuojamoji dalis nustato, kad pavojai, kurie paprastai gresia šalies gyventojams ar jų daliai, paprastai savaime nesukelia atskiros grėsmės, kuri galėtų būti kvalifikuojama kaip smurto veiksmai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalies e punktą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime Elgafaji byloje Nr. C-465/07 pateiktą minėtų direktyvos nuostatų aiškinimą, taip pat įvertinusi Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009 m. rugpjūčio 4 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-6-23 „Pažyma apie žmogaus teisių padėtį Rusijos Federacijoje“, sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad automatiškai suteikti papildomą apsaugą (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims paplitusio smurto per karinį konfliktą pagrindu jau nebegalima, o kiekvienas prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas individualiai, tai yra, tos aplinkybės, kad padėtis Čečėnijoje saugumo ir humanitarine prasme nėra stabili bei saugi, savaime negali būti pripažintos pakankamu pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymą, nes jos neatskleidžia asmeninės grėsmės pareiškėjui.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo teigti, kad bendra saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) yra stabili ir saugi, nes kariniai incidentai (karinės operacijos) tebevyksta, taip pat nuolat pranešama apie žmogaus teisių pažeidimus. Tokiomis aplinkybėmis, turint omenyje bendrą saugumo padėties nestabilumą, nors jis ir nebėra absoliutaus masto, konstatuotina, kad tuo pačiu turėtų būti vertinamos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiškėjui kilmės šalyje grėstų realus pavojus jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla ginkluoto konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Šiuo atveju aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Elgafaji byloje Nr. C-465/07 nuostata, kad kuo labiau prašytojas sugebės įrodyti, jog pavojus jam kyla konkrečiai dėl su jo asmenine situacija susijusių priežasčių, tuo mažesnis aklo smurto laipsnis būtinas, kad jam būtų suteikta papildoma apsauga. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio 1 dalies c punktas, numatantis galimybę suteikti papildomą apsaugą rimtos ir asmeninės grėsmės civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu atveju yra siauresnė, nei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, pagal kurias papildoma apsauga gali būti suteikiama grėsmės prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams atveju. Tokiu būdu tarptautinių ekspertų padarytos išvados dėl situacijos šalyje Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio 1 dalies c punkto prasme negali būti tiesiogiai ir besąlygiškai taikytinos svarstant klausimą dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taip pat ir pagal Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361, 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte. Aprašo 82 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, manantis, kad papildomos apsaugos suteikimo pagrindai neišnyko, ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos kreipiasi į teritorinę policijos įstaigą pagal gyvenamąją vietą; pagal šio Aprašo 86 punktą Migracijos departamento sprendimu užsieniečiui vienerių metų laikotarpiui pakartotinai suteikiama papildoma apsauga ir keičiamas leidimas laikinai gyventi, jeigu šiame apraše išdėstyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ir nenustatoma priežasčių, išvardytų šio įstatymo 88 straipsnyje; o Aprašo 88 punkte nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad nebėra papildomos apsaugos suteikimo priežasčių, nurodytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje, arba nustatomos priežastys, išvardytos šio įstatymo 88 straipsnyje, šiame apraše išdėstyta tvarka priimamas Migracijos departamento sprendimas, nurodytas šio aprašo 76.3 arba 76.4 punkte. Šiame apraše išdėstyta Migracijos sprendimo priėmimo tvarka yra nustatyta Aprašo 63 – 67, 76 punktuose.
Z. K. asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 0425 medžiaga teisėjų kolegijai neleidžia spręsti apie tai, kad Aprašo 65 punkte numatytas tyrimas dėl pareiškėjo atitikties Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus buvo atliekamas išsamiai ir nuodugniai, tai yra surinkus visą reikiamą informaciją Aprašo 63 – 64 punktuose numatytu būdu.
Z. K. 2009 m. liepos 10 d. prašyme suteikti papildomą apsaugą yra teigiama, kad jam gimtinėje gresia politinis persekiojimas dėl brolio R.. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jo brolis R. K. kariavo pirmajame (duomenys neskelbtini) kare. Ginčijamame 2009 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos departamento sprendime Nr. (15/6-11)13PR-154, kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, teigiama, kad Z. K. nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su juo susijusių aplinkybių, kad kilmės valstybėje jam grėsė pavojus. Iš 2009 m. rugpjūčio 20 d. išvados dėl prieglobsčio nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. K. matyti, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis ta nuostata, kad automatinis papildomos apsaugos suteikimas (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims dėl paplitusio smurto ginkluoto konflikto metu jau nebegalimas ir prieglobsčio prašymas turėtų būti nagrinėjamas individualiai. Teisėjų kolegija ginčijamame sprendime padarytas išvadas vertina taip, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, įvertino bendrąsias priežastis, o individualias priežastis, pagrindžiančias papildomos apsaugos prašymą, vertino nepakankamai išsamiai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Z. K. asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0425 ir nagrinėjamos bylos medžiaga, daro išvadą, kad atsakovas nesurinko visos atitinkamam sprendimui dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reikalingos informacijos ir jo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, ar papildomos apsaugos prašytojas atitinka Įstatymo 87 straipsnių kriterijus, nebuvo pakankamai išsamus. Taigi ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra priimtas nepakankamai išanalizavus individualias priežastis papildomos apsaugos suteikimui, todėl nėra pagrįstas.
Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė šioje byloje nurodytas Įstatymo nuostatas bei neteisingai jas išaiškino. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas nepagrįstu. Apeliacinis skundas tenkintinas jame nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nuspr endžia:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, o pareiškėjo pareiškėjo Z. K. apeliacinį skundą tenkinti. 2009 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. (15/6-11)13PR-154 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. K.“ panaikinti ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo Z. K. prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.