Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui BUAB „Sigrona“ dėl likviduojamos įmonės turto perdavimo priėmimo akto pakeitimo (modifikavimo), tretieji asmenys - E. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo S. K. ieškinį atsakovui BUAB „Sigrona“ dėl likviduojamos įmonės turto perdavimo priėmimo akto pakeitimo (modifikavimo), tretieji asmenys - E. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, teisingai pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Sigrona“ ir tretiesiems asmenims E. Š. bei Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl likviduojamos įmonės turto perdavimo-priėmimo akto pakeitimo (modifikavimo), kuriuo prašė pakeisti (modifikuoti) 2011-06-13 UAB „Sigrona“ turto priėmimo-perdavimo aktą ir jį išdėstyti taip:

UAB ,,Sigrona“ perduoda, o vienintelis akcininkas S. K., remiantis 2011-04-01 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 1 dėl įmonės likvidavimo, priima žemiau išvardintą UAB ,,Sigrona“ nekilnojamąjį turtą:

1) 3309/10000 dalis negyvenamosios patalpos - Požemines stovėjimo aikštelės su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 311,81 kv. m perleidžiamų už 50 296,80 Lt be PVM, PVM suma 10 562,33 Lt, kaina su PVM 60 859,13 Lt arba 17 626,02 Euro;

2) pastatą stalių dirbtuves, (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 13,00 kv. m. , baigtumas 5 proc., o nusidėvėjimas 63 proc., perleidžiamų už 473 Lt be PVM, PVM suma 99,33 Lt, kaina su PVM 572,33 Lt arba 165,76 Euro;

3) 21902/113400 dalis 0,1134 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), už įkainuotų 8 121,31 Lt arba 2 352,10 Euro;

4) 194/213 dalis kitų inžinerinių statinių - automobilių stovėjimo aikštelės, kurios plotas 213 kv.m, plane pažymėtos indeksu a3, įkainuotų 12 022,54 Lt arba 3481,97 Eur be PVM , PVM suma 2 163,87 Lt arba 626,70 Eur, o kaina su PVM 14 186,41 Lt arba 4 108,67 Euro;

5) 96,04 kv.m butas su terasa, kurio kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainuotų 272 000 Lt be PVM, PVM suma 57 120 Lt, kaina su PVM 329 120 Lt arba 95 319,74 Euro.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. K. ieškinį, motyvuodamas, kad ieškovas nesilaikė bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas nurodė, kad teigdamas, jog buvo įregistruota daugiau turto, negu jo buvo perduota, ieškovas turėjo teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą, o šiam atsisakius registruoti pakeitimus, skųsti VĮ Registrų centro veiksmus. Be to, teigdamas, kad buvo nurodyta nerealiai didelė perduodamo turto kaina, ieškovas turėjo teisę pateikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie tikrąją turto vertę, o jai nesutinkant perskaičiuoti mokesčiu, skųsti jos veiksmus.

Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog ginčijamame akte yra tokių trūkumų, kurių neįmanoma pašalinti pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, taip pat ir mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Pasak ieškovo, tam, kad būtų tinkamai pakeisti įrašai registre ir perskaičiuoti mokėtini ieškovo ir atsakovo mokesčiai valstybei, pirma turi būti pakeisti bent 3 ir 4 ginčijami akto punktai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 str. 2 d. nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 str. 2 d. 2 p. yra nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Susipažinus su pateiktu ieškiniu matyti, kad, pasak ieškovo, turto priėmimo-perdavimo akte nebuvo nurodytos tikrosios ieškovui perleidžiamo likviduojamos įmonės turto rinkos kainos, nebuvo paskaičiuotas ieškovui perleidžiamo nekilnojamojo turto pardavimo PVM, šiuo aktu ieškovui nuosavybes teise buvo perleisti bendrojo nekilnojamojo turto objektai (dalis požemines automobilių stovėjimo aikštelės, įvažiavimas į garažus, pėsčiųjų takas), ir tokie akto trūkumai vėliau turėjo įtakos neteisingam turto įregistravimui nekilnojamojo turto registre bei neteisingam ieškovo ir atsakovo mokestinių prievolių valstybei apskaičiavimui. Taigi, ieškovas ieškinyje iš esmės nesutinka su jam perleidžiamo likviduojamos įmonės turto masinio vertinimo metu nustatyta rinkos kaina.

Pažymėtina, kad nekilnojamasis turtas gali būti vertinamas masiniu turto vertinimo būdu arba individualiu turto vertinimu. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Masinį nekilnojamojo turto vertinimą atlieka VĮ „Registrų centras“. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nesutinka su jam perduoto turto rinkos kaina, teigdamas, jog buvo nurodyta nerealiai didelė perduodamo turto kaina, dėl ko buvo priskaičiuota daug mokesčių, jis turi kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl turto rinkos kainos tikslinimo ar netgi individualaus turto vertinimo atlikimo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog ieškovas turėjo teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“, o šiam atsisakius registruoti pakeitimus, skųsti VĮ „Registrų centras“ veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo apeliantui, jog VĮ „Registrų centras“ atsisakius registruoti ieškovo nurodomus pakeitimus, jis turi teisę kreiptis į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o ne į bendrosios kompetencijos teismą, kadangi būtų skundžiami VĮ „Registrų centras“, kaip valstybės įmonės, veiksmai ir ginčas būtų administracinio pobūdžio.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.