Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal VšĮ „K.“ atstovo, (duomenys neskelbtini), A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. D. VšĮ „K.“ (toliau – ir Institucija) 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 449 straipsnio 5 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) Eur dydžio bauda. Patikrinimo metu 2020 m. rugsėjo 21 d. 17.25 val. (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šalia prekybos centro „I.“, automobilių stovėjimo aikštelėje VšĮ „K.“ kontrolieriai, turintys teisę tikrinti keleivinį kelių transportą ir taksi, pastebėjo stovintį lengvąjį automobilį taksi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apipavidalintas kaip lengvasis automobilis taksi. Lengvasis automobilis taksi turėjo atpažinimo ženklą – plafoną. Kontrolieriams priėjus prie lengvojo automobilio vairuotojo, prisistačius ir paprašius pateikti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne mažiau kaip prieš vienus metus išduotą dokumentą (pažymą arba išrašą dėl teistumo (neteistumo)), vairuotojas pateikė 2019 m. liepos 8 d. išduotą teistumo (neteistumo) pažymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. VšĮ „K.“ atstovo, (duomenys neskelbtini), A. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad, pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvaujant Institucijos atstovui, buvo pažeisti lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. ANK 580 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, turi teisę dalyvauti institucijos, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, kuris byloje gina viešąjį interesą. Ši įstatymo norma atskleidžia, kad institucijos atstovo dalyvavimas nėra būtinas, tačiau institucija privalo būti tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad, nors Institucija apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. atstovo paduotą skundą pirmosios instancijos teismui žinojo, tačiau nebuvo informuota, t. y. jai nebuvo išsiųstas pranešimas, apie tikslų bylos nagrinėjimo laiką. Nepaisant to, jog Institucijos atstovas nedalyvavo nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismui Institucijos pozicija ginčo klausimu buvo aiški, kadangi VšĮ „K.“ pateikė atsiliepimą į A. D. atstovo (duomenys neskelbtini) V. J. skundą dėl 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimo, o pirmosios instancijos teismas esminius atsiliepimo argumentus aptarė skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje. Vien ta aplinkybė, kad buvo priimtas sprendimas, netenkinantis VšĮ „K.“ ir neatitinkantis jos pozicijos, savaime neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino Institucijos argumentų. Akivaizdu, kad VšĮ „K.“ pasinaudojo galimybe išsamiai pateikti savo argumentus rašytine forma, t. y. paduodant 2020 m. gruodžio 18 d. atsiliepimą (b. l. 12–13), todėl negalima daryti išvados, jog buvo padarytas esminis administracinio nusižengimo teisenos proceso normų pažeidimas.

8. Pažymėtina, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. administracinio nusižengimo bylą, aptartas ANK nuostatas taikė netinkamai, skundžiamo nutarimo išvados nėra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu.

10. ANK 449 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² straipsnio pažeidimus, išskyrus šiame straipsnyje numatytuosius. Matyti, jog aptariama teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus bei juose įtvirtintą reglamentavimą. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35.13 punktas numato, kad vairuotojas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne mažiau kaip prieš vienus metus išduotą dokumentą (pažymą arba išrašą) dėl teistumo (neteistumo). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu išaiškinimu, kad pagal Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35.13 punktą vairuotojas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne mažiau kaip prieš vienus metus išduotą dokumentą (pažymą arba išrašą) dėl teistumo (neteistumo), t. y. dokumentas turi būti išduotas prieš vienerius metus ir daugiau.

10.1. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs: visos Konstitucijos nuostatos tarpusavyje yra susijusios taip, kad vienų Konstitucijos nuostatų turinys lemia kitų jos nuostatų turinį; visos Konstitucijos nuostatos sudaro darnią sistemą; tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra; nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti vien pažodžiui; nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų iškreiptas ar paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes tuomet būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra. Ypač pabrėžtina, kad Konstitucijos (ir apskritai teisės) negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) teisės aiškinimo metodą. Suabsoliutinus pažodinį (lingvistinį, verbalinį) Konstitucijos aiškinimą, kartu yra sumenkinamas visuminio konstitucinio teisinio reguliavimo turinys, ignoruojamos jeigu ir ne visos, tai bent kai kurios Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės (Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 9 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d. nutarimai).

10.2. Taigi šiais kriterijais vadovaujantis aiškintina ne tik Konstitucija, bet ir visa teisė, kurios aiškinimas padeda nustatyti tikrąją teisės normos prasmę, o remiantis teisine argumentacija, pasakoma, kodėl pateikiama tikroji teisės normos prasmė yra racionali, protinga, pagrįsta. Kaip nurodoma teisės teorijoje, sistemiškai aiškinant teisę, nustatoma tikroji aiškinamos teisės normos vieta. Sisteminis teisės aiškinimo metodas dažniausiai taikomas, kai taikytinos teisės normos tekstas yra dviprasmiškas, įstatymo tekste vartojamų žodžių reikšmė neaiški, norma yra labai abstrakti arba joje nurodomi vertinamieji požymiai, taip pat kai yra teisės spraga arba teisės normų kolizija ir t. t. Taigi sisteminis aiškinimo būdas nulemtas pačių normų sisteminio pobūdžio (sisteminių savybių).

10.3. Apeliaciniame skunde yra visiškai pagrįstai nurodyta, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas formuoja praktiką ir sukuria teisiškai neapibrėžtą ydingą situaciją, kai didžioji dalis taksi vairuotojų ir keleivių vežimą už atlygį teikiančių asmenų privalo turėti pažymą, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip sukuriama situacija, kai dauguma taksi vairuotojų ir keleivių vežimą už atlygį teikiančių asmenų, išsiėmę pažymą, vienerius metus negalėtų vykdyti veiklos, nes jų pažyma tariamai neatitiktų nustatyto reikalavimo. Įstatymų leidėjas, nurodydamas terminą „ne mažiau kaip prieš vienus metus“, apeliavo į tai, kad Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotas dokumentas dėl teistumo (neteistumo) turi apimti ne trumpesnį kaip vienerių metų laikotarpį, tačiau tai nereiškia, kad minimas dokumentas gali būti išduotas anksčiau nei prieš metus. Kitaip aiškinant aptariamą teisės normą, susidarytų situacija, jog minimo dokumento išdavimas ir turėjimas netektų prasmės, nes visiškai nepadėtų užtikrinti aktualiu reguliavimu siekiamų tikslų.

10.4. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas asmenims, teikiantiems keleivių vežimą už atlygį arba taksi paslaugas, neturėti teistumo bei priklausomybių nuo priklausomybę sukeliančių medžiagų numatytas Kelių transporto kodekso 8² straipsnio 12 dalyje. Lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi turėti ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą ir būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas; 2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo); 3) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, jog Transporto kodekso pataisos numato, kad keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugų negali teikti asmenys, jeigu jie neturi nepriekaištingos reputacijos, galima daryti neabejotiną išvadą, kad įstatymų leidėjas Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 35.13 punkto norma siekė užtikrinti, jog taksi ir keleivių vežimo už atlygį paslaugas teikiantys asmenys nebūtų teisti už atitinkamus nusikaltimus, neturėtų priklausomybių psichotropinėms medžiagoms bei turėtų šiuos faktus patvirtinančius ir galiojančius dokumentus. Priešingu atveju įstatymų leidėjas taisyklėse apskritai nenurodytų pažymos išdavimo termino, jeigu, kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būtų tinkama anksčiau nei prieš metus išduota pažyma.

10.5. Išvadą, kad lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi turėti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ne anksčiau negu prieš metus išduotą dokumentą apie teistumą (neteistumą), netiesiogiai patvirtina ir kita Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių nuostata. Taisyklių 35.14 punkte numatyta, jog vairuotojas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti Respublikinio priklausomybės ligų centro ne mažiau kaip prieš vienus metus išduotą medicininę pažymą. Aiškinant šią normą taip, kaip tvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y., jog „ne mažiau kaip prieš metus“ reiškia prieš metus ir seniau, susidarytų situacija, kai asmuo apie savo priklausomybės ligas galėtų pateikti dokumentą, išduotą prieš kelerius ar keliasdešimt metų, kuris visiškai neatspindėtų realios jo sveikatos būklės. Taip pat ir pateikiant dokumentą apie asmens teistumą (neteistumą), kuris būtų išduotas seniau negu prieš vienerius metus, galėtų susidaryti situacija, jog toks dokumentas visiškai neatspindėtų realaus asmens statuso aktualiu laiku, t. y. asmuo galėtų būti padaręs naujų nusikalstamų veikų, neatlikęs bausmės ir pan., tačiau šie duomenys pažymoje neatsispindėtų.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu VšĮ „K.“ 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu A. D. buvo nubaustas pagal ANK 449 straipsnio 5 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) Eur dydžio bauda pagrįstai, nes A. D. veiksmuose, kai jis patikrinimo metu 2020 m. rugsėjo 21 d. VšĮ „K.“ kontrolieriams pateikė 2019 m. liepos 8 d. išduotą teistumo (neteistumo) pažymą, t. y. senesnį negu vienerių metų dokumentą, yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 449 straipsnio 5 dalyje, sudėtis, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną A. D. nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, naikintinas dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų.

12. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai teisingai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (pakeisto 2020 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) VšĮ „K.“ pavesta vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą, taip pat organizuoti bei atlikti transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitų keleivinių kelių transporto priemonių, vežančių keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, kontrolę (duomenys neskelbtini) miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (2.4 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalimi, VšĮ „K.“ kontrolieriai turi teisę sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, ir šių transporto priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog VšĮ „K.“ kontrolieriai turi teisę (jiems suteiktus įgaliojimus) tikrinti vairuotojo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais, asmens duomenis ir veiklos vykdymui aktualius (teisės aktais nustatytus kaip privalomus turėti) dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

tenkinti VšĮ „K.“ atstovo, (duomenys neskelbtini), A. S. apeliacinį skundą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimą ir palikti galioti VšĮ „K.“ 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Nutartis neskundžiama.