- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- e2-1008-178/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00184-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- V. J. B., A. P., J. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams V. J. B., A. P. ir J. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimui.Ieškovė ieškinyje prašo pripažinti V. J. B. ir A. P. 2017 m. kovo 27 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia; taikyti dvišalę restituciją natūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškė prašymą atidėti 1 425 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios turtinės padėties. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius tikrąją ieškovės turtinę padėtį ir suformuluoti aiškų, konkretų ir vykdytiną ieškinio reikalavimą.Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir paaiškinimus dėl ieškinio trūkumų šalinimo su papildomais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovės turtinę padėtį. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašo pripažinti negaliojančia V. J. B. ir A. P. 2017 m. kovo 27 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį; taikyti dvišalę restituciją: grąžinti Vyganto J. B. nuosavybėn 1500/9089 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš Vyganto J. B. 85 000 Eur A. P. ir J. P. naudai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo netenkino ir nustatė terminą sumokėti 1 425 Eur žyminį mokestį. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovės pajamos šiuo metu vidutiniškai, atskaičius socialinio draudimo įmokas, sudaro 593,04 Eur, ieškovės sutuoktinio – 480,17 Eur per mėnesį. Ieškovės sutuoktinis vykdo ūkininko veiklą, iš ūkininko veiklos gauna pajamas – 2017 m. ir 2018 m. už ūkininkavimo veiklą gavo 2 226 Eur. Ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1,0300 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini); 1,8200 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini), 0,2300 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio statiniais bei 0,3600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio statiniais (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė ir jos sutuoktinis gauna nuolatines pajamas, vykdoma ūkininko veikla, ieškovė bendrąja jungtinės nuosavybės teise turi keletą nekilnojamojo turto objektų, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės turtinė padėtis yra tokia sunki, jog ji šiuo metu negalėtų sumokėti 1 538 Eur žyminio mokesčio. Todėl ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą teismas netenkino (CPK 84 str.). Ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1 538 Eur, ieškovė yra sumokėjusi 113 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma – 1 425 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje pateikti duomenys leidžia spręsti apie apeliantės turtinės padėties sunkumą, jos ribotas galimybes sumokėti visą žyminį mokestį. Apeliantė šiuo metu neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, bet yra pajėgi šią pareigą atlikti per ilgesnį laiko tarpą. Mokėtino žyminio mokesčio suma apeliantei yra labai didelė. Apeliantės ir jos sutuoktinio pajamos nėra didelės, turtinė padėtis negali būti vertinama kaip gera. Apeliantė turi nekilnojamojo turto, kurio dalį, esant būtinybei, gali parduoti. Ieškovė su sutuoktiniu turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie apsunkina ieškovės galimybes sumokėti žyminį mokestį. Be to, apeliantė su sutuoktiniu išlaiko du nepilnamečius vaikus. Pastarųjų aplinkybių teismas nevertino. Prašoma atidėti žyminio mokesčio suma (1 425 Eur) yra tris kartus didesnė nei apeliantės mėnesinės pajamos ir apie pusantro karto didesnė nei visos šeimos pajamos per mėnesį. Apeliantė ir jos sutuoktinis santaupų neturi. Šiuo metu yra vykdomas 14 108,24 Eur skolos AB SEB banko naudai išieškojimas iš apeliantės sutuoktinio turto, kuris yra bendroji apeliantės ir jos sutuoktinio nuosavybė. Turimi nekilnojamojo turto objektai teismui nesudarė pagrindo sutapatinti apeliantės ir jos sutuoktinio turimą nekilnojamąjį turtą su apeliantės turimomis pajamomis ir galimybe sumokėti 1 425 Eur žyminio mokesčio dalį. Be to, norint šį turtą parduoti, reikia gerokai daugiau laiko nei skundžiama nutartimi nustatytas terminas žyminio mokesčio sumokėjimui. Mokėtino žyminio mokesčio suma šiuo metu yra per didelė našta apeliantei, o įpareigojimas ją sumokėti apriboja apeliantės teisę į teisminę gynybą. Apeliantė ir jos sutuoktinis turi pastovias pajamas ir nekilnojamojo turto, todėl apeliantė yra pajėgi žyminį mokestį sumokėti per ilgesnį laiko tarpą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliantė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą grindė šiuo metu esančia sunkia finansine padėtimi, nes apeliantės ir jos sutuoktinio pajamos nėra didelės, turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, išlaiko du nepilnamečius vaikus, tačiau turi galimybes surinkti reikiamą sumokėti sumą per ilgesnį laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės ir jos sutuoktinio gaunamas pajamas bei turimą nekilnojamąjį turtą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog apeliantės turtinė padėtis yra tokia sunki, jog ji šiuo metu negalėtų sumokėti 1 538 Eur žyminio mokesčio, todėl apeliantės prašymą atmetė. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kurias įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė pirmiau minėtas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Pažymėtina, kad CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Nagrinėjamu atveju pagal apeliantės pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 538 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 11 p.). Apeliantė pateikdama ieškinį sumokėjo dalį mokėtino žyminio mokesčio – 113 Eur, o likusios žyminio mokesčio dalies – 1 425 Eur, mokėjimą prašė atidėti iki pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.Apeliantė prašymą grindė šiais įrodymais: apeliantės ir jos sutuoktinio metinėmis pajamų deklaracijomis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymomis apie valstybinį socialinį draudimą, išrašais iš bankų sąskaitų, VĮ „Registrų centras“ išrašais apie turimą ir nuomojamą nekilnojamąjį turtą bei VĮ „Regitra“ pažymomis apie turimas transporto priemones. Taip pat nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus bei iš apeliantės sutuoktinio turto yra vykdomas išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs minėtus duomenis, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, nustatė apeliantės ir jos sutuoktinio gaunamų pajamų dydį bei turimo nekilnojamojo turto kiekį (šios nutarties 6 punktas), Taip pat VĮ Regitra duomenimis apeliantės sutuoktiniui priklauso trys transporto priemonės – automobiliai. Nors šių transporto priemonių pirmosios registracijos datos atitinkamai yra 2003 m., 1999 m. ir 1992 m., tačiau byloje nėra duomenų, kad jos būtų neeksploatuojamos ir/ar bevertės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus duomenis, sprendžia, kad, visų pirma, apeliantės turtinės padėties nėra pagrindo laikyti sunkia. Tiek apeliantė, tiek ir jos sutuoktinis dirba, gauna nuolatines pajamas (vidutiniškai per mėnesį ieškovės pajamos sudaro 593,04 Eur, jos sutuoktinio – 480,17 Eur). Apeliantės sutuoktinis taip pat vykdo ir ūkininkavimo veiklą, kuriai nuomoja žemės sklypus bei iš kurios gauna pajamas. Antra, apeliantė ir jos sutuoktinis turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių (šios nutarties 6 p., 14 p.). Trečia, tai, kad iš apeliantės sutuoktinio vykdomas 14 108,24 Eur skolos AB SEB banko naudai išieškojimas, nepatvirtina, kad apeliantė yra nepajėgi sumokėti žyminį mokestį už paduotą ieškinį. Šio fakto nepaneigia ir tai, kad apeliantė su sutuoktiniu augina du nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti įrodymai tik patvirtina, kad jos finansinė padėtis nėra tokia komplikuota, kuri leistų teismui spręsti apie apeliantės sunkią turtinę padėtį, dėl ko būtų pagrindas atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (CPK 84 str.). Antra, apeliantė, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, turi būti nustatyta ne tik asmens sunki turtinė padėtis, kaip būtina mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlyga, bet ir nustatyta, ar pakanka duomenų pagristi prielaidai, kad asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pasikeis per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu. Pagrįstai nurodžiusi tokią teisminę praktiką, apeliantė, teigdama esamą sunkią turtinę padėtį, atskirajame skunde iš esmės nenurodo motyvų, kuriais remiantis galima būtų daryti prielaidas, kad egzistuojanti padėtis ateityje pagerės. Tuo tarpu turint galvoje, kad iš jos sutuoktinio yra vykdomas išieškojimas bankui, neatmestina, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, dėl ko esama šeimos turtinė padėtis tik pablogės. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės dėl vykdomo išieškojimo, nelaikytinas esmingai reikšmingu klausimo išsprendimui apeliantės naudai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį apriboja apeliantės teisę į teisminę gynybą. Minėta, kad teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas apeliantės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią jai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantei nustatytinas naujas terminas sumokėti 1 425 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus pirmosios instancijos teismui (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinės instancijos Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei J. R. terminą iki 2018 m. rugsėjo 3 d. sumokėti 1 425 Eur žyminį mokestį už paduotą ieškinį bei pirmosios instancijos teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.