- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 2S-1072-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22155-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „Kirdiejų rūmai“, BUAB „Magreira“
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 2.53.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kirdiejų rūmai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui BUAB „Magreira“ (dabar UAB „Kirdiejų rūmai“) dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo, tretieji asmenys byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1049-110/2014. Nurodė, kad teismo nutartis įsigaliojo 2014 m. gruodžio 10 d., o jos 1 punkte nustatytos pareigos įvykdymo terminas suėjo 2015 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas neįvykdė teisės aktų nustatyta tvarka įsipareigojimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį visus administracinių aktų, panaikintų Viliaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2051-244/2011, pagrindu atliktus statybos darbus. Todėl yra pagrindas taikyti atsakovui taikos sutarties 3 punkte numatytas sankcijas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su prašymu, nurodė, jog vien tas faktas, jog bendrovė iki 2015 m. rugsėjo 10 d. statybą leidžiančio dokumento negavo, nereiškia, kad atsakovas turi būti laikomas pažeidusiu taikos sutartį ir jam taikytina joje numatyta sankcija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą pagal teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1049-110/2014.
Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 27 d. buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurios 1 punktą atsakovas įsipareigojo per 9 mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį visus administracinių aktų, panaikintų Viliaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2051-244/2011, pagrindu atliktus statybos darbus. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovo įsipareigojimų vykdymas pagal šios taikos sutarties 1 punktą yra esminė šios taikos sutarties sąlyga ir jei atsakovas jos nevykdo dėl savo kaltės, jis moka į ieškovo pajamų surenkamąją sąskaitą 70,00 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įsipareigojimo vykdymo dieną. Atsakovas ieškovo prašyme nurodytų aplinkybių nei raštu, nei teismo posėdžio metu nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymu išduotinas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Kirdiejų rūmai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog taikos sutarties 3 punkte nurodyta bauda savo teisine paskirtimi yra sutartinės netesybos. Pagal CK 6.245-6.255 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles asmeniui civilinė atsakomybė taikytina tik esant būtinosioms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, tarp jų neteisėtiems veiksmams bei asmens kaltei. Teismas neanalizavo ir nepasisakė, dėl kokių priežasčių atsakovas iki 2015 m. rugsėjo 10 d. neįvykdė taikos sutarties 1 punkte nustatyto įsipareigojimo. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo prerogatyva priklauso atitinkamos savivaldybės administracijai. Iki 2015 m. rugsėjo 10 d. atsakovas du kartus (2015 m. liepos 22 d. ir 2015 m. liepos 31 d.) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pateikdamas teisės aktų reikalaujamus dokumentus. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija du kartus atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi statytoju turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybė ir tam tikrus techninio projekto sprendinius būtina suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu ir neprieštaravo taikos sutarties sąlygoms, pagal kurias statybą leidžiantį dokumentą įsipareigojo gauti atsakovas. Klausimas, jog statytoju būtų ne atsakovas, o Vilniaus miesto savivaldybė, tuomet nebuvo keliamas. Taigi, atsakovas nėra kaltas dėl taikos sutarties tinkamo neįvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl skundo pagrįstumo teismo prašo spręsti savo nuožiūra. Nurodo, jog atsakovas siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris apima ne tik neteisėtos statybos pagal taikos sutarties 1 punktą įteisinimą, bet ir kitus statybos darbus, nesusijusius su taikos sutarties vykdymu. Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad panaikinto statybos leidimo pagrindu atlikti darbai yra užfiksuoti ieškovo sudarytame 2012 m. sausio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte ir 2014 m. vasario 7 d. faktinių duomenų patikrinimo akte, kuriais buvo nustatyti atlikti darbai pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Jokie darbai vežiminėje bei oficinoje atsakovo nebuvo atlikti. Minėtuose aktuose nėra užfiksuoti jokie tvoros, kuri nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir atsakovui išnuomota nebuvo, atlikti statybos darbai, kuriuos taikos sutartimi įpareigota įteisinti. Atsakovas, kreipdamasis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal taikos sutartį, ketino ne tik įteisinti statybos darbus, atliktus pagal panaikintą 2006 m. statybos leidimą, bet ir atlikti kitus, su taikos sutarties vykdymu nesusijusius darbus – kapitališkai remontuoti tvorą, oficiną, vežiminę ir pan. Todėl atsakovui atsirado prievolė gauti papildomus sutikimus iš Vilniaus miesto savivaldybės tvarkyti jai nuosavybės teise priklausančią tvorą, taip pat ir nuomojamą oficiną bei vežiminę pagal nuomos sutarties 5.3 punktą bei suderinimą su savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentu, kadangi projektuojami tinklai patenka į gatvės raudonąsias linijas. Vilniaus miesto savivaldybė ir jos administracija nesiekia vilkinti statybą leidžiančio dokumento pagal taikos sutarties 1 punktą išdavimo procedūrų, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir naujas statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas, kai tik atsakovas ištaisys pateikto prašymo ir projekto trūkumus.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 2016 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė konkrečius trūkumus, dėl kurių negalėjo tenkinti atsakovo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Šių trūkumų atsakovas neištaisė iki 2015 m. rugsėjo 10 d. Informacijos, kad administracinis sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo būtų atsakovo apskųstas, ieškovas neturi. Darytina išvada, kad atsakovas sutinka su šio administracinio sprendimo pagrįstumu. Todėl atsakovas yra kaltas dėl taikos sutarties 1 punkto nevykdymo ir yra pagrindas taikyti šiame punkte nustatytas sankcijas. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį pastate atliktus neteisėtus statybos darbus. Tuo tarpu atsakovas pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą atlikti statybos darbus ne tik pastate, bet ir kituose statiniuose – prašymas pateiktas išduoti rašytinį pritarimą negyvenamųjų pastatų, tvoros, gyvenamojo namo, vandentiekio ir nuotekų, lietaus nuotekų, šilumos tiekimo tinklų kapitalinio remonto ir gyvenamosios paskirties keitimo į negyvenamąją projektui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovo prašymo atmetimo pagrindas yra susijęs su tvora, kuri nebuvo ir nėra taikos sutarties objektas. Todėl atsakovo teiginiai dėl pasikeitusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicijos, užkertančios kelią taikos sutarties įvykdymui, yra nepagrįsti.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą Kultūros paveldo departamentas nurodo, jog Departamento Vilniaus skyriaus specialistas 2015 m. liepos 27 d. pritarė (duomenys neskelbtini) rūmų gyvenamojo namo ir negyvenamųjų pastatų – oficinos ir vežiminės tvarkybos darbų (remontas, restauravimas) kapitalinio remonto tvarkybos projektui. 2015 m. rugpjūčio 11 d. pritarė projekto bendrajai ir statinio architektūros daliai. Prašo teismo atsižvelgti į šias aplinkybes.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas atsakovo prašymu bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, atsakovo atstovams buvo sudaryta galimybė pasisakyti ir pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jų teiginius, kuriuos teismas priėmė ir vertino. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas pažeidė taikos sutarties 3 punkto nuostatas, nustatė, jog atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį išdavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2-1049-110/2014, patvirtindamas bylos šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 1 punktą atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 9 kalendorinius mėnesius nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį visus administracinių aktų, panaikintų Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2051-244/2011, pagrindu atliktus statybos darbus. Atlikti darbai yra užfiksuoti ieškovo sudarytame 2012 m. sausio 27 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9.)-FAK-264 ir 2014 m. vasario 7 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-140(7.9), kurių kopijos yra pateiktos į bylą ir kurių turinys atsakovui yra žinomas. Pagal taikos sutarties 3 punktą šalys susitarė, kad atsakovo įsipareigojimų vykdymas pagal šios taikos sutarties 1 punktą yra esminė šios taikos sutarties sąlyga ir jei atsakovas jos nevykdo dėl savo kaltės, jis moka į ieškovo pajamų surenkamąją sąskaitą 70,00 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įsipareigojimo vykdymo dieną. Šalys susitarė, kad atsakovas bus laikomas kaltu dėl taikos sutarties 1 punkte nustatyto įsipareigojimo nevykdymo: (i) jeigu neatitiks teisės aktuose nustatytų privalomų veiksmų naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti; (ii) arba atliks netinkamai ir kompetentingoms institucijoms nurodžius trūkumus, jų neištaisys teisės aktų tvarka; (iii) arba institucijoms, dalyvaujančioms naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese, atlikus neteisėtus veiksmus (neteisėtai neveikiant), užkertančius kelią naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimui, nesiims teisės aktuose nustatytų teisinių gynybos priemonių.
Remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
Aukščiau cituotose taikos sutarties 1 ir 3 punktų sąlygose buvo aiškiai apibrėžta atsakovo įsipareigojimų apimtis, nustatyta, kokia sutarties sąlyga yra esminė, kokia atsakovo atsakomybė už jos nevykdymą, ir kokiais atvejais atsakovas bus laikomas kaltu už esminės taikos sutarties sąlygos neįvykdymą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sudarytuose: 2012 m. sausio 27 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9.)-FAK-264 (t. I, b.l. 46-49) ir 2014 m. vasario 7 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-140(7.9) (t. II, b.l. 124-126) pagrindiniai atliktų statybos darbų trūkumai buvo nustatyti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat tam tikri trūkumai fiksuoti negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal taikos sutarties 1 punktą atsakovas turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą būtent šiems nustatytiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad atsakovas yra pateikęs tik savo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai leisti vykdyti, rengti ir derinti projektą. Tuo tarpu atskirajame skunde atsakovo minimi 2015 m. liepos 22 d. ir 2015 m. liepos 31 d. prašymai teismui nėra pateikti. Taip pat byloje nėra pateikti atsakovo minimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 22 d. ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsisakymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, jog statybą leidžiantys dokumentai atsakovui nebuvo išduoti todėl, kad atsakovas prašymais ketino įteisinti statybos darbus ne tik pagal aukščiau minėtuose taikos sutartyje ieškovo sudarytuose aktuose nurodytus trūkumus, bet ir atlikti kitus statybos darbus, tai yra atlikti kapitalinį tvoros, oficinos ir vežiminės remontą. Todėl atsakovui kilo pareiga gauti papildomus sutikimus iš Vilniaus miesto savivaldybės. Pagal taikos sutarties 3 punkto (ii) ir (iii) dalis atsakovas yra pripažįstamas kaltu dėl laiku negautų statybą leidžiančių dokumentų, jeigu jis atliks netinkamai teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir kompetentingoms institucijoms nurodžius trūkumus, jų neištaisys teisės aktų tvarka, arba institucijoms, dalyvaujančioms naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese, atlikus neteisėtus veiksmus (neteisėtai neveikiant), užkertančius kelią naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimui, nesiims teisės aktuose nustatytų teisinių gynybos priemonių. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog iki ieškovo 2015 m. lapkričio 19 d. kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo jis būtų įstatymų nustatyta tvarka skundęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsisakymą išduoti statybą leidžiančius dokumentus. Todėl preziumuojama, kad Vilniaus miesto savivaldybės atsisakyme išduoti statybos leidimą nurodyti trūkumai buvo nustatyti pagrįstai. Taigi, bet kokiu atveju, atsakovas neįvykdė taikos sutarties 1 punkte nustatytos esminės sutarties sąlygos ir yra taikos sutarties 3 punkto (ii) ir (iii) dalyse apibrėžtos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo kaltę dėl esminės sutarties sąlygos neįvykdymo. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas pagal atsakovo prašymą skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl atsakovas turėjo visas galimybes teikti paaiškinimus bei pristatyti visus reikalingus dokumentus, galinčius patvirtinti, kad jis nėra kaltas dėl sutarties esminės sąlygos neįvykdymo. Minėtų dokumentų atsakovas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.