Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-72-198/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-26
Bylos Nr.
2A-72-198/2013
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00357-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
B. G.
Atsakovas
notarei S
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės
Advokatai
Arvydas Penelis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-72-198/2013

Teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00357-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.5; 121.14; 121.18; 121.21; 128.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

viešajame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. G. atstovo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-462-857/2012 pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovei notarei S. Š., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriui dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės B. G. atstovas advokatas Arvydas Penelis patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu notarės išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, kuriuo B. G. paveldėjo kompensaciją už 17,5000 ha žemės sklypą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. G. nuosavybės teises patvirtinantys archyviniai dokumentai R.784 1a297 48 a.p. 49, priklauso A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip nurodyta jo mirties liudijime ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta jo gimimo liudijime. Nurodė, jog mirus jos vyrui A. G., paveldėjo po mirties likusį turtą, tame tarpe ir kompensaciją už atkurtą nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę. Pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, paaiškėjo, kad nesutampa buvusio savininko A. G. ir A. G. pavardės bei nesutampa A. G. pavardė ir gimimo data gimimo liudijime. Taip pat prašė pripažinti, kad dėl svarbių priežasčių praleido LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšius ir prašė šį terminą atnaujinti.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas darė išvadą, kad A. G. ir A. G. yra skirtingi asmenys, todėl A. G. negali priklausyti A. G. nuosavybės teises patvirtinantys archyviniai dokumentai. Nurodė, jog galima nustatyti tik faktą, kad teisę nustatantis dokumentas priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė, nurodyti dokumente nesutampa su to asmens vardu ir pavarde, nurodytais pase ar kitame asmens dokumente ar gimimo liudijime, todėl atsisakė nustatyti prašomą juridinį faktą ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Su atmestu reikalavimu neatsiejamai yra susiję kiti ieškinio reikalavimai, todėl teismas jų nevertino.

Šalies argumentai

Ieškovės B. G. atstovas advokatas Arvydas Penelis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė procesinės teisės normų pažeidimus, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas siejamas su LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normomis (toliau – Atkūrimo įstatymas). Pagal minėtą įstatymą, mirus A. G., A. G., jo sūnus, turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. G. valdytą žemės sklypą, dėl ko 1991-11-27 buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teisę. A. G. mirus, jo sutuoktinė, ieškovė, paveldėjo minėtas atkuriamas nuosavybės teises. Daro išvadą, kad A. G. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo nuosavybės teises patvirtinantys archyviniai dokumentai gali priklausyti tik nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą siekusiam atkurti A. G., nes pats savininkas mirė iki Atkūrimo įstatymo priėmimo. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų priklausomybės A. G. yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, jog išdėstytos aplinkybės, kurios iš esmės sutampa su patikslintame ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, suteikia pagrindą nustatyti ieškovės prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Teigia, kad teismas, nepasisakydamas dėl kitų ieškovės reikalavimų, pažeidė CKP normas.

Atsiliepimas

Atsakovė notarė S. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas logiškas, teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad teismui atmetus reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kitų reikalavimų patenkinimas jokių teisinių pasekmių ieškovei nebeturėtų. Mano, jog ieškovė, siekdama atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ydingai formulavo reikalavimą, todėl kitokio sprendimo priimti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje nustatyta, kad 1991-11-27 A. G. (gyv. (duomenys neskelbtini)) pateikė prašymą grąžinti jo tėvo A. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 35,0000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Kelmės r. (b. l. 6). 1999-07-01 Šiaulių apskrities viršininkas priėmė sprendimą, kuriuo atkūrė A. G. (gyv. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises į A. G. nuosavybės teisėmis valdytą 17,5000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Kelmės r., atlyginant kompensacija pinigais (b. l. 56). (duomenys neskelbtini) A. G. mirė (b. l. 19). 1999-08-31 Biržų rajono notarė S. Š. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, Reg. Nr. SŠ-6658, kuriuo A. G. sutuoktinė B. G. paveldėjo visą priklausančią kompensaciją už 17,5000 ha turėtos žemės (duomenys neskelbtini), Kelmės r., į kurią 1999-07-01 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės (b. l. 23). 2003-02-10 B. G., atstovaujantis B. G., pateikė prašymą panaikinti Šiaulių apskrities viršininko priimtą 1999-07-01 sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir atkurti nuosavybės teises žemės arba miško sklypu (b. l. 57). 2003-04-10 Šiaulių apskrities viršininkas panaikino 1999-07-01 priimtą sprendimą (b. l. 16). Šiaulių apskrities viršininko administracija informavo B. G., kad panaikinus ar dalinai pakeitus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo administracine tvarka, B. G. turės kreiptis į bendros kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso tvarka dėl 1999 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (registro Nr. SŠ-6658) ar jo dalies panaikinimo. Tik gavus teismo nutartį dėl paveldėjimo liudijimo (jo dalies) panaikinimo, bus priimtas naujas apskrities viršininko sprendimas (b.l. 39). 2003-05-05 Kelmės rajono žemėtvarkos skyrius informavo B. G., jog pateiktame A. G. mirties liudijime pagal pateiktą A. G. gimimo liudijimą neatitinka pavardė, gimimo metai, mėnuo ir diena (b. l. 60). 2012-02-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrius nurodė, kad atlikus byloje pateiktų giminystės ryšį įrodančių dokumentų kontrolę, buvo nustatyta, jog nesutampa buvusio turto savininko A. G. ir pretendento A. G. pavardės, taip pat nesutampa A. G. pavardė ir gimimo data jo gimimo liudijime (G.;(duomenys neskelbtini)) ir mirties liudijime (G.(duomenys neskelbtini) Taip pat nėra pateiktų reikalingų dokumentų dėl 1999 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo (registro Nr. SŠ-6658) ar jo dalies panaikinimo į mirusiajam A. G. priklausiusią piniginę kompensaciją, taip pat nepateikti reikalingi giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, įrodantys, kad iki nacionalizacijos buvęs turto savininkas A. G. buvo mirusio A. G. tėvas bei A. G. asmenybę gimimo ir mirties liudijimuose patvirtinantys įrodymai, todėl nuosavybės teisių į žemę procesas nėra baigtas (b. l. 13-14).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepriima sprendimo, kuriuo nuosavybės teisės būtų atkuriamos B. G. jos pasirinktu būdu, motyvuojant tuo, kad nepateikti reikalingi giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, įrodantys, kad iki nacionalizacijos buvęs turto savininkas A. G. buvo mirusio A. G. tėvas bei A. G. asmenybę gimimo ir mirties liudijimuose patvirtinantys įrodymai. Ieškovės B. G. atstovas advokatas Arvydas Penelis pateikdamas pareiškimą (ieškinį) bei juos tikslindamas nurodė, kad pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, paaiškėjo, kad nesutampa buvusio savininko A. G. ir A. G. pavardės bei nesutampa A. G. pavardė ir gimimo data gimimo liudijime, tačiau prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. G. nuosavybės teises patvirtinantys archyviniai dokumentai R.784 1a297 48 a.p. 49, priklauso A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip nurodyta jo mirties liudijime ir A. G., gim. 1923-07-30, kaip nurodyta jo gimimo liudijime. Vertinant B. G. prašymą, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

B. G. pateikė dokumentus, kurie iš esmės patvirtina pažymoje nurodyto asmens nuosavybės teises į žemę ir šių dokumentų juridinę reikšmę turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Šiuo atveju, B. G. nėra gavusi atitinkamos institucijos išvados dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų (pažymos) pakankamumo (nepakankamumo) nuosavybei atkurti, tačiau institucija informavo, kad atlikus byloje pateiktų giminystės ryšį įrodančių dokumentų kontrolę, buvo nustatyta, jog nesutampa buvusio turto savininko A. G. ir pretendento A. G. pavardės, taip pat nesutampa A. G. pavardė ir gimimo data jo gimimo liudijime (G;(duomenys neskelbtini)) ir mirties liudijime (G.(duomenys neskelbtini) Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė turi dokumentus, patvirtinančius giminystės santykius tarp savininko A. G. ir pretendento A. G., tačiau iš įrašų matyti, kad nesutampa buvusio turto savininko A. G. ir pretendento A. G. pavardės, taip pat nesutampa A. G. pavardė ir gimimo data jo gimimo liudijime (G.;(duomenys neskelbtini)) ir mirties liudijime (G.(duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad Civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straipsniai) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos, todėl B. G. pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, B. G. gali kreiptis į apylinkės teismą, pateikdama CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdama prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas (gauta išvada, kad asmens prašymas negali būti tenkinamas, arba per teisės aktų nustatytus terminus civilinės metrikacijos įstaiga neatsakė į pareiškėjo prašymą) (CPK 514 straipsnis).

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes išaiškina B. G., kad ji turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų civilinės būklės aktuose ištaisymo.

Pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl netinkamo šio reikalavimo suformulavimo yra pagrįstas ir teisingas, todėl šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad nepriimamas sprendimas, kuriuo nuosavybės teisės būtų atkuriamos B. G. jos pasirinktu būdu, nes reikia panaikinti ar pakeisti 1999 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (registro Nr. SŠ-6658) dėl kompensacijos paveldėjimo (b.l. 53-55).

CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. CK 5.1 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Aukščiausiasis Teismas ne kartą (pvz., Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr.3K-3-30/1999; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000) yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada inter alia grindžiama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams. Taigi, mirus A. G., kurio vardu pagal atitinkamos institucijos priimtą sprendimą yra atkurtos nuosavybės teisės, jo įpėdinei B. G. išduotame paveldėjimo teisės liudijime, kuriame nurodoma apie piniginės kompensacijos paveldėjimą, pereina ne tik turtinė reikalavimo teisė į šią kompensaciją, nes paveldėjimo būdu ji tapo šios kompensacijos savininkė. Kartu su tuo B. G. įgyja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir, kai sprendimas atkurti nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, išmokant piniginę kompensaciją, pradėtas vykdyti, bet dar neįvykdytas, gali šią teisę realizuoti Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 1112 nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad dėl institucijos veiksmo (neveikimo) asmenys, manantys, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (CPK 294 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Taigi, šiame procese kylantis ginčas nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į virš išdėstytas aplinkybes išaiškina B. G. - kad tik tada, kai institucija priima naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal mirusio asmens, kurio vardu atkurtos nuosavybės teisės, įpėdinio prašyme nurodytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, šis CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą (CPK 580 straipsnio 2 dalis) su prašymu supaprastinto proceso tvarka pakeisti notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl piniginės kompensacijos už išlikusį nekilnojamąjį turtą paveldėjimo. Toks prašymas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais ir įstatymų nuostatomis ieškovės B. G. reikalavimas dalyje dėk paveldėjimo teisės liudijimo pakeitimo paliekamas nenagrinėtas LR CPK 296 str. 12 p. pagrindu.

Kadangi B. G. reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas, o reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 12 p.), tai šioje byloje taip pat nesprendžiamas ir termino dokumentams (t. y. teismo sprendimui dėl juridinio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu) pateikti atnaujinimo klausimas, nes šis prašymas tiesiogiai susijęs su teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu priėmimu.

Ieškovė B. G. 2012 m. gegužės 7 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėjo 200 Lt (dviejų šimtų litų), 2012 m. spalio 22 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėjo 143 Lt (vieno šimto keturiasdešimt trijų litų), 2012 m. lapkričio 19 d. mokėjimo kvitu sumokėjo 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį (b.l. 33, 102, 114a). Iš viso ieškovė sumokėjo 443 Lt. Už reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą mokėtinas žyminis mokestis pirmos ir apeliacinės instancijos teisme iš viso sudaro 286 Lt ( CPK 80 str. 1 d.8 p., 82 str.). Permokėta žyminio mokesčio dalis, t.y.157 Lt ( 443Lt – 286 Lt) ieškovei B. G. grąžinama LR CPK 87 str. 8 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės B. G. ieškinys dėl Biržų rajono notarės 1999-08-31 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. SŠ-6658 panaikinimo ir šioje dalyje ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitoje dalyje Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) permokėtą 157 Lt(šimtą penkiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio dalį.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėjų kolegija Birutė JonaitienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė