Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. L., G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2232-959/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. L., G. L., trečiajam asmeniui B. M. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 415 Eur turtinės žalos atlyginimą, 21,49 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovės apdraustas butas Nr. 10, priklausantis trečiajam asmeniui B. M., buvo užlietas iš atsakovams R. L. ir G. L. priklausančio buto Nr. 13, esančio virš buto Nr. 10. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui 419,34 Eur draudiminę išmoką ir įgijo teisę reikalauti šios sumos, atskaičius 4,34 Eur nusidėvėjimą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovams, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta. Atsakovai solidariai privalo atlyginti žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes, nesugebėdami naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žala ieškovės draudėjos turtui, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Dėl vandens pratekėjimo iš atsakovams priklausančio buto atsirado turtinė žala. Atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovų pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinio netenkino. Prašymo dėl baudos skyrimo netenkino. Teismas nustatė, kad virš ieškovės apdrausto buto yra atsakovų valdoma terasa. Daugiabučio namo stogas yra daugiabučio namo konstrukcija, priklausanti visiems daugiabučio namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatė, kad virš užlietos patalpos yra ne tik atsakovų valdoma terasa, bet ir bendroji namo konstrukcija – stogas, kurios defektai, trūkumai ar (ir) netinkama jos priežiūra galėjo būti žalos atsiradimo priežastimi. Ieškovė privalėjo įrodyti pavojingą, gadinantį turtą poveikį iš atsakovų valdomos terasos, o ne iš kitų šaltinių arba pateikti įrodymų, kad stogo defektai, trūkumai ar (ir) galimai netinkama jo priežiūra nėra tikėtina žalos atsiradimo priežastis. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir nepareiškė prašymo dėl jų išreikalavimo. Vien aplinkybė, jog virš vandeniu užlietos patalpos, be kita ko, yra atsakovų terasa savaime nebuvo pakankamas įrodymas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Saugoti namo vidų nuo atmosferos (kritulių) poveikio yra ne terasos, o namo stogo, esančio po terasa, uždavinys. Taigi ieškovė neįrodė, kad užpylimo priežastis susijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais. Neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, netaikė deliktinės atsakomybės.Teismas nenustatė, jog ieškinys buvo pareikštas nesąžiningai, taip pat nenustatė sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesu pateikiant ieškinį, teismas sprendė, jog nebuvo pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai R. L. ir G. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria teismas netenkino prašymo dėl baudos skyrimo, priimti naują sprendimą, tenkinti prašymą dėl baudos skyrimo ir skirti ieškovei 600 Eur baudą, iš kurios 300 Eur būtų skirta atsakovams. Nurodo šiuos argumentus: Teismas nenurodė motyvų, dėl kurių netenkino atsakovų prašymo dėl baudos skyrimo. Ieškovės ieškinio faktinis pagrindas išdėstytas vienu sakiniu, kad ieškovės apdraustas butas Nr. 10 buvo užlietas iš atsakovams priklausančio buto Nr. 13. Tai, kad šis teiginys yra melagingas ir apie tai ieškovei buvo žinoma, įrodo ieškovės pateiktas 2016 m. liepos 26 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Jame nurodoma, kad virš draudėjos buto įrengta terasa, priklausanti butui Nr. 13. Ieškovė šių duomenų neginčijo, jokių kitų įrodymų nepateikė ir neįvardino, kuriais remiantis teigė, kad virš užlieto buto yra kitas butas, o ne stogas su terasa. Ieškovė yra specialus subjektas – draudikas, kuriam galioja aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, numatyti draudimo veiklą reglamentuojančiame Draudimo įstatymo 98 straipsnyje. Nei ieškovė, nei nukentėjęs trečiasis asmuo veiksmų žalos priežastims nustatyti nesiėmė, dėl įvykio priežasčių nustatymo nesikreipė į atsakovus, daugiabučių namų savininkų bendriją, pastatą administruojančią bendrovę, neapžiūrėjo virš užlieto buto esančio 4-ojo aukšto stogo. Teismas siūlė ieškovei patikslinti ieškinio pagrindą, tačiau to nepadarė, su atsakovais nesitarė dėl galimybės atsisakyti ieškinio ir/ar kitokiu būdu užbaigti bylą. 2018 m. vasario 12 d. vykusiame teismo posėdyje teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, kad sudarytų ieškovei galimybę pateikti įrodymus dėl atsakovų kaltės, tačiau jokių įrodymų nepateikė, o 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovė piktnaudžiavo reiškiant nepagrįstą ieškinį, sąmoningai veikė prieš greitą bylos išsprendimą. Ieškovė siekė formaliai užbaigti draudiminio įvykio nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki draudžiamojo įvykio trijose bylose buvo išnagrinėjęs analogišką faktinei situacijai teisės taikymo klausimą. Dvejose iš jų dalyvaujančiu byloje asmeniu buvo ieškovė. Taigi žinojo, kad ji neturi reikalavimo teisės į atsakovus. Ieškovės aplaidumas ar vengimas atlikti draudiminio įvykio tyrimą sukūrė prielaidas trukdyti atsakovų ir teismo laiką, pažeidė atsakovų teisės, renkant apie juos duomenis. Atsakovai dėl ieškovės piktnaudžiavimo patyrė neigiamus išgyvenimus ir neturtinio pobūdžio nuostolių. Atsakovai yra visą darbo dieną dirbantys asmenys, todėl byloje procesiniai dokumentai buvo įteikinėjami atsakovų darbo vietose. Atsakovei ieškinio įteikimas darbo vietoje sukėlė neigiamų išgyvenimų, kadangi ji neturi teisinės patirties, gavus ieškinį patyrė stresą ir nerimą. Neigiamų išgyvenimų sukėlė procesinių dokumentų įteikimas bendradarbiams, kurie turėjo juos apžiūrėti, juose atsakovė įvardinta kaip skolininkė. Atsakovas turi didelę teisinio darbo patirtį, tačiau tuo metu šalia nebuvo, negalėjo jos nuraminti. Atsakovas turėjo gaišti laiką rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant procese, darbo metu dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, iš kurių du buvo atidėti dėl ieškovės kaltės. Atsakovas buvo priverstas dalyvauti teismo posėdžiuose asmeniškai, nes didžiąją posėdžių laiko dalį užėmė teismo klausimai atsakovui dėl faktinių aplinkybių. Šiuos duomenis turėjo nurodyti ieškovė, tačiau to nepadarė. CPK nenumato galimybės išlaidų kompensavimui, kuomet asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, atstovauja save ar savo šeimos narius. Todėl šioje byloje tik per CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos institutą atsakovai galėjo gauti kompensaciją už dėl ieškovės piktnaudžiavimo patirtus nematerialius nuostolius, sugaištą laiką ir atsakovės neigiamus išgyvenimus. Atmetęs prašymą dėl baudos skyrimo, teismas turėjo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams, tačiau šiuo klausimu nepasisakė.Faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo CPK 329 str. 2 d. 2 punkto ir 3 d. 1 punkto pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu teismas leido ieškovei žodžiu patikslinti ieškinio pagrindą ir byloje nagrinėjo aplinkybes dėl buto Nr. 10 užliejimo ne per atsakovams priklausantį butą Nr. 13, o per virš buto Nr. 10 esantį namo bendrasavininkiams priklausantį stogą ir abiejų atsakovų naudojamą terasą. Apie tokį žodinį ieškinio pagrindo pakeitimą nebuvo pranešta atsakovei, namo stogo bendrasavininkiams, tokio žodinio ieškinio pagrindo pakeitimo nenumato ir CPK.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai atmetė atsakovų prašymą dėl baudos skyrimo. Atsakovai neįrodė teismų praktikoje suformuluotų būtinų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas išanalizavo esmines aplinkybes ir šiuo klausimu pateikė savo išvadas, kurios atitinka CPK nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką. Ieškovė civilinę bylą atsakovų atžvilgiu užvedė siekdama pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, o ne dėl kitų tikslų. Aplinkybė, kad ieškinys atmestas kaip neįrodytas, savaime nesuponuoja išvados, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, piktnaudžiavo teisėmis. Tokiu atveju būtų ribojama asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantai nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu teismas leido ieškovei žodžiu patikslinti ieškinio pagrindą ir byloje nagrinėjo aplinkybes dėl buto Nr. 10 užliejimo ne per atsakovams priklausantį butą Nr. 13, o per virš buto Nr. 10 esantį namo bendrasavininkiams priklausantį stogą ir abiejų atsakovų naudojamą terasą. Apie tokį žodinį ieškinio pagrindo pakeitimą nebuvo pranešta atsakovei, namo stogo bendrasavininkiams, tokio žodinio ieškinio pagrindo pakeitimo nenumato ir CPK, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinio ieškinio pagrindo pakeitimo nebuvo, o tuo pačiu nėra ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, jog buvo įrodinėjama, kad apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovams priklausančio buto, tik, nagrinėjant bylą teismo posėdyje, buvo patikslinta, kad virš apdrausto ir užlieto buto yra terasa ir stogas. Kita vertus, apeliantai, nors ir nurodo, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, neprašo panaikinti visą sprendimą, o tik jo dalį.

Apeliacijos dalyką sudaro sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovų prašymas ieškovės atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatas, t.y. jos veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesu ir skirti baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame numatyto dydžio, o 2 dalis nustato, jog nutarties skirti baudą kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos išsiunčiama asmeniui, kuriam paskirta bauda, jeigu asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais, taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Šiuo atveju prašymas skirti baudą ieškovei AB “Lietuvos draudimas“ buvo išnagrinėtas ir atmestas teismui priėmus sprendimą. Sistemiškai analizuojant CPK normas, reglamentuojančias baudų skyrimą ir jų panaikinimą, darytina išvada, jog nežiūrint į tai, kad baudą skirti buvo atsisakyta sprendime (šis klausimas išsprendžiamas nutartimi), taikytinos CPK normos, reglamentuojančios ne tik baudų skyrimo tvarką ir pagrindus, bet ir apskundimo tvarką.

Civiliniame proceso kodekse nenumatyta CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu priimamos nutarties apskundimo galimybė. CPK 107 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė skųsti nutartį, kuria netenkinamas prašymas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą. Tokią nutartį gali apskųsti tik asmuo, kuriam paskirta bauda. Nutartis atsisakyti paskirti baudą taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad nutartis, kuria atsisakyta paskirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu, pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šiuo atveju apskundimo objektu negali būti sprendimo dalis, kuria atmestas prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalis pagrindu.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, jog kadangi skundžiama sprendimo dalis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, tai pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovų 35,04 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato pagalbos išlaidos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašymas netenkinamas, nes apeliacinis procesas nutraukiamas, atsiliepimas į skundą neturėjo būti rengiamas. Atkreipiamas dėmesys, jog prašoma priteisti už advokato paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kai tuo tarpu skunde buvo ginčijama jo dalis dėl baudos ieškovei nepaskyrimo ir akivaizdu, jog advokatui turi būti žinoma, jog prašantis paskirti baudą asmuo, procesinio dokumento dėl baudos skyrimo skųsti negali, kaip jo skųsti negali ir asmuo, kuriam bauda paskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų R. L. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovų prašymas ieškovei skirti baudą, nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.