Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

8. Tarnybinio patikrinimo metu surinktų objektyviųjų įrodymų visuma (2024 m. gruodžio mėn. tarnybos grafikas, 2024 m. lapkričio 11 d. patvirtintas Pagėgių pasienio rinktinės kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimų tvarkaraštis Nr. 13PR-16454) patvirtino, kad 2024 m. gruodžio 6 d. nuo 9.00 val. iki 17.00 val. rinktinės Vileikių PU jaunesniajam specialistui D. P. iš anksto buvo suplanuotas tarnybos laikas (tarnybiniai mokymai). Su tarnybos grafiku ir užsiėmimų tvarkaraščiu pareigūnas buvo supažindintas laiku, pareiškėjas šios aplinkybės neneigė. Vadinasi, tiriamuoju atveju, užsiėmimų tvarkaraštyje numatytą dieną ir tarnybos grafike nurodytu laiku pareiškėjas turėjo atvykti į Vileikių PU, prisistatyti savo tiesioginiam vadovui, išklausyti jo nurodymus, po to, nesant priežasčių, dėl kurių mokymų data, trukmė ir vieta gali keistis, užsiėmimų tvarkaraštyje skirtu tarnybiniu automobiliu vykti į mokymų vietą.

9. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad rinktinės Vileikių PU jaunesniojo specialisto (pareiškėjo) neteisėtas elgesys (tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė) pasireiškė neveikimu tuo, kad jis, 2024 m. gruodžio 6 d., būdamas iš anksto informuotas, turėdamas pareigas tarnybos grafike bei užsiėmimų tvarkaraštyje nurodytu laiku nuo 9.00 val. iki 17.00 val. dalyvauti kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimuose, bei nuo 11.00 val. vykdyti funkciją, nustatytą jo pareigybės aprašymo (8 priedas) 6.20 papunktyje. Pagal užsiėmimų tvarkaraščio 1 punktą, esant tarnybiniam būtinumui ar turint informacijos, kinologai užsiėmimų metu gali būti panaudojami informacijos realizavimui. Pareiškėjas Vileikių PU organizuotame renginyje, skirtame pasieniečio profesijos populiarinimui, į užsiėmimus ir renginį neatvyko ir jokia forma neinformavo tiesioginio vadovo apie neatvykimo priežastis. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių faktinių aplinkybių ir nerasta įrodymų, patvirtinančių pareigūno (pareiškėjo) paaiškinime pateiktą versiją, kad 2024 m. gruodžio 6 d. užsiėmimuose su tarnybiniu šunimi jis dalyvavo. Aplinkybės, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos pristatyti pasieniečio profesiją, neneigė ir pats pareigūnas, pateikdamas savaip interpretuotą, įrodymais nepagrįstą situacijos paaiškinimą apie tai, kad jis, nors pavėluotai, bet į profesijos pristatymą atvyko, ir savavališkai nusprendęs, kad jo dalyvavimas nereikalingas, iš užkardos išvyko, nepaneigdamas kitų surinktų įrodymų, ir neleisdamas tiriamojo įvykio vertinti kitaip.

10. Be to, atsakovas pažymėjo, kad pareigūnas D. P. dėl savo patirties, užimamų pareigų ir asmeninių savybių turėjo galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad privalo laikytis statutinėje įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, 2024 m. gruodžio 6 d. atvykti į tarnybą, dalyvauti užsiėmimuose su jam skirtu tarnybiniu šunimi ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Šilutės profesinio mokymo centro I kurso mokiniams pristatyti pasieniečio profesiją, o dėl pateisinamų priežasčių nesant tokios galimybės – informuoti apie tai tiesioginį vadovą, tačiau to nepadarė. Objektyviųjų įrodymų visuma ir paties pareigūno paaiškinimas neleido daryti išvados, kad toks neveikimas turi neatsargumo požymių. Atsižvelgiant į tai, aptariamo tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – kaltė, pasireiškė tyčios forma. Tarnybinio nusižengimo pasekmė – VšĮ Šilutės profesinio mokymo centro I kurso mokinių ir auklėtojos (visuomenės) akivaizdoje sumenkinta VSAT reputacija ir autoritetas, pasireiškęs tuo, kad 2024 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui su tarnybiniu šunimi neatvykus į pasieniečio profesijos pristatymą be pateisinamos priežasties, sugriautas pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos veiklos principingumu ir efektyvumu.

11. Tarnybinio patikrinimo metu, nustačius visus objektyviuosius ir subjektyviuosius tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, kurie aiškiai įvardinti ir detalizuoti Išvadoje, padaryta neabejotina išvada, kad savo neteisėtu kaltu neveikimu Vileikių PU jaunesnysis specialistas (pareiškėjas) pažeidė VSAT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 4-261 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (15 priedas), 12 punkto, VSAT vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-79 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (16 priedas) 6 ir 9 punktų, VSAT darbuotojų elgesio kodekso, patvirtinto VSAT vado 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-429 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso Nuorašas tikras 5 patvirtinimo“ (17 priedas) 8.9.4 papunkčio reikalavimus, nevykdė funkcijos, nustatytos jo pareigybės aprašymo (8 priedas) 6.20 papunktyje.

13. Pasisakydamas apie Vileikių PU vaizdo stebėjimo kameros įrašą, kurį pareiškėjas laikė pagrindiniu įrodymu, kad jis, nors ir pavėluotai, buvo užkardos teritorijoje, atsakovas pažymėjo, jog tiriamojo įvykio dieną vaizdo įrašymo įrenginio atminties diskai buvo sugedę, todėl saugomi tik iki dviejų paskutinių parų įrašai, o pradėjus tarnybinį patikrinimą šis laikas jau buvo praėjęs.

II.

18. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

18.1. 2024 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 13PR-17895 (toliau – ir Pranešimas) pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pranešime nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas be pateisinamos priežasties 2024 m. gruodžio 6 d. (vieną darbo dieną) nedalyvavo Kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimuose, kurie buvo numatyti 2024 m. lapkričio 11 d. patvirtintame Pagėgių pasienio rinktinės kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimų tvarkaraštyje Nr. 13PR-16454, taip pat įtraukti į 2024 m. gruodžio mėn. Vileikių PU mėnesio pamainų grafiką. Neatvykimas į iš anksto suplanuotus ir į pamainų grafike numatytus Kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimus 2024 m. gruodžio 6 d., galimai be pateisinamos priežasties, traktuojamas kaip nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną darbo dieną. Pareiškėjas dėl jo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo buvo supažindintas 2024 m. gruodžio 11 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo Nr. Nr. 13PR-17895. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, išdėstyta, dėl kokių konkrečių jo atliktų veiksmų (neveikimo) yra atliekamas tyrimas, pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti rašytinius paaiškinimus bei informuoti, ar jis yra profesinės sąjungos narys.

18.2. 2024 m. gruodžio 13 d., 13.38 val. iš el. pašto buvo gautas pareiškėjo paaiškinimas.

18.3. Atlikus tarnybinį patikrinimą, vyriausioji specialistė surašė Išvadą, kurioje teigiama, kad iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjo neteisėtas elgesys (tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė) pasireiškė neveikimu tuo, kad jis, 2024 m. gruodžio 6 d., būdamas iš anksto informuotas, turėdamas pareigas tarnybos grafike bei užsiėmimų tvarkaraštyje nurodytu laiku nuo 9.00 val. iki 17.00 val. dalyvauti kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimuose, bei nuo 11.00 val. vykdyti funkciją, nustatytą jo pareigybės aprašymo 6.20 papunktyje – populiarinti pasieniečio profesiją, dalyvaujant Vileikių PU organizuotame renginyje, skirtame pasieniečio profesijos populiarinimui, į užsiėmimus ir renginį neatvyko ir jokia forma neinformavo tiesioginio vadovo apie neatvykimo priežastis. Pabrėžiama, jog minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 4-261 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 punkto, VSAT vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-79 ,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 6 ir 9 punktų, VSAT darbuotojų elgesio kodekso, patvirtinto VSAT vado 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.4-429 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso patvirtinimo“ 8.9.4 papunkčio reikalavimus, nevykdė funkcijos, nustatytos jo pareigybės aprašymo 6.20 papunktyje.

18.4. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas be pateisinamos priežasties 2024 m. gruodžio 6 d., nebūdamas tarnyboje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma už tai jam skirti tarnybinę nuobaudą. Teigiama, jog, vadovaujantis Statuto 41 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis, už nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 7 punktą tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė tarnybinė nuobauda. Pažymima, jog pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – 2024 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. TE2334 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. P. skyrimo“ pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

19. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo metu Statute ir Tvarkos apraše pateiktų procedūrinių veiksmų pažeidimų nenustatyta.

20. Teismas, pasisakydamas dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų, apžvelgė bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (tarnybinio patikrinimo medžiagą, Išvadą, šalių paaiškinimus ir kita), nusprendė, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai, kurie yra išsamiai aptarti Išvadoje.

21. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos buvo skirtas už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 6 d. nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties. Išvadoje teigiama, jog pareiškėjas be pateisinamos priežasties, neatvykdamas į tarnybą, pažeidė VSAT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 4-261 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkto, VSAT vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų tarnybos vado 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-79 ,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 6 ir 9 punkto, VSAT darbuotojų elgesio kodekso, patvirtinto VSAT vado 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-429 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso patvirtinimo“ 8.9.4 papunkčių reikalavimus, pareigūno pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 6.20 papunktyje nustatytos funkcijos nevykdymą.

22. Teismas citavo VSAT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 4-261 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punktą, VSAT vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų tarnybos vado 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-79 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 6 ir 9 punktus, VSAT darbuotojų elgesio kodekso, patvirtinto VSAT vado 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-429 ,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Kodeksas) 8.5, 8.9.2, 8.9.4 papunkčius, pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 6.20 ir 7 punktus.

24. Išvada, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 6 d. nedalyvavo kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimuose, yra pagrįsta ir papildoma Kinologinės veiklos instrukcijos reikalavimais, pagal kuriuos po kiekvienų planinių mokymų privaloma pildyti mokymų ataskaitas bei tarnybinio šuns knygelę. Kadangi pareiškėjas šių dokumentų nepateikė nei tarnybinio patikrinimo metu, nei vėliau, kartu su kitais surinktais įrodymais, tai teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad nurodytą dieną pareiškėjas tarnyboje nebuvo ir neužsiėmė numatyta veikla.

27. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, yra detaliai nurodyti Išvadoje, kurioje užfiksuota informacija patvirtina neteisėtus pareiškėjo veiksmus ir jo kaltę. Įrodymų vertinimo prasme šios aplinkybės reiškia, kad atsakovo surinkti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus pareiškėjo veiksmus, yra nuoseklūs, todėl vertinami kaip patikimi. Byloje kitų įrodymų, kurie paneigtų minėtuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, nėra, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėjas, kuris tiesiog pateikė kitokią savo elgesio interpretavimo versiją. Išvados turinys patvirtino, kad pareiškėjo kaltė buvo konstatuota remiantis ne vien deklaratyviomis frazėmis, o atlikus tarnybinį patikrinimą surinktų duomenų visuma.

28. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas skunde teigė, jog jo padarytas tarnybinis nusižengimas atitinka Statuto 40 straipsnio 2 dalyje numatytą mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką ir yra formalus, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – yra neproporcinga pažeidimo sunkumui, teismas nelaikė šių argumentų pagrįstais ir su jais nesutiko.

29. Teismas, remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, jog Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo, atliekančio pasienio rinktinės vado funkcijas 2024 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. TE-2334 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui D. P.“ skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas minėto Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo, atliekančio pasienio rinktinės vado funkcijas įsakymo administraciniam teismui neskundė, todėl teismas priėjo prie išvados, kad minėtas įsakymas yra galiojantis bei vadovaujantis Statuto 42 straipsnio 2 dalies 3 punktu laikytina pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, tiesioginis vadovas pareiškėją charakterizuoja neigiamai, t. y. neatsakingas, besistengiantis išvengti įsipareigojimų, nedrausmingas, reguliariai nepaisantis nustatytos tvarkos, ne visada suvokiantis savo atliekamų pareigų svarbą, pareigūnas. Su užkardos vadovybe – nepagarbus, nekreipia dėmesio į pastabas, nesistengia ištaisyti klaidų savo darbe, jaučiasi visada teisus; su kolegomis – nepagarbus, bendraudamas nuolatos naudoja necenzūrinius žodžius, keliantis naujai atėjusiems pareigūnams baimę, bendraujantis, siekiantis suskaldyti kolektyvą, pareigūnas. Išvadoje nurodoma, kad nusižengimo pasekmė – VŠĮ Šilutės profesinio mokymo centro I kurso mokinių ir auklėtojos akivaizdoje sumenkinta VSAT reputacija ir autoritetas, kas rodo nusižengimo rimtumą bei jo poveikį visuomenei.

30. Teismas vadovaudamasis anksčiau minėtomis aplinkybėmis, Statutu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priėjo prie išvados, kad pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Parenkant tarnybinę nuobaudą pagrįstai atsižvelgta į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetą – pareiškėjo elgesį, kaltės formą, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią informaciją, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kt., todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą.

31. Teismas konstatavo, jog Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigų, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veiką, todėl pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

32. Teismas, konstatavęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniais laikytini skundo reikalavimai pareiškėją grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos eitas pareigas, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atmesti kaip nepagrįsti.

III.

34. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais būtų padaręs tarnybinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai vertino administracinėje byloje surinktus įrodymus.

36. Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo patikrintos užkardos vaizdo kamerų nuotraukos, siekiant patvirtinti ar paneigti pareiškėjo buvimą užkardoje 11.08 val., tai būtų tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo pateiktus teiginius tarnybiniame paaiškinime, tačiau tyrimą atlikęs specialistas šio veiksmo neatliko. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo kameros neveikė ir nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę turintiems įrodymams, šiuo atveju V. P. ir K. P. parodymams, nepaisant to, kad dėl atsakovo aplaidaus elgesio, t. y. nepasirūpinimo, jog vaizdo kameros būtų veikiančios, todėl nebuvo galima objektyviai įvertinti, ar iš tiesų pareiškėjas atvyko į užsiėmimus. Dėl atsakovo veiksmų tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas paviršutiniškai ir neobjektyviai.

39. Pareiškėjo vertinimu, tyrimas atliktas neatsižvelgiant į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusi situacija vertinta vienpusiškai, paviršutiniškai. Išvadoje nėra tinkamai atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, kadangi neatlikti visi būtini veiksmai, siekiant atskleisti tarnybinio nusižengimo padarymo faktą. Šiuo atveju egzistuoja pagrindas įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą bei adekvatumą, nes už tai, kad pareigūnas su tarnybiniu šunimi pavėlavo 8 min. į pristatymą ir skirti atleidimą iš tarnybos, nėra proporcinga ir racionali bausmė.

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad, matydamas, jog vėluos į profesijos pristatymo renginį, laikantis bendrųjų atidumo, rūpestingumo ir mandagumo standartų, jis būtų apie tai informavęs renginio organizatorius ir (ar) savo tiesioginį vadovą, juolab, kad net ir „pavėlavus kelias minutes“ pasieniečio – kinologo profesiją dar buvo galima pristatyti, nes renginys tik buvo prasidėjęs, o VšĮ Šilutės profesinio mokymo centro I kurso mokinių ir auklėtojos tuo metu dar buvo Vileikių PU teritorijoje (paskutinė grupė moksleivių iš užkardos išvyko 11.30 val.). Be to, tarnybinio patikrinimo metu atsižvelgta į Vileikių PU vyriausiosios D. B. paaiškinimą. Suplanuotas pasieniečio profesijos pristatymo renginys, priešingai, nei teigė pareiškėjas, įvyko, nepaisant to, kad pareigūnas neatvyko pristatyti kinologijos dalies, t. y. nuo 10.58 val. Vileikių PU vyriausioji specialistė D. B. buvo su moksleiviais PU teritorijoje, pristatė jiems užkardos veiklą, parodė užkardoje stovinčias sausumos ir vandens transporto priemones, atsakinėjo į klausimus, fotografavosi su grupe bei apie 11.30 val. išlydėjo vaikus iš užkardos. Dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų renginio metu liko nepristatyta šiai tikslinei grupei įspūdingiausia pasieniečio profesijos dalis – kinologija.

45. Pareiškėjo, neva atvykusio į Vileikių PU teritoriją, nematė nei vyriausioji specialistė D. B., nuo 10.58 val. su vaikais buvusi užkardos teritorijoje (lauke), nei pasienio sargybas „Užkardos pamainos vyresnysis“, bei „Užkardos budėtojas“ vykdę pareigūnai; pareiškėjo teiginys, kad jis buvo atvykęs į užkardą 11.08 val. (su kuo atsakovas nesutinka, ir faktas neįrodytas), tačiau nedelsiant iš jos išvyko, dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė funkcijos, nustatytos jo pareigybės aprašymo 6.20 papunktyje – populiarinti pasieniečio profesiją, 2024 m. gruodžio 6 d. dalyvaujant Vileikių PU organizuotame renginyje, skirtame pasieniečio profesijos populiarinimui;

49. Padarytas nusižengimas yra materialus, nes tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo kalbėti apie tai, kad padarytas pažeidimas atitinka pirmąją Statuto 40 straipsnio 2 dalyje numatyto mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvokos sąlygą, nustatančią, kad pažeidimas turi būti formalus ir nesudaro pagrindo išvadai, kad pareigūnas negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas yra praradęs darbdavio pasitikėjimą, todėl vadovas, turintis teisę skirti tarnybines nuobaudas, nagrinėjamu atveju priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą – skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą – atleidimą. Šiai išvadai pritarė ir teismas, nurodydamas, kad pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Parenkant tarnybinę nuobaudą pagrįstai atsižvelgta į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetą – pareiškėjo elgesį, kaltės formą, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią informaciją, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kt., todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą.

50. Atsakovas apibendrino, kad teismas sprendime tinkamai įvardijo teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Apeliaciniame skunde, iš esmės atkartojant argumentus, teiktus pirmosios instancijos teismui, pateikiamas savaip interpretuotas, įrodymais nepagrįstas, situacijos paaiškinimas niekaip nepaneigia ir nepakeičia teismo nustatytų aplinkybių bei jų teisinio vertinimo, todėl naikinti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, be kita ko, dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, paliko Įsakymą galioti.

53. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

54. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-968/2025 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos požiūriu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Antai, įrodymų visuma (ypač žr. šios nutarties 24-26, 45-46 punktus) pagrindžia ne tik tai, kad pareiškėjas nedalyvavo renginyje, skirtame populiarinti pasieniečio profesiją (dėl šios faktinės aplinkybės net ginčo nėra, nes pareiškėjo tame renginyje nebuvo), bet ir kad jo apskritai nebuvo 2024 m. gruodžio 6 d. tarnyboje. Visi pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, yra gynybinio pobūdžio, skirti pasėti abejonę atsakovo nustatytomis ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

55. Nustačius, kad Įsakymo nėra teisinio pagrindo panaikinti, nes pareiškėjas, kaip anksčiau baustas griežtu papeikimu, ir 2024 m. gruodžio 6 d. be pateisinamos priežasties nepasirodęs tarnyboje, buvo pagrįstai ir teisėtai atleistas pagal Statuto 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą (Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išvestiniais laikytini skundo reikalavimai pareiškėją grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos eitas pareigas, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką atmestini kaip nepagrįsti.

56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.