Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-09-15 · Civilinė byla Nr. e2-13446-980/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-15
Bylos Nr.
e2-13446-980/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10879-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Atsakovas
S. A.
Kategorijos
  • 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-13446-980/2017(Proceso Nr. 2-06-3-10879-2017-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4 ; 3.1.7.8.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios S. K. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, ieškinį atsakovei S. A., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės, atstovas, bankroto administratorius Irmantas Lengvinas, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. A. 13 943,82 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą S. K. individualiai įmonei, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gribžiniai“. Teigia, kad atsakovė, būdama įmonės vadove ir savininke, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. S. A. K. apygardos teismo nutartimi buvo įpareigota per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo įmonės bankroto administratoriui perduoti bendrovės turtą ir apskaitos dokumentus. Atsakovė minėtos nutarties neįvykdė. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtino kreditorinius reikalavimus 8003,82 Eur sumai bei teismo nutartimis patvirtinta 5940 Eur administravimo išlaidų suma. Kadangi bankrutavusi S. K. individuali įmonė iškėlus bankroto bylą jokio turto neturėjo, todėl bankroto administratoriui atlyginimas ir administravimo išlaidos padengtos nebuvo. Pateiktu ieškiniu, ieškovė prašo kreditorinius reikalavimus bei administravimo išlaidas laikyti bankrutuojančios įmonės žala ir priteisti jas iš atsakovės S. A..

Nurodė, kad atsakovė kaip įmonės vadovė ir savininkė, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl atsakovės pareigos nevykdymo ieškovei buvo padaryta 13 943,82 Eur turtinė žala.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 123 straipsnio 3 dalis), tačiau nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Kadangi atsakovė atsiliepimo į ieškinį, įrodymų nepateikė, yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi S. K. buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gribžiniai“. Nutartyje buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį įmonės direktorius turėjo perduoti įmonės dokumentus, antspaudą, įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nutartyje išaiškinta, jog asmeniui, neįvykdžiusiam šio įpareigojimo, gali būti skirta iki 2896 eurų bauda.

Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus bei turtą Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. S. A. paskyrė 1000 Eur baudą, išieškant ją iš asmeninių S. A. lėšų bei nustatytė S. K. individualios įmonės vadovei S. A. naują terminą 2016 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi nustatytiems įpareigojimams įvykdyti – 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo dienos S. K. individualios įmonės direktoriaus pareigas ėjo atsakovė S. A.. 2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti ieškovės įsipareigojimai kreditoriams. Ieškovė šių įsipareigojimų nevykdė (neatliko mokėjimų) ir tam tikri kreditorių įsipareigojimai jau nuo 1999 m. tik didėjo, t. y. VSDFV Klaipėdos skyriui nebuvo išieškotos skolos pagal 1999 m. liepos 13 d., 1999 m. spalio 27 d. ir 2005 m. rugsėjo 9 d. antstoliams perduotus Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad jau nuo 1999 metų ieškovė tapo nemoki ir atsakovei atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau Įmonių bankroto įstatymas) 5 straipsnio nuostatos numato, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės savininkas, įmonės administracijos vadovas. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio l dalyje numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba su sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas, ir aplinkybė, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Jei bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus, tai jos vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Šiuo atveju civilinė atsakomybė kyla ne tik įmonei, bet ir jos vadovui. Tik tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad atsakovė, būdama įmonės direktore, turėjo galimybę ir galėjo objektyviai įvertinti įmonės finansinę būklę. Tačiau dėl atsakovės nerūpestingo, neatidaus ir neapdairaus elgesio, įmonės vykdomos veiklos rizika nebuvo įvertinta. Atsakovė įmonei tapus nemokia, t. y. nuo 1999 m. laiku neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidė įmonės kreditorių interesus, savo įstatymines prievoles laikytis protingos verslo rizikos ir gerų verslo standartų (Įmonių bankroto 8 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovės neveikimo ir kreditoriams atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl šiuo nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos atsakovės atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (LR CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai). Esant išdėstytų aplinkybių visumai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 13 943,82 Eur žalos atlyginimo (LR CK 6.245 str., 6.263 str.).

Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės priteistinas 314 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. A. 13 943,82 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios S. K. individualios įmonės, įmonės kodas 141325112, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, naudai.

Priteisti iš atsakovės S. A. 314 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė