Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-04-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-4383-1215/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
e2YT-4383-1215/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01000-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Donielaitė-Paškevičė
Pareiškėjas
N. K.
Suinteresuotas asmuo
A. K., Valstybės įmonei Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-4383-1215/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01000-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja N. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad ji, po savo motinos R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties kreipėsi į notarą ir priėmė savo motinos palikimą, kurį jos motina buvo palikusi (duomenys neskelbtini) testamentu. Testamentu R. K. visą turtą paliko pareiškėjai N. K.. Užvedus paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotas lygiomis dalimis, t. y. po1/3 pareiškėjai ir jos tėvams (R. K. ir J. K.), todėl notarė negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo dalį, kadangi jos motina R. K., po savo sutuoktinio J. K., (duomenys neskelbtini) mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, o pareiškėjos motina R. K. priėmė savo sutuoktinio J. K. palikimą faktiškai jį valdydama. Po sutuoktinio mirties R. K. kartu su savo pareiškėja liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi juo, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko einamąjį remontą, sudarinėjo sutartis su paslaugų tiekėjais ir tokiais savo veiksmais, pareiškėjos motina R. K. priėmė savo sutuoktinio J. K. (duomenys neskelbtini), mirtusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad ji nėra gavusi duomenų apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarautų, jei teismas tenkintų pareiškėjos pareiškimą ir pripažintų, kad pareiškėjos motina R. K. priėmė savo sutuoktinio J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė. Apie bylą ir jos nagrinėjimą informuotas tinkamai.

5. Pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp R. K. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir J. K. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja N. K. yra R. K. ir J. K. duktė. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motina R. K., mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina R. K. (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kitą savo turtą paliko pareiškėjai, savo dukrai N. K.. Byloje pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, lygiomis dalimis, po 1/3 priklauso J. K., N. K. ir R. K.. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla dėl J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos motina, R. K., po savo sutuoktinio J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau kartu su pareiškėja liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo jį, išlaikė, tą patvirtinta (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininko pažyma apie atsiskaitymą su bendrija, taip pat į bylą pateiktos apmokėtos sąskaitos UAB „Ignitis“ už tiektą elektros energiją, AB „Šiaulių energija“ už šilumos ir karšto vandens tiekimą, UAB „Šiaulių vandenys“ už šalto vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugas, sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis su nepriklausomu elektros energijos tiekėju UAB „Ignitis“.

7. Byloje nustatyta, kad R. K. sutuoktinis J. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos motina, R. K., po sutuoktinio mirties priėmė jo turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir tvarkyti nagrinėtinas, remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, o 2 straipsnyje nustatyta, jog civilinio kodekso įsigaliojimas nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus.

8. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas po J. K. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Į bylą įtrauktas suinteresuotas asmuo A. K., palikėjo sūnus, taačiau byloje nėra duomenų, jog jis prieštarautų pareiškimo tenkinimui. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos motina, R. K., po savo sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. liko gyventi bendrai priklausančiame bute, atliko remonto darbus, sudarė sutartis su paslaugų tiekėjais, mokėjo mokesčius.

10. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po J. K. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. R. K. po vyro mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau rūpinosi savo turimu turtu, taip iš karto priėmė mirusiojo vyro J. K. palikimą, nes perėmė visą palikėjo turėtą turtą, pasilikdama gyventi abiems priklausančiame bute, atliko remonto darbus, mokėjo mokesčius ir t.t., todėl nagrinėtinu atveju darytina išvada, jog palikimą R. K. priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.

11. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos motina R. K. po savo sutuoktinio J. K. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog R. K. po savo sutuoktinio J. K. mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (1964 m. CK 587 straipsnis), pradėjusi faktiškai visą paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė