Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-185-2009-59

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1;

1.1.10.1; 2.4.

NUTARTIS

2009 m. birželio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.:

pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 1 (vienerių) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 302 str. 1 d. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. griežtesne bausme apimta švelnesnė ir

paskirta 1 (vienerių) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 2 d., apie 17.00 val., per langą įsibrovė į A. J. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė 3000 litų, 805,44 litų vertės skaitmeninį fotoaparatą „Olimpus“, 300 litų vertės auksinę grandinėlę, 150 litų vertės grandinėlę, segamą ant rankos, bendros 350 litų vertės dvi poras auksinių auskarų, 709 litų vertės vyrišką auksinį žiedą su deimantu, 1000 litų vertės vyrišką auksinį žiedą, 300 litų vertės vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, 400 litų vertės moterišką auksinį žiedą su raudona akute, 50 litų vertės balto metalo auskarus, 100 litų vertės vieną sidabrinį auskarą, 18 litų vertės vieną balto metalo auskarą, viso pagrobė nukentėjusiajai priklausančio turto už 7182,44 litus, bei iš sekcijos stalčiaus pagrobė A. J. vardu išduotą asmens pasą Nr. 20918821.

Laikomas recidyvistu, todėl sutinka su teismo paskirta laisvės atėmimo bausme už padarytus nusikaltimus, tačiau nesutinka su jos dydžiu: įvertinus dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirta bausmė yra per griežta, juolab, kad praeityje laisvės atėmimo bausmės realiai nėra atlikęs. Motina yra neįgali, todėl namie reikalinga jo pagalba. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisinga bausmė būtų tokia, kuri artima įstatymu nustatytai minimaliai bausmei.

Nors yra kelis kartus teistas ir teistumas neišnykęs, baudžiamasis įstatymas numato galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 str.). Teismas šio įstatymo netaikymo nemotyvavo, nors, kaip minėta, byloje yra kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nukentėjusioji prašė laisvės neatimti. Visa tai leido teismui padaryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos bausmės atlikimo. Šiuo metu daugiau kaip tris mėnesius yra išbuvęs suėmime, todėl nubaudimo už padarytą veiką tikslas, numatytas BK 41 str. 2 d. 2p., jau yra pasiektas, o BK 75 str. 2 d. numatyti įpareigojimai neabejotinai padėtų pasiekti ir kitus, prevencinius, bausmės tikslus.

Teismo posėdyje nuteistajo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis G. B. sutinka su teismo nustatyta bausmės rūšimi, tačiau prašo laisvės atėmimo bausmę švelninti ir atidėti jos vykdymą.

Pirmos instancijos teismas paskyrė G. B. bausmes Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.) ir nurodė išsamius bausmių skyrimo motyvus.

Padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. teistas tris kartus už tyčines nusikalstamas veikas, naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumams. Tai didina G. B., kaip asmens pavojingumą visuomenei. Tačiau pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į G. B. šeimynines bei dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė laisvės atėmimo bausmes už kiekvieną nusikaltimą, mažesnes, nei sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai. Apėmimu subendrinta bausmė už abu nusikaltimus negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiui asmeniui gali būti taikomas esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Tačiau ir esant visoms šioms sąlygoms teismas turi padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo - tai yra teismo vertinimo klausimas. Ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtas laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas, bei laisvės apribojimo bausmės. Kaip matyti, švelnesnės bausmės įtakos G. B. elgesiui nepadarė – esant neišnykusiems teistumams, jis ir vėl nusikalto. Todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl paminėto, nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.