Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-03-08 · Civilinė byla Nr. e2-361-287/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-08
Bylos Nr.
e2-361-287/2021
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00797-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
UAB „Vėjelis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-361-287/2021 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00797-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.21; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 8 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Linai Graužinienei,dalyvaujant ieškovei J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei UAB „Vėjelis“ dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė J. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus su ieškiniu atsakovei UAB „Vėjelis“ dėl 800 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2019 m. vasaros pradėjo dirbti pas atsakovę UAB „Vėjelis“ – skynė grybus. Darbą susirado, radusi skelbimą laikraštyje „Šiaulių kraštas“. Jos darbą atsakovė formino kaip atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą, žymėjo atliktą darbą pas save paslaugų kvituose. Už dirbtą darbą (teiktas) paslaugas iki 2020 m. kovo 16 d. atsakovė su ieškove atsiskaitė, o už dirbtą darbą (teiktas paslaugas) nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. spalio atsakovė su ieškove neatsiskaitė ir liko 800 Eur skola. Nors atsakovė vis žadėjo skolą sumokėti, tačiau iki šiol to nepadarė. Ieškovė antrųjų kvitų egzempliorių kol kas pas save neranda, tačiau pirmieji kvitų egzemplioriai yra pas atsakovę, ir juos ieškovė teismo prašo iš atsakovės išreikalauti.

Šalies argumentai

Ieškovė J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiandien gavo iš banko žinutę, kad jai į sąskaitą UAB „Vėjelis“ pravedė 280,68 Eur. Dirbdama UAB „Vėjelis“ ji gaudavo kvitus, bet juos išmetė. Kvitų, pagal kuriuos pinigai nesumokėti, ji negavo ir jų neprašė. Prašydavo atsakovės tik sumokėti pinigus už darbą. Išdirbus savaitę, darbdavė sakydavo, kad neturi pinigų ir duodavo tik po 50 Eur. Užmokestis priklausydavo nuo priskintų grybų kiekių. Patys darbuotojai skaičiuodavo, kad per savaitę uždirba po 150 Eur. Kai buvo karantinas, du mėnesius atsakovė visai nemokėjo pinigų, sakydavo, kad neturi. Darbdavei davus pinigus, niekur pasirašyti nereikėdavo, ji pati įsirašydavo į knygą, kad davė 50 Eur. Ją į darbą darbdaviai atsiveždavo penktadienį ir parveždavo antradienį, ji kiekvieną dieną namo nevažinėdavo ir miegodavo darbe. Būdavo, kad net naktimis skindavo grybus, bet jai už naktinį darbą niekas nemokėjo. Atsakovės atsiliepime nurodytos melagystės, nes darbdavė nori išsisukti. Jos darbdavė I. N. pati jai pasakė, gal gegužės mėnesį, kad yra skolinga 800 Eur ir sumokės vėliau (dalimis). Vis sakydavo, kad neturi pinigų ir slapstydavosi, tačiau iš pradžių viską sumokėdavo. Kovą ir balandį pinigų visai nedavė, už gegužę kažkiek davė, gal 50 Eur, gal 80 Eur, už birželį – gal 50 Eur. Šiandien pravedė pinigus už liepą ir rugpjūtį. Rugsėjį ir spalį gal irgi gavo po 50 Eur. Darbdavė jai skolinga 800 Eur. Ji pati neskaičiuodavo jai priklausančio atlyginimo, nes nežino kaip jis apskaičiuojamas. Skolos prašo pagal darbdavės žodinį pasakymą, kad tiek jai skolinga.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Vėjelis“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad J. Š. teiginys, kad ji dirbo UAB „Vėjelis“ nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. spalio mėnesio yra melagingas, nes nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. UAB „Vėjelis“ sudarė materialiojo turto panaudos sutartį su B. C., UAB, šia sutartimi pievagrybių auginimas ir derliaus nuėmimas vykdomas B. C., UAB, o UAB „Vėjelis“ tik nuomoja patalpas ir įrangą. UAB „Vėjelis“ ieškovei yra skolinga už 2020 m. rugpjūčio 4 d. žemės ūkio ir miškininkystės kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 102 Eur ir 2020 m. liepos 12 d. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 178,68 Eur. Iš viso 280,68 Eur, kurie būtų buvę sumokėti, jei ieškovė būtų pateikusi atsiskaitomąją sąskaitą. Bet ieškovė dirbo neatsakingai, neatvykdavo į darbą net keletą savaičių, į telefono skambučius neatsiliepdavo, todėl nenuostabu, kad net nežino kokią pinigų sumą uždirbo ir kokiu laikotarpiu dirbo. Prašo teismą įpareigoti J. Š. pateikti UAB „Vėjelis“ savo atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią bus pervesta susidariusi skola. Likusią skolos dalį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovė akivaizdžiai meluoja siekdama pasipelnyti. Prašo bylą nagrinėti neatstovaujant UAB „Vėjelis“ atstovui. Prie atsiliepimo pridėjo atsiliepime minimų dokumentų kopijas: materialiojo turto panaudos sutarties bei žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų.

Atsakovės UAB „Vėjelis“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jiems pranešta tinkamai ir jie prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovės J. Š. ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

Ieškovė J. Š. pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Vėjelis“ priteisti 800 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad 800 Eur skola susidarė, nes ji pagal paslaugų kvitus dirbo UAB „Vėjelis“ ir atsakovė jai nesumokėjo.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys (toliau – juridinis asmuo), kurie gauna žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomi paslaugų gavėjais, o fizinis asmuo, kuris teikia žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomas paslaugų teikėju.

Minėto įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad paslaugų kvitas yra apskaitos dokumentas, turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti teikiamų paslaugų atitiktį šio įstatymo reikalavimams. Paslaugų kvitas, išrašytas paslaugų gavėjo šio įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo susitarimą dėl į Vyriausybės patvirtintą Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąrašą įtrauktų paslaugų teikimo (1 dalis). Paslaugų kvitas, susidedantis iš dviejų egzempliorių, turi būti atspausdintas ant specialaus kopijavimo popieriaus. Pirmasis egzempliorius skirtas paslaugų gavėjui, antrasis – paslaugų teikėjui (3 dalis). Paslaugų kvitas išrašomas prieš pradedant teikti paslaugas kiekvieną paslaugų teikimo dieną arba, paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjui susitarus, ir kitokiam terminui, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė (4 dalis). Paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius (5 dalis). Suteikus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, paslaugų gavėjas paima iš paslaugų teikėjo antrąjį paslaugų kvito egzempliorių, abiejuose paslaugų kvito egzemplioriuose užpildo galutinius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodytus duomenis ir užpildytą antrąjį paslaugų kvito egzempliorių grąžina paslaugų teikėjui (6 dalis). Paslaugų kvitas galioja iki galutinio atsiskaitymo su paslaugų teikėju momento (7 dalis). Paslaugų gavėjas jam priklausantį užpildytą paslaugų kvito pirmąjį egzempliorių saugo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka (8 dalis).

Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė J. Š. teismui nepateikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo kvitų (toliau – paslaugų kvitai), kurie pagrįstų jos prašomą priteisti skolą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gautus kvitus išmesdavo, jų nesaugodavo. Savo prašomos priteisti 800 Eur skolos nepagrindė jokiais įrodymais, tik teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Vėjelis“ direktorė I. N., gal gegužės mėnesį, jai žodžiu pasakė, kad yra skolinga 800 Eur, o kadangi, pasak ieškovės, jai už paslaugas nebuvo mokama kovo – balandžio mėnesiais, ji ir prašo 800 Eur skolos. Kaip susidarė tokio dydžio skola ieškovė nedetalizavo. Teismui paprašius nurodyti, koks užmokestis buvo sutartas už grybų skynimo paslaugas, ar buvo sutarta mokėti už valandas, už dienas, ar už kiekius, ieškovė nurodė, kad užmokestis buvo mokamas už priskintų grybų kiekius, tačiau kokio dydžio užmokestis turėjo būti mokamas ji nurodė nežinanti ir nesupratusi, kaip jis buvo paskaičiuojamas.

Teikdama atsiliepimą į ieškinį atsakovė UAB „Vėjelis“ kartu su juo pateikė ir 2020 m. liepos 12 d. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 178,68 Eur sumai bei 2020 m. rugpjūčio 4 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 102 Eur sumai ir nurodė, kad būtent tokių sumų yra nesumokėję ieškovei.

Teismo posėdžio metu ieškovė J. Š. nurodė, kad prieš teismo posėdį į jos banko sąskaitą buvo pervesta 280,68 Eur suma iš atsakovės UAB „Vėjelis“, tačiau nepaisant sumokėtos sumos, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vis tiek iš atsakovės prašo priteisti 800 Eur skolą, nes jai nebuvo sumokėta už kovo – balandžio mėnesius, nors ieškinyje buvo nurodžiusi, kad prašoma priteisti 800 Eur skola susidarė per kovo – spalio mėnesius.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė J. Š. teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos reikalavimą: neturėjo išsaugojusi paslaugų kvitų, neprisiminė, kokios pinigų sumos bei už kokį konkrečiai dirbtą laiką jai buvo sumokėtos, nežinojo ir nesugebėjo paaiškinti, koks buvo sutartas užmokestis už paslaugas – grybų skynimą. Pati teismo posėdžio metu pripažino, jog nereikalavo iš atsakovės, kad jai būtų išduoti užpildyti paslaugų kvitai.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas), viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą – 14,53 Eur, todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės J. Š., kuri nuo bylinėjimosi išlaidų neatleista (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei UAB „Vėjelis“ dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 14,53 Eur (keturiolika eurų ir 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė