- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- e2-40593-592/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- D. G.
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, spręsdamas ieškovo D. G. ieškinio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimas neįvykdydamas ESTT sprendimo byloje Nr. C-61/12 ir LR Konstitucinio Teismo 2015-02-06 nutarimo Nr. KT6-N2/2015 byloje Nr. 18/2012, t.y. palikdamas 18 mėnesių Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos prisiimtiems įsipareigojimams pagal 1970 m. birželio 8 d. Tarybos direktyvos 70/31 l/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų vairavimo mechanizmu, suderinimo 2a straipsnį, 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva), 4 straipsnio 3 dalį ir pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį bei prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažeidė ieškovo teisę įregistruoti jo turimas motorines transporto priemones Lietuvos Respublikoje;priteisti iš atsakovo 2232 Eur neturtinės žalos atlyginimą;įpareigoti atsakovą viešai paaiškinti priežastis, dėl kurių ilgą laiką pažeidžiama asmenų, turinčių motorines transporto priemones, kurių vairas įrengtas dešinėje pusėje, teisė įregistruoti šias transporto priemones Lietuvos Respublikoje;nustatyti protingą terminą, per kurį atsakovas nutrauktų daromą ieškovo teisių pažeidimą ir sudarytų galimybę naudotis piliečio bei konstitucinėmis teisėmis, garantuojamomis pagal ESTT sprendimą byloje Nr. C-61/12 ir LR Konstitucinio Teismo 2015-02-06 nutarimą Nr. KT6-N2/2015 byloje Nr. 18/2012.
Ieškinį atsisakytina priimti.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reikalavimus kildina iš esmės dėl Lietuvos Respublikos Seimo neveikimo.
Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, jog ABTĮ 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalyje inter alia nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus); šios nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti taip pat ir bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo. Konstitucinis Teismas, apibendrindamas ABTĮ 15 ir 16 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“ neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą.
Taikydamas šių nuostatų aiškinimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-969-624/2015 konstatavo, kad ABTĮ 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylas dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo, administraciniai teismai gali nagrinėti; kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teismų kompetencijai taip pat priskirta nagrinėti ir skundus, kuriais siekiama turtinės bei neturtinės žalos dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtos veiklos priteisimo iš Lietuvos valstybės (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-708-624/2015; 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo tirti Seimo veiklos, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, o, kaip matyti iš ieškinio turinio, prašo pripažinti, jog Lietuvos Respublikos Seimas, neįvykdydamas ESTT sprendimo ir Konstitucinio Teismo nutarimo, pažeidė ieškovo teises (ieškinio pirmas reikalavimas), taip pat ieškovas prašo atlyginti žalą, atsiradusią iš valstybės institucijų veiklos.
Tokiu atveju, vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika teismas daro išvadą, kad toks ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl atsisakytina jį priimti ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 2 p.).
Išaiškintina ieškovui teisė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsniu teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti ieškinį.
Išaiškinti ieškovui D. G. teisė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.