Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant vertėjai D. K., atsakovei I. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. I. ieškinį atsakovei I. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant negauta, todėl nutarta nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus bei šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

Ieškovas prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė su ieškovo reikalavimu sutinka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai faktiškai kartu negyveno nuo pat santuokos sudarymo, bendro ūkio nevedė, šalių santykiai nebuvo artimi. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Atsižvelgiant į šalių prašymus, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė „I.“, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina jos pavardė „G.“ (CK 3.69 straipsnis).

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, įsipareigojimų kreditoriams neturi, nepilnamečių vaikų neturi, šias aplinkybes šalys patvirtino bylos nagrinėjimo metu, todėl turto padalijimo klausimas nespręstinas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas, tarp šalių sudaryta santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti S. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinė metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui S. I. palikti jo pavardę – I., atsakovei I. G. palikti jos pavardę – G..

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.