Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-10-18 · Administracinė byla Nr. I-607-283/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
I-607-283/2013
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00221-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
A.T.
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-607-283/2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00221-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 63.2.; 73. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, spręsdama pareiškėjo A.T. skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A.T. 2013-09-24 skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pašalinti pareiškėjo nuosavybės teisių pažeidimą panaikinant žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano sprendiniais nustatytą tausojamojo naudojimo saugojimo režimą T7; 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybą ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano sprendinius ir pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 76, nustatyti tausojamojo naudojimo saugojimo režimą T3.

Nustačius, kad pateiktas skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, 2013 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjui buvo nurodyti skundo trūkumai, išaiškinta, kaip juos pašalinti. Be to, pareiškėjui buvo išaiškintos ir nutarties neįvykdymo teisinės pasekmės.

Šalies argumentai

A.T. 2013-09-24 administraciniam teismui pateiktame skunde kėlė ginčą dėl Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialiojo plano (toliau – Planas), patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, susijusios su jo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, teisėtumo. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklausantis žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai Plano sprendiniais nustatyti du režimai: miesto mažaaukščio užstatymo teritorijų režimas T3 ir reliktinio agrarinio kraštovaizdžio su išlikusiais vėjo malūnais režimas T7.

Įvertinus A.T. skunde nurodytus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus, daroma išvada, kad Plano, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniai yra skirti neapibrėžtam asmenų ratui, be to, jie yra daugkartinio taikymo ir nukreipti į ateitį. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį ir ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, laikomas norminiu teisės aktu. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, jog pareiškėjo ginčijamas Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialusis planas yra norminis administracinis aktas.

Šalies argumentai

ABTĮ 110 straipsnis pateikia sąrašą asmenų, turinčių teisę pateikti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Pareiškėjas į šiame straipsnyje apibrėžtą subjektų ratą nepatenka. Atvejus, kai prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą paduodamas dėl individualios bylos, reglamentuoja ABTĮ 111 straipsnis. Pagal minėtame straipsnyje įtvirtintas nuostatas, teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turi asmenys, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Taigi, ABTĮ 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo siejama išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais. Remiantis nurodytomis teisės normų nuostatomis, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis 2013-09-24 teismui pateiktame skunde jokio konkretaus reikalavimo, susijusio su savo pažeistų subjektyvinių teisių ar teisėtų interesų gynimu, nėra suformulavęs, o jame pateikti argumentai ir motyvai yra susiję su Plano sprendinių, taikytinų pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kritika ir jų neatitikimo įvairiems teisės aktams nurodymu. Taip pat pareiškėjui buvo nurodyta kad jis skunde privalo suformuluoti konkrečius ir savarankiškus reikalavimus dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne apskritai prašyti pakeisti ar panaikinti patį norminiu administraciniu aktu laikomą specialiojo planavimo dokumentą ar jo dalį, kadangi vien tokio pobūdžio reikalavimo kėlimas reiškia ginčą dėl norminio akto teisėtumo.

A.T. 2013-10-15 teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo reikalavimą įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybą ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A.T. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pašalinti nuosavybės teisių pažeidimą – panaikinti teritorijos planavimo dokumentų sprendiniuose šioje teritorijoje numatytą reliktinio agrarinio kraštovaizdžio su išlikusiais vėjo malūnais režimą. Taigi, įvertinus pareiškėjo keliamo reikalavimo pobūdį ir skunde nurodytus argumentus, daroma išvada, kad A.T. ir patikslintame skunde toliau kelia ginčą dėl Plano sprendinių, taikomų jo valdomam nuosavybės objektui, teisėtumo.

Teisminėje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas tik individualioje administracinėje byloje dėl asmens konkrečios subjektyvinės teisės pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-213/2009; 2009 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-240/2009, 2010 m. spalio 1 d. nutartis Nr. AS-146–581/2010, 2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje AS-525-53/2011 ir kt.). Patikslintame skunde suformuluoto reikalavimo vertinti kaip pareikšto ginant konkrečią A.T. teisę valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teises priklausančiu turtu nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, jog A.T. teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties nurodymų neįvykdė ir skundo trūkumų nepašalino. Dėl šių priežasčių A.T. skundas laikomas nepaduotu.

Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjui A. T. grąžintinas pagal banko (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus 2013-09-23 pajamų orderį sumokėtas 100, 00 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 149 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A.T. skundą dėl Specialiojo plano sprendinių panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus laikyti nepaduotu.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir jo priedus grąžinti pareiškėjui.

Grąžinti A.T. 100,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal banko (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus 2013-09-23 pajamų orderį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė