Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio D. J. teikimą, dėl nuteistajam A. G. paskirtos bausmės rūšies pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 50 MGL, tai yra 2500 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a pp., laikas, kurį A. G. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2018 m. lapkričio 10 d., tai yra 1 (viena) parą), pakeistas į 2 (dviejų) MGL dydžio baudą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytas į paskirtą bausmę, galutinė bausmė A. G. skirta 48 MGL, tai yra 2400 eurų (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2022 m. sausio 7 d. gautas antstolio D. J. teikimas, kuriuo jis prašo nuteistajam A. G. paskirtą baudą pakeisti kita bausmės rūšimi. Teikime nurodyta, kad antstolis D. J. vykdo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-4203-548/2018, dėl 2400 Eur (48 MGL) baudos išieškojimo iš A. G. valstybės naudai. Skolininkas gyvena vykdomajame rašte nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), taip pat ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Jam buvo siunčiami pranešimai dėl atvykimo pas antstolį. Pradėjus priverstinį ieškojimo vykdymą buvo atliekamos užklausos, turtinės padėties patikrinimas. Atliekant užklausas nustatyta, kad skolininkas per baudos išieškojimo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2022 m. sausio 6 d. nedirbo. Skolininkui priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose nenustatyta. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad skolininko vardu nekilnojamojo asmeninio areštuojamo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad transporto priemonių taip pat neturi. Skolininkas nuo 2017 m. niekur nedirba, vengia mokėti baudą, nemoka ir kitų baudų, todėl darytina išvada, kad skolininkas vengia mokėti jam paskirtą baudą. Remiantis aukščiau išdėstytu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, prašo teismo paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais ar areštu.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. G. paaiškino, kad teismo jam paskirtos baudos nesumokėjo ir nežada mokėti, nebent persigalvos ir sumokės baudą. Taip pat jis nuo praeitų metų spalio mėnesio pradėjo dirbti statybose, užsienyje. Jo gaunamos pajamos yra apie 1500 – 2000 eurų. Jis nežino, kada reikės išvykti dirbti į užsienį, kadangi jam paskambina ir pasako, kada turi atvykti į darbą. Tačiau jis sutinka, jog bauda būtų pakeista į viešuosius darbus ar laisvės apribojimą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti ir pakeisti paskirtą A. G. baudą į laisvės apribojimą, kadangi nuteistasis vengia mokėti baudą. Prokurorė atsižvelgė į tai, kad A. G. vyksta dirbti į užsienį, ten gauna nemažas stabilias pajamas, tačiau nuo 2018 metų nėra sumokėjęs net dalies baudos. Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad nesiruošia baudos mokėti. Be to, turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, nėra. Nuteistasis pats geranoriškai mokėti baudos nesiruošia, todėl, prokurorės nuomone, A. G. piktybiškai vengia mokėti jam paskirtą baudą.

Teismo posėdyje antstolis D. J. nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, kur nustatyta, kad jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį (šiuo atveju – teismo baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Taigi, neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, jog A. G., Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, paskirta 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. sausio 3 d., kadangi nuteistasis gera valia baudos nesumokėjo, vykdomasis raštas pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą išduotas 2020 m. sausio 7 d., išsiųstas antstoliui 2020 m. sausio 7 d., ir antstolio priimtas vykdyti 2020 m. sausio 9 d.

Kaip matyti iš antstolio D. J. teikime išdėstytų aplinkybių, antstolis nustatė, jog priverstinai įvykdyti teismo baudžiamojo įsakymo galimybių nėra dėl nuteistojo turtinės padėties, kadangi nuteistasis A. G. Lietuvoje nedirba, jam priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, kito skolininkui priklausančio turto nerasta, todėl išieškojimo galimybės nėra. Bauda nesumokėta, nuteistajam buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), pranešimai dėl atvykimo pas antstolį, tačiau per visą baudos išieškojimo laikotarpį skolininkas neatliko nei vienos įmokos.

Antstolis teikimu prašo pakeisti teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. paskirtos baudos bausmę kita bausmės rūšimi. Ir nors už vengimą mokėti baudą įstatymų leidėjas numato teismo teisę pakeisti nesumokėtą baudą į viešuosius darbus arba laivės apribojimą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytas taisykles paskirtą baudą gali pakeisti viešaisiais darbais ir tik antstolio teikimu bei nuteistojo sutikimu, tuo tarpu teismo posėdžio metu nuteistasis A. G. sutiko ir su paskirtos baudos pakeitimu į viešuosius darbus ar laisvės apribojimą.

Sprendžiant klausimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos – bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi, būtina įvertinti tiek antstolio veiksmus vykdant priverstinį išieškojimą, tai yra nustatyti, ar antstolis tinkamai vykdė savo pareigas, ar byloje savalaikiai buvo teiktos užklausos apie skolininko darbovietę, gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą ar turimą registruotiną turtą ir kt., kai tuo tarpu dėl A. G. veiksmų būtina įvertinti, ar skolininkas nevengė atlikti jam paskirtą bausmę – sumokėti baudą ar netrukdyti ją išieškoti, ar šios bausmės vykdymo laikotarpiu nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir kt.

Susipažinus su teismui pateikta vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2400,00 eurų dydžio baudos iš nuteistojo A. G. išieškojimo, nustatyta, kad priverstinio bausmės vykdymo procesas vykdomas nuo 2020 m. sausio 9 d., ir per šį laikotarpį antstolis vykdant baudos išieškojimą patikrino Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis, įtariamųjų, kaltinamųjų nuteistųjų registrą, SODROS duomenų bazę.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus visų pirma atsižvelgia į tai, kad A. G. nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti. Vykdomojoje byloje esantys duomenys įrodo, jog nuteistajam buvo žinoma apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Taigi, jis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. A. G. nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstoliui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, priešingai teismo posėdžio metu nurodė, kad jis apskritai nežada mokėti jam teismo paskirtos 2400 Eur baudos. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų A. G., kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš A. G. nebuvo išieškota bauda. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad A. G., Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną, buvo dirbantis, todėl turėjo visas galimybes sumokėti jam paskirtą baudą, tačiau baudos savanoriškai nesumokėjo. Šiuo metu nuteistasis yra dirbantis, dirba užsienyje prie statybų, bet kaip teismo posėdžio metu nurodė, jis vis tiek nesiruošia mokėti baudos, nors jo gaunamos pajamos yra apie 1500 – 2000 Eur, kas leidžia spręsti, kad nuteistasis išgalėtų sumokėti 2400 Eur baudą. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai vengia jam Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 48 MGL, t. y. 2400,00 Eur dydžio baudos bausmės vykdymo, todėl ji keistina laisvės apribojimu.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmę ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. buvo paskirta 48 MGL dydžio bauda (2400,00 Eur), iš kurios nėra išieškota jokia suma, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda – 48 MGL, keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, A. G. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau tai, kad 48 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas ir jos skaičiavimo taisyklės taikomi ją skiriant, bet ne keičiant.

Atsižvelgiant į bylos ir teikimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai, kad A. G. nesutinka ir net nesiruošia sumokėti 2400 Eur dydžio baudą, nors yra dirbantis ir turi pakankamai pajamų tai padaryti, bei į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,02 promilės etilo alkoholio, A. G. skirtinas laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimus: per visą bausmės laiką būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 48 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutarė:

Antstolio D. J. teikimą tenkinti.

Nuteistajam A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 48 MGL (2400,00 Eur) dydžio baudą, pakeisti laisvės apribojimu, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 1 (vieno) mėnesio 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią, nutarčiai įsiteisėjus, skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo vykdyti ir nuteistojo supažindinimo su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis Probacijos tarnyboje dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti antstolio D. J. kontorai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.