- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2YT-10092-1101/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05132-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- G. A., I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. A. ir I. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjos G. A. ir I. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusios prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas Z. J. priėmė J. J. palikimą, sudarantį pusę 49/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini).
2. Patikslintame pareiškime pareiškėjos nurodė, kad jos yra seserys, pareiškėjų mama yra J. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų tėvas Z. J. mirė (duomenys neskelbtini). Z. J. ir J. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1994 m. birželio 15 d. pirkimo pardavimo sutartimi įgijo 49/100 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Palikimą Z. J. faktiškai pradėjo valdyti nuo (duomenys neskelbtini), kuomet mirė J. J.. Palikėją pergyvenęs Z. J. pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti vieną ketvirtadalį buto kartu su pareiškėjomis (palikėjos dukromis), tačiau nei Z. J., nei pareiškėjos per tris mėnesius po J. J. mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo.
3. Šis nekilnojamasis turtas (preziumuojama sutuoktinio ½ dalis), buvo J. J. palikimą sudarantis turtas, kurį, būdamas įstatyminiu sutuoktinės įpėdiniu, Z. J. priėmė faktiškai jį valdydamas. Nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo iki sutuoktinės mirties pareiškėjas visą laiką gyveno jame. Po sutuoktinės mirties pareiškėjų tėvas ir toliau jame gyveno iki savo mirties, rūpinosi ir prižiūrėjo paveldimą turtą, buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, išvykus buto bendrasavininkiui A. J. gyventi į Jungtinę Karalystę prižiūrėjo ir tvarkė visą butą, mokėjo mokesčius už visam butui tenkančias komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų tėvas Z. J. ir J. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. J. J. mirė (duomenys neskelbtini), Z. J. mirė (duomenys neskelbtini) Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad Z. J. ir J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 49/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini).
6. Nagrinėjamu atveju palikimas po J. J. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas Z. J. turėjo teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Pareiškėjų paaiškinimais, po sutuoktinės mirties Z. J. liko gyventi jam ir sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusiame 49/100 dalių bute, esančio (duomenys neskelbtini), tuo butu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad po sutuoktinės mirties Z. J. priėmė jos (J. J.) palikimą, t. y. turtą, sudarantį pusę 49/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti, patvirtina pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad Z. J. atsiskaitinėjo už minėtam butui teiktas komunalines paslaugas.
8. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. J. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjų tėvas Z. J. po sutuoktinės J. J. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jų tėvas po sutuoktinės J. J. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad patikslintas pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjoms yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip Z. J. įpėdinių, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)., po sutuoktinės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjoms G. A. ir I. J. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.