Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – T. B. gynėjui advokatui S. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 nuosprendžio, kuriuo T. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą – 3 metus ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, bei 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

5. Šioje byloje T. B. neginčija savo kaltės, todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, skundžiamą nuosprendį patikrina tik tiek, kiek tai yra susiję su apeliaciniame skunde keliamais klausimais. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimo terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 3 metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas nustatė maksimalų laidavimo terminą – 3 metus. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nedetalizavo, kodėl nustatomas būtent toks laidavimo terminas, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas. Sprendžiant dėl to, ar teisinis poveikis asmeniui nėra per didelis (per griežtas) būtina įvertinti visumą jam paskirtų įpareigojimų ar priemonių, šiuo atveju apeliantui nebuvo paskirtas automobilio konfiskavimas, o toks sprendimas gali būti priimamas, remiantis teismų praktika, tik išimtiniais atvejais. Taigi, apylinkės teismas ir taip apelianto atžvilgiu teisės normas aiškino jam palankiai, švelnindamas jo teisinę padėtį. Be to, laidavimas pats savaime nesukelia realių pasekmių apeliantui, nevaržo jo elgesio ar teisių. Pats T. B. akcentuoja, kad yra pavyzdingas, charakterizuojamas teigiamai ir t.t., todėl ir per nustatytą 3 metų laikotarpį jis, tikėtina, gali nepadaryti naujų nusikaltimų ar nusižengimų. Kitaip tariant, jeigu T. B. elgsis taip, kaip ir turi elgtis, laidavimo terminas realios įtakos jo gyvenimo kokybei neturės. Kartu pastebėtina, kad T. B. buvo nustatytas net 2,87 promilių girtumas, kas jo padarytą nusikaltimą daro labai pavojingą ir į tai taip pat turi būti atsižvelgiama atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija vertina, jog laidavimo terminas šiuo konkrečiu atveju nustatytas tinkamai.

6. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino dydis bei įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokos dydis taip pat vertintinas remiantis aukščiau nurodyta logine seka. Byloje nustatyta, kad automobilio, kurį vairavo T. B., vertė buvo 3590 Eur (t. l. 12), o jam paskirtos piniginės įmokos dydis yra 1500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, automobilis nebuvo konfiskuotas, šios baudžiamojo poveikio priemonės dydis vertinamas kaip adekvatus ir ne per didelis, taip pat – kaip atitinkantis padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Pagal BK 71 straipsnį, teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Šiuo konkrečiu atveju apeliantui buvo paskirta 30 MGL dydžio įmoka, kuri yra artima minimaliai įmokos ribai, taigi, nėra neobjektyviai griežta. Apylinkės teismas nustatė 6 mėnesių terminą įmokai sumokėti. T. B. nusikalstamą veiką padarė 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, o 6 mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo šio apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dienos. 6 mėnesių terminas nelaikytinas per trumpu.

7. Apylinkės teismas 2 metus uždraudė apeliantui naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Šis terminas taip pat laikytinas adekvačiu. Savo sprendimą apylinkės teismas grindė aktualia, nauja Aukščiausiojo teismo praktika. Be to, kaip minėta, T. B. buvo nustatytas net 2,87 promilių girtumas, kas taip pat sudaro pagrindą vertinti, kad apeliantas turima teise (vairuoti transporto priemones) naudojosi itin neatsakingai, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Apeliantas akcentuoja, kad apylinkės teismas galėjo nustatyti trumpesnį terminą, tačiau su tokia skundo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. T. B. buvo paskirta šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui lygi priemonė. Į apelianto asmenybę apibūdinančias ir kitas svarbias aplinkybes skundžiamame nuosprendyje buvo pakankamai atsižvelgta tiek atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek neskiriant automobilio konfiskavimo. Nepaisant to pastebėtina, kad apelianto asmenybė nė kiek nesumažina jo padaryto nusikaltimo pavojingumo objektyviąja prasme, todėl dar trumpesnio teisės vairuoti kelių transporto priemones termino nustatymas, manytina, prieštarautų baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonių esmei. T. B. akcentuoja, jog transporto priemonė (teisė ją vairuoti) yra jam labai reikalinga, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ji buvo reikalinga ir jam darant nusikalstamą veiką, tačiau, vis dėlto, apeliantas elgėsi neatsakingai ir turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad asmuo išvengia bet kokių nemalonių ar nepatogių teisinių pasekmių. Vis dėlto, T. B. padarė nusikalstamą veiką, todėl baudžiamojo poveikio priemonių jam sukeliami nepatogumai yra natūrali ir logiška jo veiksmų pasekmė.

8. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliaciniame skunde daugiausia remiamasi bendro pobūdžio pastebėjimais ir vertinimais, o ne objektyvių bylos duomenų vertinimu, nėra pateikiama svarbių motyvų ar argumentų, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, todėl apeliacinio skundo tenkinti, šiuo konkrečiu atveju, nėra objektyvaus pagrindo.

9. Aukščiausias teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad bausmė (ar jos paskirtį padedančios įgyvendinti priemonės) negali sukurti nebaudžiamumo įspūdžio, be to, turi padėti užtikrinti bendrosios prevencijos funkcijos įgyvendinimą. Tiek apeliantui, tiek visuomenei turi būti pasiųsta žinia, kad tokie veiksmai yra itin pavojingi, netoleruotini ir kad taip besielgiantis asmuo turi atsakyti už savo veiksmus. Šiuo gi atveju T. B. atsakomybė pasireikš jam paskirtų įpareigojimų ir apribojimų vykdymu.

10. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų motyvų darytina išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje byloje, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. B. apeliacinį skundą atmesti.