Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. liepos 16 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 494 straipsnio 1 dalį nenustačius teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal V. V. prašymą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 23 d. tarp 10:00 ir 11:00 val. (duomenys neskelbtini), įvyko mitingas, skirtas (duomenys neskelbtini) sukilimui paminėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 494 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimus. Pagal šio straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybė užtraukia Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimas.

8. Teisė rinktis į taikius susirinkimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija). Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyta, kad: 1) negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus; 2) ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už pažeidimus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas (toliau – Susirinkimų įstatymas) (Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

9. Pagal Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį susirinkimas apibrėžiamas kaip taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Susirinkimo formos – mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai (Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Susirinkimų įstatymo 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai pranešimui apie organizuojamą susirinkimą: susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos (Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis); jeigu susirinkime dalyvaus daugiau, negu 15 žmonių, susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame turi būti nurodoma susirinkimo forma ir turinys, susirinkimo data, vieta ir kt. (Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalys). Susirinkimų įstatyme, be kita ko, numatyti ir atvejai, kuriems šio įstatymo nuostatos netaikomos. Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja <...> fiziniai asmenys viešosiose vietose, individualaus ir bendro naudojimo patalpose, jeigu taikaus susirinkimo tikslas yra tenkinti privačius interesus (Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

10. Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos duomenis, skundžiamą nutartį, apelianto skundo argumentus, konstatuojama, kad apylinkės teismas, pritardamas 2021 m. liepos 16 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną padarytoms išvadoms dėl ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių nenustatymo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė, įstatymo nuostatas vertinamai faktinei situacijai pritaikė teisingai.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad gavus V. V. prašymą su informacija apie 2020 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) įvykusį mitingą (duomenys neskelbtini) sukilimui paminėti, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį V. V. nurodytų aplinkybių patikrinimui. Tačiau tyrimo metu jokių objektyvių duomenų apie tai, kad buvo padaryta nurodyto administracinio nusižengimo požymius turinti veika, nebuvo gauta. 2021 m. liepos 14 d. buvo apklaustas R. K., kuris paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko pavaduotojas ir (duomenys neskelbtini) pirmininkas, organizacija turi kasmetę tradiciją pagerbti birželio 23 d. žuvusius „Birželio sukilimo“ dalyvius. Renkasi trijose pagrindinėse vietose, iš kurių viena (duomenys neskelbtini), kur buvo „(duomenys neskelbtini)“ štabas. Specialaus organizavimo, kad asmenys susirinktų, nėra daroma. Susirenka šią datą norintys paminėti žmonės. 2020 m. birželio 23 d. jis (R. K.) ir kiti asmenys susirinko ir pagerbę žuvusius sukilimo metu, išsiskirstė. Taip pat paaiškino, kad apie renginį niekur neskelbiama, susirenka tik tie patys asmenys, kiekvienais metais renkamasi toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu laiku – 10.00 val. Iš esmės tokios pačios aplinkybės nurodytos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime. Jame nurodytas pokalbio su V. V. turinys, iš kurio matyti, kad V. V. 2020 m. birželio 23 d. į (duomenys neskelbtini) nuvyko spėdamas, kad ten kaip ir kasmet susirinks 1941 m. birželio 23 d. sukilimą paminėti norintys žmonės, apie šį susirinkimą jokių skelbimų nėra.

12. Atsižvelgiant į šios nutarties 11 punkte nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus, kad daugiau jokių kitų duomenų, patvirtinančių V. V. teiginius apie tai, kad 2020 m. birželio 20 d. vyko mitingas neturint jam leidimo, kad šio renginio metu prieš apeliantą buvo įvykdytas antisemitinis išpuolis ar atlikti kiti Susirinkimų įstatymo 5 straipsnyje nurodyti draudžiami veiksmai, nebuvo gauta. R. K. paaiškinimais, kurie neprieštarauja ir tarnybiniame pranešime užfiksuotam V. V. paaiškinimų turiniui, nustatyta, kad birželio 23 d. joks susirinkimas specialiai nebuvo organizuojamas, apie jį niekur neskelbiama, asmenys susirenka tęsdami kasmetę tradiciją pagerbti žuvusius „(duomenys neskelbtini)“ dalyvius. Bylos duomenimis policija apie šį renginį jokių duomenų neturėjo, 2020 m. birželio 23 d. į (duomenys neskelbtini) dėl viešosios tvarkos užtikrinimo nevyko. Dėl to yra pagrįsta ir šioje byloje faktinėms aplinkybėms neprieštaraujanti skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Susirinkimų įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį 2021 m. liepos 16 d. nutarimu nutraukta pagrįstai.

13. Kaip minėta, Susirinkimų įstatymo nuostatos netaikomos susirinkimams, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja fiziniai asmenys viešosiose vietose, individualaus ir bendro naudojimo patalpose, jeigu taikaus susirinkimo tikslas yra tenkinti privačius interesus. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad 2020 m. birželio 23 d. 10-11 val. vykęs susirinkimas buvo taikus ir jo tikslas buvo tenkinti būtent privačius asmenų, turinčių kasmetę tradiciją pagerbti žuvusius „(duomenys neskelbtini)“ dalyvius, interesus. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad V. V. nurodytos aplinkybės buvo patikrintos ir baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis priemonėmis bei tvarka, tačiau duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 170 straipsnio 2 dalyje, 170² straipsnio 1 dalyje, nebuvo gauta. 2021 m. kovo 29 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, be kitų aplinkybių, pasisakyta ir dėl V. V. teiginių dėl nacistinės simbolikos demonstravimo, apelianto vadinimo žydu, komunistu, uždraudimo fotografuoti, liepimo greičiau pasišalinti, pateiktas šių aplinkybių teisinis vertinimas. Minėto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas instancine tvarka.

14. Skunde akcentuojama, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių, savaime nesuponuoja išvados, kad nebuvo padaryta ANK uždrausta veika. Su šiuo apelianto teiginiu sutiktina, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta ne dėl to, kad buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o nenustačius ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. V. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 170² straipsnio 1 dalį nurodytas aplinkybes, tų pačių aplinkybių vertinimas buvo atliktas ir Susirinkimų įstatymo, kurio reikalavimų pažeidimai užtraukia atsakomybę pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį, kontekste, tačiau, kaip minėta, Susirinkimų įstatymo reikalavimų pažeidimai nustatyti nebuvo. Nors apeliantas su tokiu faktinės situacijos teisiniu vertinimu nesutinka, jokių objektyvių tokį vertinimą paneigiančių duomenų, kurie nebuvo žinomi apylinkės teismui, nagrinėjusiam apelianto skundą, ar nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priėmusiai institucijai, nenurodė. Skunde iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir skunde apylinkės teismui (dėl iš anksto organizuoto mitingo, kuriam reikalingas leidimas; dėl antisemitinio išpuolio prieš apeliantą), ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje yra pasisakyta. Vien tai, kad apylinkės teismas apelianto nurodomas aplinkybes vertino kitaip ir priėmė apelianto lūkesčių netenkinantį procesinį sprendimą, teismui nepadarius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti.

15. Pagrindu naikinti skundžiamą nutartį nelaikytina ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad nebuvo apklausti tiesiogiai su 2020 m. birželio 23 d. incidentu susiję liudytojai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas. Byloje turi būti surinkta ir ištirta tiek įrodymų, kad jų pakaktų daryti neabejotinas išvadas tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek dėl asmens kaltės. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ir be apelianto paminėtų tyrimo veiksmų yra surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas.

16. Teisiškai nepagrįstu, nelogišku ir deklaratyviu laikytinas apelianto skundo argumentas, kad nutarties paskelbimas 2021 m. rugsėjo 23 d. (holokausto dieną) parodo teisėjo vidinį nusistatymą, jo požiūrį, tyrimo skubotumą ir neobjektyvumą. Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimą reglamentuoja ANK 637 straipsnis, kurio nuostatos taikytinos ir nagrinėjant skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų (ANK 639 straipsnis). Pagal ANK 637 straipsnio 1 dalį nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje paskelbiamas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo teismo posėdžio dienos. Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, bylą išnagrinėjęs teismas nutartį paskelbė per ANK 637 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Taigi minėto ANK straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad buvo ištirti visi administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės, išklausyti apelianto paaiškinimai, visi šie duomenys įvertinti ir padarytos pagrįstos išvados, su kuriomis sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

17. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.