Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-10-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-942-1011/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-10-09
Bylos Nr.
II-942-1011/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01094-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kategorijos
Skundas Nr. II-942-1011/2023
Proceso Nr. 4-68-3-01094-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant skundą padavusiai V. Š. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

V. Š. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023-08-31 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė 2023-07-30 surašė V. Š. J. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodoma, kad ji 2023-07-30, 19 val., (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįgaliųjų stovėjimo vietoje. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 528, 846 p. bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 2(1) d. numatytą nusižengimą. Protokole įrašytu administraciniu nurodymu V. Š. J. siūloma iki 2023-08-14 sumokėti 30 Eur baudą.

V. Š. J. nustatytu terminu baudos nesumokėjus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė 2023-08-31 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo V. Š. J. pripažinta kalta įvykdžiusi ANK 417 str. 2 ¹ d. numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur.

Šalies argumentai

V. Š. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriame nurodė, jog nesutinka mokėti 100 Eur baudos, kadangi ženklas „neįgaliųjų zona“ buvo apaugęs medžiais ir jo nesimatė, todėl visos trys neįgaliesiems skirtos stovėjimo vietos buvo užimtos neįgalumo neturinčių asmenų. Be to, gavusi Protokolą iš karto norėjo susimokėti jai siūlomą baudą, tačiau protokole buvo nurodytas neteisingas bylos ROIK numeris, todėl internetu apmokėti baudos jai nepavyko. Bandant apmokėti paskirtą nuobaudą parduotuvės terminale, to padaryti taip pat nepavyko dėl Protokole esančio brūkšninio kodo blogos kokybės.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad pareiškėja V. Š. J. buvo tinkamai informuota apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, tačiau iki bylos nagrinėjimo jokių paaiškinimų, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir argumentų nepateikė, savo pozicijos neišdėstė. Iki Protokole nurodyto laiko asmuo administracinio nurodymo taip pat neįvykdė. Todėl išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nenustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, buvo priimtas nutarimas paskirti administracinę nuobaudą (mažesnę negu įstatymo numatytą baudos vidurkis) – 100 Eur baudą. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pareiškėjos teiginys, jog kelio ženklas „P“ su papildoma lentele „Neįgaliųjų stovėjimo vieta“ buvo apaugęs medžiais ir nesimatė, vertintinas kaip gynybinė pozicija. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kelio ženklas „P“ su papildomomis lentelėmis „Neįgaliųjų stovėjimo vieta“ ir galiojimas „20 m.“ įrengti (duomenys neskelbtini) atkarpoje iš abiejų pusių, aiškiai matomose vietose, todėl nepastebėti galimybės nėra.

Be kita ko nurodė, kad V. Š. J., laikantis ANK nuostatų, buvo nustatytas protingas ir pagrįstas laikas, per kurį ji galėjo įvykdyti administracinį nurodymą, to nepadarius, neperžengiant ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų bei įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai buvo paskirta bauda. Pareiškėjos nurodytas faktas, kad norėdama sumokėti administracinį nurodymą negalėjo tai atlikti dėl neteisingai nurodyto ROIK arba vėliau dėl nekokybiškai atspausdinto ROIK vertintinas kaip gynybinė pozicija. Pažymėta, kad visa informacija apie baudų sumokėjimus yra nurodyta ne tik administracinio nusižengimo protokole, bet ir oficialioje Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninėje svetainėje – „https://www.vmi.lt/evmi/kaip-sumoketi-mokesciu-prievoles-administracines-baudas-ar-kitas- įmokas-“, todėl asmuo, būdamas atsakingu ir pareigingu, turėjo galimybę sumokėti administracinį nurodymą laiku, tačiau pabandžius ir nepavykus, vėliau sąmoningai to nedarė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta V. Š. J. patikslino, jog savo skundu prašo Nutarimą panaikinti. Papildomai paaiškino, jog atvyko prie (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjamoje vietoje buvo tris laisvos automobilių stovėjimo vietos. Pastatė automobilį ir pamačiusi, jog ten galioja „geltona zona“, susimokėjo už stovėjimą. Palikdama nurodytoje vietoje savo automobilį ji net neįsivaizdavo, jog ten yra neįgaliesiems skirtos vietos. Grįžusi su šeima iš pasivaikščiojimo pamatė, jog keltuvas kelia kažkieno automobilį. Priėjusi prie keltuvo vairuotojo sužinojo, jog jai pasisekė, kadangi jos automobilis taip pat būtų išvežtas. Minėtas asmuo parodė jai, jog automobiliai, tame tarpe ir jos, stovi „neįgaliųjų zonoje“ ir informavo, jog jai skirta 30 Eur bauda, kurią ji turi susimokėti per 14 dienų. Kaip jau ir minėjo skunde, susimokėti baudos jai nepavyko. Teigė, jog niekada nepalieka savo automobilio neįgaliesiems skirtose vietose, supranta, kokios svarbios jos jiems yra. Nenori mokėti jokios baudos, kadangi minėto ženklo dėl apaugusių medžių ji nematė, o už stovėjimą „geltonoje zonoje“ ji susimokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 417 str. 2¹ d. nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 180 Eur.

Byloje nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, jog V. Š. J. 2023-07-30 (duomenys neskelbtini), parkavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįgaliųjų stovėjimo vietoje, taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių kelio ženklo Nr. 846 („Neįgalieji“) reiklavimus. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 14), pačios V. Š. J. teisminio nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai.

V. Š. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nagrinėjamu atveju automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje paliko stovėti tik dėl tos priežasties, jog ji nematė tai nurodančio kelio ženklo, kadangi pastarasis buvo užstotas apaugusiai medžiais. Teigė, jog palikdama stovėti automobilį pastebėjo tik tai, jog minėtoje vietoje stovėjimas buvo apmokestinamas „geltonos zonos“ tarifu, ir už tai susimokėjo pasinaudodama „Mparking“ programėle. Apie tai, jog neturėjo teisės palikti automobilio nurodytoje vietoje ji sužinojo tik tuomet, kai prie savo automobilio pamatė keltuvą, kuris kėlė kitą, šalia jos stovėjusį, automobilį ir keltuvo vairuotojas jai paaiškino situaciją bei parodė medžiais apaugusį kelio ženklą.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė, o nusižengimas gali būti padarytas viena iš kaltės formų – tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 8, 9 str.) Be to, pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 str. 1 d.), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą, jo kaltę; įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str.). Teisminėje praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad visos abejonės dėl nusižengimo požymių buvimo yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad V. Š. J. tiek teismui pateiktame skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu teigti paaiškinimai, jog nagrinėjamu atveju kelio ženklo, nustatančio neįgaliųjų stovėjimo vietas, nepastebėjo, nes jis buvo užstotas augančių krūmų, nepaneigti jokiais byloje esančiais įrodymai.

Nors Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, jog byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad kelio ženklas „P“ su papildomomis lentelėmis „Neįgaliųjų stovėjimo vieta“ ir galiojimas „20 m.“ įrengti (duomenys neskelbtini) atkarpoje iš abiejų pusių, yra aiškiai matomose vietose, byloje esančios fotonuotraukos nėra tiek informatyvios, kad vertinant jose užfiksuotus vaizdus neginčijamai galėtų būti paneigti V. Š. J. motyvai dėl ženklo matomumo.

Nagrinėjamu atveju, tiek iš V. Š. J. teiktų paaiškinimų, tiek iš fotonuotraukų (b. l. 14) matyti, kad ji į (duomenys neskelbtini) vairuojamu automobiliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) sankryžos, automobilį priparkavo judėjimo kryptimi dešinėje kelio pusėje. Iš fotonuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, kad neįgaliųjų stovėjimo vietos yra nustatyto kelio ženklais iš abiejų pusių, kad juos galėtų matyti tiek (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), tiek priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojai.

Iš byloje esančios fotonuotraukos Nr. 2 matyti, kad priešinga pareiškėjos judėjimo kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojams kelio ženklas „P“ su papildomomis lentelėmis „Neįgaliųjų stovėjimo vieta“ ir galiojimas „20 m.“ yra aiškiai matomas. Tačiau V. Š. J. judėjimo kryptimi analogiškas kelio ženklas (fotonuotrauką Nr. 2) yra pastatytas krūmuose, ar jis galėjo būti matomas pareiškėjos judėjimo kryptimi važiuojantiems vairuotojams – abejotina. Pažymėtina, kad fotonuotrauka Nr. 2, kurioje yra fiksuotas kelio ženklas judėjimo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi, daryta stovinčio asmens, kiek atsitraukusio nuo važiuojamosios dalies krašto link gatvės vidurio, žiūrinčio į kelio ženklą iš šono ir iš nedidelio atstumo. Akivaizdu, jog automobilių, judančių (duomenys neskelbtini) vairuotojai, susikoncentravę į vairavimą, eismo situacijos sekimą kelyje, važiuodami kelio juosta, o ne važiuojamosios dalies viduriu, tai pat esant žemesniam aukščiui tiesaus matymo kryptimi negu stovinčio asmens, tokios galimybės matyti kelio ženklo neturi. Tokia teismo išvadą, t. y. tai, jog kelio ženklas „P“ su papildomomis lentelėmis „Neįgaliųjų stovėjimo vieta“ ir galiojimas „20 m.“ yra beveik visiškai nematomas transporto priemonių, važiuojančių (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) sankryžos vairuotojams, patvirtina ir viešai prieinamas vaizdas iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), pačios pareiškėjos nurodytos ir jokiais įrodymais nepaneigtos aplinkybės, kad neįgaliesiems skirtose vietose buvo parkuojamos transporto priemonės ir kitų vairuotojų, kurių automobiliai transportuoti autovežiu; pati pareiškėja nagrinėjamu atveju susimokėjusi už parkavimą pagal „geltonos zonos“ tarifą.

Čia pažymėtina, kad Susisiekimo ministro 2012-01-13 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 32 p. nurodyta, kad mažiausiu matomumo atstumu laikomas toks atstumas, kai 1 m aukštyje nuo važiuojamosios dalies esanti stebėtojo akis mato taip pat 1 m aukštyje virš važiuojamosios dalies esantį daiktą. Mažiausias matomumo atstumas priklauso nuo važiavimo greičio. Iš minėtame punkte pateiktoje lentelėje nurodytų duomenų matyti, kad mažiausi kelio ženklų matomumo atstumas priklauso nuo automobilio važiavimo greičio (kai važiavimo greitis 20 km/h, mažiausias kelio ženklo matomumas – 50 metrų). Taigi, eismą reguliuojantys ženklai turi būti aiškiai matomi ir iš pakankamai toli, o iš transporto priemonių vairuotojų, kurie, kaip minėta, privalo vairuoti saugiai, pirmiausiai stebėti kelyje esančią situaciją, negalima reikalauti, jog šie pravažiuodami krūmus žvalgytųsi, ar ten galimai nėra įrengti kokie nors eismą reguliuojantys kelio ženklai.

Teismo vertinimu, nagrinėjam atveju, V. Š. J. kaltė neįrodyta. Nenustačius nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, administracinė atsakomybė nekyla.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad V. Š. J. skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, Nutarimas dėl V. Š. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 str. 2¹ d. naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 2 p., 6 p., teismas

nutaria:

V. Š. J., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023-08-31 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. Š. J. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys