Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-06-18 · Administracinė byla Nr. I1-4164-279/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
I1-4164-279/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03139-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
P. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4164-279/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03139-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. B. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) priteisti 2304 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis Pravieniškių PN-AK, atlyginti už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. (1 t., b. l. 2-15).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. jis atliko bausmę Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas skunde patikslino laikotarpį, už kurį jis prašo priteisti žalą (nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.), nurodydamas, kad būtent šis laikotarpis yra teisiškai reikšmingas, atsižvelgus į teisės aktais nustatytą 3 metų senaties terminą (1 t., b. l. 4). Pareiškėjas nurodo, kad jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, didžiąją dalį ploto užėmė baldai. Gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus. Nebuvo įrengto laisvalaikio ir poilsio kambario, nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, skalbykla. Prausykloje, sanitariniame mazge bei duše trūko sanitarinių įrenginių. Duše blogai veikė vandens maišytuvai, nebuvo įrengti šampūno bei muilo dozatoriai, nebuvo kilimėlių. Teisė pasinaudoti dušu suteikiama tik vieną kartą į savaitę. Gyvenamosiose patalpose pilna blakių ir tarakonų. 16 bei 11 būrių patalpose buvo tamsu, nuo sienų, lubų, grindų krito dažai, veisėsi pelėsis, grybelis. Patalpose esantys baldai seni, lovos surūdiję, girgždančios, prie dviaukščių lovų nėra įrengtos kopėtėlės. Pravieniškių PN-AK patalpos nėra pritaikytos neįgaliesiems. Elektros instaliacija pasenusi, nebuvo jokių gaisro gesinimo priemonių bei avarinių išėjimų. Vasaros metu iš netoliese esančių kanalizacijos šulinių sklisdavo stipri smarvė. Nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Tokios kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 2304 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (1 t., b. l. 21-30) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio 7 d. vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Nuteistųjų sugadintas inventorius nuolat tvarkomas. Teisės aktai nereglamentuoja įrengti kopėtėlių dviaukštėje lovoje. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina Higienos normoje 134:2015 nustatytą gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos reikalavimą, be to, nurodė, kad gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant pakeičiamos naujomis. Gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, perdegusios lemputės ar sugadinti šviestuvai nedelsiant keičiami naujais. Nuteistiesiems suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Nurodė, kad kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai įrengti visose įstaigos dušinėse. Dušinėse yra vandens maišytuvai, kurių pagalba galima reguliuoti vandens temperatūrą. Įstaigos 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Nuteistieji dienotvarkėje numatytu maudymosi metu gali skalbti rūbus dušinėje. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiautis savo asmeninius drabužius. Nurodė, kad įstaiga yra sudariusi sutartį, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale, be to patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Evakuaciniai išėjimai bei gaisrinės instrukcijos numatyti ir paskelbti visuose būriuose, pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir paleidimo punktuose. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovės atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas teigė, kad jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Ginčo metu galiojusiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 papunktyje buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų bendrabučio tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Byloje atsakovės atstovas pateikė 2019 m. sausio 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjo gyvenamųjų patalpų kaitą ir miegamųjų vietų skaičių jose bausmės atlikimo metu (1 t., b. l. 91), informaciją apie pareiškėjo perkėlimus (2 t., b. l. 20), 2019 m. kovo 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie faktinį asmenų skaičių būriuose (2 t., b. l. 21), 2019 m. balandžio 3 d. papildomus duomenis Nr. S-7838 apie faktinį asmenų skaičių būriuose (2 t., b. l. 17-18).

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. spalio 15 d. – į 2-o lokalinio sektoriaus 16-io būrio 5-ąją brigadą, kurios plotas 52,05 kv. m, joje yra įrengta 16 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,25 kv. m (52,05/16) ploto; nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. – į 2-jo sektoriaus 11-o būrio 1-ąją brigadą, kurios plotas 60,60 kv. m, joje yra įrengta 19 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,19 kv. m (60,60/19) ploto.

Nors pareiškėjas skunde tvirtina, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys apie gyvenamosiose patalpose laikomų asmenų skaičių yra klaidingi, teismas nenustatė pagrindo nesivadovauti Pravieniškių PN-AK pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotus, kiek juose yra įrengta miegamųjų vietų. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė minėtus atsakovės atstovo duomenis, be kita ko, užfiksuotus tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų, paneigiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis EŽTT praktika (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žiūrėti, pavyzdžiui 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žiūrėti LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamą plotą, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu gyvenamosios patalpos aprūpinimu baldais. Pažymėjo, kad neturėjo kur laikyti asmeninius drabužius ir daiktus.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos) bei nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusias Aprūpinimo normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos), numatyta, kad bendrabučio tipo patalpoje vienam asmeniui turi būti metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė/kėdė/suolas (pagal poreikį), stalas, sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po du kabliukus asmeniui).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 24-25), 2019 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93-94), 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje (2 t., b. l. 93) nurodė, kad patalpos baldais ir kitu inventoriumi iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio 7 d. vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai būtų teikęs skundus dėl baldų ar kito inventoriaus trūkumo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo oficialiais duomenimis apie tinkamą patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi, todėl neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde teigė, jog trūko sanitarinių įrenginių.

2004 m. Aprūpinimo normose numatyta, kad 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas – dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus, 2017 m. Aprūpinimo normose atitinkamai numatyta, kad 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų, 1 klozetas arba pisuaras – ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2019 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog Pravieniškių PN 2 sektoriaus 11-o būrio tualete įrengti 6 unitazai ir 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 15-16-ų būrių tualete įrengti 6 unitazai ir 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 1 dušo sietelis (1 t., b. l. 26, 94-95). Iš atsakovės atstovo pateiktos 2019 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. spalio 16 d. 15-16 būriuose bausmę atliko 150 nuteistųjų, 11-ame būryje nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. bausmę atliko 63 nuteistieji (2 t., b. l. 17).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d. sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko 2004 m. Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų, bei ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. neatitiko 2017 m. Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų, dėl ko galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buvo vedamas į dušą tik vieną kartą per savaitę.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015) 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, todėl atsakovės atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje nenustatyta.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo laisvalaikio kambarių, įstaigoje neįrengta drabužių ir avalynės džiovykla.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte numatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų poilsio kambarių įrengimą. Teismo nuomone, teisės aktų pažeidimas dėl poilsio kambario laikomas nustatytu.

Eksploatavimo taisyklių 5.9 punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiama batų ir drabužių džiovykla. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog 2-e sektoriuje yra veikianti skalbykla ir džiovykla, kur sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus. Įstaigos būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris), todėl nuteistieji savo asmeninius rūbus turėjo galimybę išsiskalbti kiekvieną dieną. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme (1 t., b. l. 27). Pareiškėjas skundų dėl drabužių džiovinimo ar skalbimo pareigūnams ir administracijai neteikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas, drabužių džiovyklos įrengimą kiemelyje, todėl neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dušuose blogai veikė vandens maišytuvai, nebuvo įmanoma reguliuoti vandens temperatūros, nebuvo skysto muilo ir kūno prausiklių dozatorių, guminių kilimėlių, lentynėlių higienos reikmenims susidėti.

2004 m. Aprūpinimo normose buvo numatyta, jog dušinėje, be kita ko, turi būti guminiai kilimėliai, lentynėlė higienos reikmenims po 1 vnt./15 asmenų. 2017 m. Aprūpinimo normose numatyta, kad dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės po 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, dušo lentynėlė prie kiekvieno dušo čiaupo, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.

Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 24-25), 2019 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93-94), 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje (2 t., b. l. 93) nurodė, kad įstaiga vadovavosi 2004 m. bei 2017 m. Aprūpinimo normų reikalavimais, nuteistieji patys nuolatos gadina pataisos įstaigos inventorių, o įstaigos darbuotojai juos nuolat tvarko. Pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK nėra gavusi nuteistojo skundų. Pareiškėjas nesikreipė dėl minėtų pažeidimų į administraciją, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl netinkamai veikiančių dušo maišytuvų, tuščių dozatorių atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016). Be to, kaip nurodė atsakovės atstovas 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 93-94) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuteistųjų gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų ginčo laikotarpiu netikrino.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo pilna tarakonų ir blakių.

Higienos normos 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla.

Atsakovas pateikė į bylą 2016 m. lapkričio 23 d. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113-116), sudarytą su uždarąja akcine bendrove „Utenos deratizacija“, pagal kurių nuostatas paslaugų teikėjas įsipareigojo atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei bendro naudojimo patalpose 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų (1 t., b. l. 120-136), atliktų darbų aktų (1 t., b. l. 117-119) matyti, jog Pravieniškių PN-AK patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dviejų aukštų lovose nebuvo įrengtos kopėtėlės, todėl jam buvo sunku užlipti į miegamąją vietą, esančią antrame aukšte.

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (2 t., b. l. 17) nustatyta, kad pareiškėjui dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 9 d.) gyvenamojoje patalpoje buvo skirta miegamoji vieta esanti antrame dviaukštės lovos aukšte. Iš byloje esančių pareiškėjo asmens sveikatos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra neįgalus (1 t., b. l. 68), jam yra nustatyta stuburo osteochondrozė (2 t., b. l. 19). Nurodyti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjo galimybė užlipti į antrą lovos aukštą buvo apribota, nors pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ir nėra įrašo, kad pareiškėjui rekomenduotina paskirti lovą pirmajame aukšte (2 t., b. l. 19). Pažymėtina, kad nors 2017 m. Aprūpinimo normos ir nenumato pataisos įstaigos pareigos aprūpinti gyvenamąją patalpą kopėtėlėmis, skirtomis užlipti į dviaukštės lovos antrą aukštą, teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK, turėdami kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, turėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas (pareiškėjui skirti miegamąją vietą, esančią pirmajame dviaukštės lovos aukšte arba aprūpinti dviaukštę lovą kopėtėlėmis). Atsižvelgiant į tai išdėstyta, pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš netinkamo gyvenamųjų patalpų dirbtinio apšvietimo.

Pagal Higienos normos 134:2015 14 punktą mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 26), 2019 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95), 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje (2 t., b. l. 93) nurodė, kad įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, atitinkančia Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Be to, kaip minėta, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuteistųjų gyvenamųjų patalpų ginčo laikotarpiu netikrino (2 t., b. l. 93-94).

Pareiškėjas tvirtino, kad patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 134:2015 39 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas atidarant langą, taip iš dalies išvengiant drėgmės bei pelėsio veisimosi patalpoje, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pataisos namuose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Teismas taip pat pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Pagal Pravieniškių PN direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punktą, gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį (b. l. 146-147). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipelijusios, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymą asmuo tinkamai neatliko savo pareigų. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl drėgmės, pelėsio ir grybelio patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Byloje nėra ir jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų (2 t., b. l. 93-94). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl drėgmės ir pelėsio atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti pavojaus signalo mygtukai pareigūnui iškviesti.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punktas numatė, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio (73¹.1 punktas), kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus (73¹.2 punktas). Eksploatavimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai, kurie užrakinami nakčiai, įrengiami pagal Eksploatavimo taisyklių 13–14 punktuose nustatytus reikalavimus, 13.10 punkte nurodyta, kad gyvenamajame kambaryje turi būti įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 23) nurodė, kad pataisos įstaigos 2-ame sektoriuje nuteistųjų rakinimas gyvenamosiose patalpose vykdomas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-323 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatoms. Atsakovės atstovas atsiliepime nepateikė duomenų apie iškvietimo mygtukų įrengimą gyvenamosiose patalpose. LVAT nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015 m. birželio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Atsakovės atstovui nepaneigus aplinkybės dėl pagalbos mygtukų neįrengimo, ji laikoma nustatytu.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtų priešgaisrinių priemonių.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 21-30) nurodė, jog siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju Pravieniškių PN-AK parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Taip pat yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir paleidimo punktuose. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl neįrengtų priešgaisrinių priemonių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Byloje nėra ir jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad Pravieniškių PN-AK neatitinka priešgaisrinių priemonių reikalavimų (2 t., b. l. 93-94). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtų priešgaisrinių priemonių, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog vasaros vakarais iš netoliese esančių kanalizacijos šulinių sklido labai nemalonus kvapas.

Pažymėtina, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl iš kanalizacijos šulinių sklidusio nemalonaus kvapo, atmestini kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK patalpos nepritaikytos neįgaliesiems, 16 būrio 5 brigadoje nuo sienų, lubų, grindų krito dažai, langai buvo kiauri, pro juos sunkėsi vanduo, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo, kaip tai susiję su jam konstatuotu susirgimu (stuburo osteochondroze), nenurodė dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl patalpų nepritaikymo (nepritaikymo) jam diagnozuotos ligos požiūriu, sienų, lubų, langų būklės ar kitų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė tiek neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kita). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žiūrėti, pavyzdžiui 2013 m. vasario 11 d. nutartis Nr. A146-216/2013).

Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, konstatuojama, jog pareiškėjo teisė į nustatytas teisės aktais kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista (sanitariniuose mazguose ginčo laikotarpį trūko inventoriaus, nebuvo įrengtas poilsio kambarys, dėl apribotos pareiškėjo judėjimo galimybės pareiškėjas patyrė nepatogumus lipdamas į antrą dviaukštės lovos aukštą, buvo nepaneigta pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos neįrengimo).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas prašė priteisti 2304 Eur neturtinę žalą. .

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, atsižvelgiama į LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose. LVAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016). Atsižvelgiant į byloje nustatytas pareiškėjo netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, teismo vertinimu pareiškėjas patyrė nepatogumus, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs kalinamas tinkamomis sąlygomis, dėl to pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertinama pinigais. Teismo vertinimu, įvertinus pažeidimų mastą bei trukmę, vien pažeidimų pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Kaip minėta, byloje nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą, dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, todėl šiuo atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti jo skundą bei priteisti jam prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad byloje nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras nuteistųjų laisvių apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu, esant poreikiui, nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalėjimų sąlygų būtų kreipęsis į psichologus (1 t., b. l. 90). Taigi, teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui P. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė