Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. RV-25-1891 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2554-1055/2023 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 69 straipsniu, paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. K. visą bausmės laiką dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 metus 6 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą 13 878,60 Eur žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 9 d.

Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikintas R. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas realiai atlikti 2023 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo R. K. sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.

Šiuo metu R. K. atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime. Bausmės pradžia – 2024 m. vasario 16 d. Bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 16 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. liepos 18 d.: 10 mėnesių 29 dienos. 1/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2024 m. liepos 26 d.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio 2024 m. liepos 18 d. Vilniaus kalėjime, protokolu Nr. RV-25-1877, 2024 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. RV-25-1891 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime nurodoma, kad R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Pripažintas recidyvistu. Naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikaltimų metu būdavo ir vienas, ir su bendrininkų grupėmis. Nuteistasis praeityje negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti pro-socialų elgesį skatinančią aplinką. Teismo nuosprendyje nurodyta, jog nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą. Darbinė patirtis laisvėje menka. Bausmės atlikimo metu stebimos teigiamos nuostatos į darbinę veiklą, nuo atvykimo pradžios dirba valgykloje maisto dalintoju. Nuo rugsėjo planuoja mokytis ir įgyti suvirintojo profesinę kvalifikaciją. Pateikė 2024 m. birželio 12 d. UAB „Ekonovus“ sutikimą priimti R. K. į darbą rūšiuotojo pareigoms. Šiuo metu nuteistasis turi finansinių sunkumų dėl neišmokėtų skolų. Jo įvykdyti nusikaltimai tiesiogiai siejami su finansiniais sunkumais, noru lengviausiu būdu pasipelnyti. Pažeidėjui neturint legalaus finansinio šaltinio tikimybė, kad pakartotinai nusikals didėja. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbios nuteistojo nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas ir tikslingi veiksmai, dengiant įsiskolinimus. Nuteistasis baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, smurtinį elgesį, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Analizuodamas savo alkoholio vartojimo įpročius, nuteistasis pripažįsta, jog dažnai savo laisvo laiko metu piktnaudžiauja alkoholiu. R. K. supranta ir pripažįsta alkoholio poveikio elgesio galimą žalą geriančia asmeniui ir pasekmes aplinkiniams. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis planuoja kreiptis dėl intervencinių priemonių, skirtų alkoholio prevencijai. Nuteistasis vertindamas save, kaip asmenybę, stokoja objektyvaus savivaizdžio ir savianalizės gebėjimų. Nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, tai pat neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti, nes mano, kad tai jau yra padaręs. Jis negeba objektyviai vertinti savo situacijos, pripažinti savo netinkamo elgesio modelių, turimų sunkumų dėl psichiką veikiančių medžiagų, o tai apsunkina jo galimybes imtis konstruktyvių veiksmų, kurie padėtų iš esmės keisti savo gyvenimo situaciją bei spręsti aktualias problemas. Atsižvelgiant į jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį bei mastą, labiau koncentruojasi į savo asmeninių poreikių patenkinimą, neatsižvelgdamas į kitų asmenų poziciją. R. K. būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas, yra aktualus, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo elgesys laisvėje – nuosekliai bei sąmoningai vykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistajam iki suėmimo būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą. Nuteistojo nuostatų ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio rizika. R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2024 m. vasario 16 d. ir dar nespėjo pilna apimti įsitraukti į savo resocializacijos procesą. Šiuo metu yra baigęs tik „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“. Atsižvelgdama į tai, Komisija, kurios posėdyje dalyvavo 4 nariai, konstatavo, jog šiuo metu nuteistojo pažangos įvertinti dar negalima, kadangi per tokį trumpą laiko tarpą asmuo dar nespėjo įsitraukti į savo resocializacijos procesą, kuris padėtų koreguoti kriminogenines sritis, ir vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atlikimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat Komisija rekomendavo nuteistajam aktyviai įsitraukti į individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, aktualių kriminogeninių sričių valdymui.

2024 m. rugpjūčio 6 d. teismas gavo nuteistojo R. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. RV-25-1891 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo, kuriame jis nesutinka su Komisijos nutarimu ir prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą bei paleisti pas šeimą. Skunde nurodoma, kad Komisijai nebuvo pateikta informacija apie tai, kad jis yra vedęs ir lankomas žmonos ilgalaikiuose pasimatymuose, nebuvo pateikta informacija, kad jis su žmona turi mažametį vaiką, ir tai turėjo įtakos Nutarimo priėmimui. Komisija nevertino aplinkybių, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, nors tokią informaciją kalėjimo administracijai jis yra pateikęs. K. N. klaidingai nurodoma, kad jis turi finansinių sunkumų, nes šiuo metu jis kalėjime dirba ir yra mokus. Išėjęs į laisvę turės darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį, todėl galės apsirūpinti pats ir aprūpinti šeimą. Būdamas laisvėje galėtų įsitraukti į visavertį resocializacijos procesą, kurį laisvėje suteikia Probacijos tarnyba, taip pat dirbdamas laisvėje galėtų geriau aprūpinti šeimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. K. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo R. K. asmens bylą, daro išvadą, kad R. K. N. buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas pripažįsta, kad Komisijos nutarimo išvadose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad R. K. yra nuteistas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 1/3 šios bausmės jis atliko 2024 m. liepos 26 d., tokiu būdu nuteistojo R. K. prašymas jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto termino. Todėl sutiktina, kad R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. jis atitinka šį formalų lygtinio paleidimo kriterijų.

Tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. teistas 6 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Iki suėmimo stokojo motyvacijos save realizuoti socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis. Bylos duomenimis jis nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų, taip pat yra pripažintas recidyvistu. Nusikaltimų metu būdavo ir vienas, ir su bendrininkų grupėmis. Nuteistasis praeityje negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti pro-socialų elgesį skatinančią aplinką.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1719 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, R. K. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nuteistasis nenurodo jokių objektyvių duomenų, kad jis padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ir šiuo atveju iš BVK 82 straipsnio 1 dalies formuluotės akivaizdu, jog įstatymas suteikia lygtinį paleidimą taikantiems subjektams prerogatyvą ir netgi įtvirtina pareigą vertinti, ar nuteistojo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (kai ji yra ne žema) yra pakankamai akivaizdi, nes tik padarius išvadą, kad ji yra pakankamai akivaizdi, yra galimas nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kaip jau minėta, dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama remiantis aplinkybių visumą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir pažanga jį mažinant atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir veiksmingumą, ir pan.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Kaip jau minėta, R. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, reikšminga pažanga ją mažinant šiuo metu nestebima, o jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Šių aplinkybių kontekste, kai iš esmės nėra išpildyta viena iš formalių BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas, nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Priešingai, lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų R. K. iš naujo nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką ženkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu.

Nuteistojo R. K. skundo argumentai, kad Komisijai nebuvo pateikta informacija apie tai, kad būdamas laisvėje jis turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą nepagrįsti, nes K. N. pažymėta, kad nuteistasis teigia, jog atlikęs laisvės atėmimo bausmę gyvens adresu: (duomenys neskelbtini) (pažymos nepateikė), jis pateikė 2024 m. birželio 12 d. UAB „Ekonovus“ sutikimą priimti jį į darbą rūšiuotojo pareigoms, todėl teismas juos atmeta. Skundo argumentas, kad K. N. nevertino nuteistojo R. K. giminystės ryšių ir šeimyninių santykių nepagrįstas, nes šios aplinkybės nagrinėjamu atveju neturėjo esminės reikšmės Nutarimo priėmimui, todėl taip pat atmetamas.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo vidutinę elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį, į tai, kad šiuo metu R. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, tai yra dėl probacijos sąlygų nevykdymo, K. N. priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis R. K. paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog R. K. elgesys pakoreguotas nepakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl šios priežasties yra per anksti R. K. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo vertinimu, Nutarimas yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. K. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus K. L. paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. RV-25-1891 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

Nutarčiai įsiteisėjus nuteistojo R. K. asmens bylą grąžinti Vilniaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.