- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- 1S-381-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12203-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- M. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. B. (M. B.) skundą dėl 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria nuteistajam 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. B. nuteistas 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Šalies argumentai
2. 2018 m. spalio 5 d. teikimu Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pakeisti M. B. skirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartimi teikimą tenkino, 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. B. skirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 parų arešto bausmę.
Šalies argumentai
4. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį ir teikimo dėl bausmės pakeitimo netenkinti. Nurodo, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai yra nesistemingi, nepiktybiški ir nešiurkštūs. Pvz., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalis, t.y. važiavimas viešuoju transporto be bilieto. Paaiškino, kad padarė pažeidimą lankydamas mažametę dukrą, gyvenančią su motina, kai neturėjo darbo ir lėšų pragyvenimui.
5. Apeliantas nesutinka su Probacijos tarnybos teikime nurodytais argumentais, kad jis nepateikė apie save duomenų, paaiškindamas, jog iš pradžių bendraujant su tarnyba buvo kilę nesusipratimų, tačiau šiuo metu bendradarbiavimas yra sklandus. Praneša priežiūrą vykdančiam pareigūnui apie vykdomą individualią veiklą, registraciją darbo biržoje, savanoriško gydymosi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės reabilitacijos centre eigą, o dabar ir Vilniaus priklausomybės ligų centro dienos stacionare. Be to, nurodo vykdantis reikalavimus, nurodytus individualiame plane, taip pat 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje nurodytus įpareigojimus – dirba pagal individualios veiklos liudijimą, vakarais ir naktimis būna namuose, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų. Aplinkybe, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo draudžiamų medžiagų, remiamasi tik kaip subjektyvia klaidinga prielaida, o ne objektyviais duomenimis. Jokių svaresnių nusižengimų nepadarė, kabinosi į gyvenimą „iš paskutiniųjų“ – dirbo, stengėsi užsidirbti pragyvenimui sau, mažametei dukrai, motinai, kuriai nustatytas tik 50 % darbingumas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų negauta.
7. BPK 441 straipsnio 3 dalies pagrindu aukštesniajam teismui nagrinėjant skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, jei jis paduotas ne nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais ir ne dėl šio Kodekso 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių, gali būti rengiamas teismo posėdis. Nagrinėjamu atveju, skundas nėra paduotas asmens padėtį bloginančiais pagrindais, yra aiškūs skundo reikalavimai ir juos pagrindžiantys motyvai, todėl, skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
9. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.
Šalies argumentai
10. M. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad sėkmingai baigė gydymosi nuo priklausomybės ligų kursą, pateikė teismui Respublikinio priklausomybės ligų centro 2018 m. lapkričio 16 d. medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad, paciento teigimu, jis 2018 m. 2 mėnesius praėjo reabilitacijos kursą „Krikščioniškas namas“ Vilniuje (2018 m. rugpjūčio 4 d. – rugsėjo 24 d.). Paskutinis gydymas Respublikinio priklausomybės ligų centro Dienos stacionare gydytas 2018 m. spalio 29 d. – 2018 m. lapkričio 6 d., dalyvavo suboksono programoje.
11. M. B. buvo tris kartus pranešta dėl įtarimo apie vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę (2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. liepos 19 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d.), dėl jo padarytų administracinių nusižengimų (automobilio vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, gyvenamosios vietos be Vilniaus probacijos tarnybos žinios pakeitimą). Nuteistasis jau buvo įspėtas, kad ir toliau vengiant vykdyti laisvės apribojimo bausmę, bus sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą (191 asmens bylos lapas). Iš asmens byloje esančių Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad M. B. sutiko gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų (nors teismo nuosprendžiu įpareigotas tą daryti nebuvo), periodiškai lankėsi pas socialinį darbuotoją. Iš 2018 m. spalio 1 d. vykusio socialinio darbuotojo konsultacijos metu fiksuotų duomenų matyti, kad į konsultaciją nuteistasis atvyko neblaivus, be to, atsisakė šlapimo testo. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išraše esančių duomenų, M. B. kaip tik šią nurodytą dieną, t.y. 2018 m. spalio 1 d. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka 2018 m. spalio 23 d. nutarimu (nuteistasis nurodo nutarimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo apskundęs, tačiau tokių duomenų nei Administracinių nusižengimų registre, nei informacinėje teismų sistemoje Liteko nėra). Pastebėtina ir tai, kad analogišką pažeidimą asmuo padarė ir 2018 m. spalio 2 d., už ką taip pat buvo nubaustas 2018 m. spalio 23 d. nutarimu (šis nutarimas taip pat nebuvo apskųstas). Teismas pažymi, kad M. B. administracinius nusižengimus, susijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įvykdė ne kartą, nors 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu jis buvo įpareigotas šių medžiagų nevartoti: 2018 m. gegužės 8 d. vairavo automobilį, apsvaigęs nuo narkotikų ar kitokių svaigiųjų medžiagų (nubaustas 2018 m. liepos 26 d. nutarimu), 2018 m. liepos 16 d. vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo (nubaustas 2018 m. liepos 19 d. nutarimu). Nuteistasis nurodo sėkmingai baigęs gydymosi nuo priklausomybės ligų kursą nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., tačiau ir po gydymo M. B., kaip minėta dar du kartus buvo nubaustas už neleistiną narkotinių medžiagų vartojimą. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis visgi nededa pakankami pastangų tinkamai atlikti laisvės apribojimo bausmę, net ir būdamas keletą kartų įspėtas dėl vengimo atliko šią bausmę, ir toliau vartoja psichiką veikiančias medžiagas. Nors, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, toks nuteistojo elgesys nėra sistemingas, ką pastarasis akcentuoja ir apeliaciniame skunde, tačiau jo atsakomybės dėl teismo nuosprendžiu skirtų įpareigojimų netinkamo vykdymo nešalina.
12. Be aukščiau aptartų administracinių nusižengimų padarymo, nuteistasis padarė ir kitus teisės pažeidimus – per visą bausmės vykdymo laikotarpį per 20 kartų važiavo viešuoju transporto Vilniaus mieste, neturėdamas bilieto ir nepateikdamas jo keleivių kontrolei. Išties, kaip pagrįstai nurodo nuteistasis, šio pobūdžio pažeidimai nėra šiurkštūs ar keliantys didelį pavojų visuomenei, tačiau pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aptariamų nusižengimų darymo sistemingumas visgi rodo atsainų nuteistojo požiūrį į teisės aktų laikymąsi. Nuteistasis nurodo dirbantis, jis registruotas darbo biržoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kuriuos patikrino ir aukštesnės instancijos teismas, M. B. nuo 2015 m. balandžio 27 d. verčiasi individualia veikla. Teigiamai vertintinas nuteistojo siekis palaikyti santykius su mažamečiu vaiku ir jį lankyti (šias aplinkybes jis nurodo paaiškindamas dėl važiavimo be bilieto), tačiau tokios aplinkybės negali pateisinti sistemingo Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste pažeidinėjimo. Be to, M. B. buvo nubaustas administracine tvarka ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – 2018 m. gegužės 7 d. vairuodamas automobilį nepateikė vairuotojo pažymėjimo (pastebėtina, jog šis pažeidimas padarytas tuo metu, kai asmuo teismo buvo įpareigotas būti namuose). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, M. B. nubaustas ir už tai, kad 2018 m. spalio 5 d. parduotuvėje, esančioje Upės g. 9, Vilniuje, praėjo pro kasas, nesumokėjęs už prekes, t.y. vieną viskio „J. D.“ butelį, kurio vertė 25,99 Eur (nutarimas nėra įsiteisėjęs). Prašyme Vilniaus apygardos teismui asmuo nurodo esantis motyvuotas dėl savo artimųjų, nori gyventi su motina ir dukra, tęsti gydymą. Visgi šios aplinkybės – šeimos turėjimas, nesustabdė nuteistojo nuo teisės pažeidimų darymo, nemotyvavo tinkamai vykdyti teismo įpareigojimus, nors buvo Probacijos tarnybos dėl to įspėtas. Todėl tokios aplinkybės nėra vertinamos kaip išskirtinės, kurios sudarytų pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.
13. Nors M. B. tinkamai vykdo teismo skirtą įpareigojimą dirbti ar registruotis darbo biržoje, tačiau fiksuota, kad vieną kartą nebuvo savo gyvenamojoje vietoje, be to, jis netinkamai vykdė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Iš išdėstytų motyvų matyti, kad už administracinius nusižengimus, susijusius su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, jis buvo ne kartą nubaustas, net ir po skirto įspėjimo, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista į areštą, jis savo elgesio nepakeitė. Tokios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuoti, kad M. B. vengė atlikti jam 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu skirtą laisvės apribojimą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.