Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui atstovaujančios Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo, išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad net padarius prielaidą, jog Vertinimo komisija būtų pritarusi pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadai, pareiškėjas jokių teisinės padėties pasikeitimo pasekmių nebūtų pajautęs, kadangi jis nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimus, o 2019 m. balandžio 25 d. pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu (dėl sveikatos būklės).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti 2019 m. kovo 14 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo sprendimą, kuriuo pritarta Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymui nekeisti pareigūno D. J. iki vertinimo buvusios teisinės padėties ir palikti jam iki kito vertinimo gautą pareiginę algą; 2) panaikinti Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. spalio 15 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 64-IL-20371 dėl D. J. 2018 metų tarnybinės veiklos vertinimo „gerai“; 3) įpareigoti Marijampolės apskr. VPK iš naujo organizuoti D. J. neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą pagal Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariato viršininko M. M. pateiktus tarnybinės veiklos rezultatus ir išvadą Nr. 5-TVV-21839 (b. l. 1–4, 26).

Bylos duomenimis, buvo atliekamas pareiškėjo 2018 metų tarnybinės veiklos vertinimas. Iš 2018 m. rugsėjo 7 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados matyti, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas pareigūną įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (b. l. 15–16). Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo nagrinėta 2018 m. spalio 12 d. Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje (b. l. 44–46). Vertinimo komisija priėmė sprendimą nepritarti pareigūno tiesioginio vadovo siūlymui ir pasiūlė nekeisti pareigūno iki vertinimo buvusios teisinės padėties ir palikti jam iki kito vertinimo gautą pareiginę algą (b. l. 45) (toks pasiūlymas gali būti pateiktas, tik kai pareigūno veiklą siūloma įvertinti „gerai“). Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimas įformintas 2018 m. spalio 15 d. protokole Nr. 64-P1-146 (b. l. 47) ir Vertinimo komisijos 2018 m. spalio 15 d. išvadoje Nr. 64-IL-20371 (b. l. 49–50). 2018 m. spalio 16 d. Marijampolės apskr. VPK vadovas protokole įrašė rezoliuciją „Sutinku“ (Dokumentų valdymo sistemos metaduomenų informacija). Nustačius, jog Marijampolės apskr. VPK viršininkas su komisijos pasiūlymu buvo supažindintas pateikus jam posėdžio protokolą, kuriame, užrašydamas rezoliuciją, jis pateikė savo sprendimą, o ne Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą, kaip tai numato Taisyklių 155 ir 157 punktai, esama padėtis buvo taisoma ir Vertinimo komisijos 2019 m. kovo 12 d. išvada Nr. 64-IL-20371 su galutiniu Marijampolės apskr. VPK viršininko sprendimu buvo pateikta pareiškėjui susipažinti (b. l. 49–50). Su įstaigos vadovo sprendimu „Sutinku“, įformintu 2018 m. spalio 15 d. protokole Nr. 64-P1-146, pareiškėjas (dėl to ginčo byloje nėra) supažindintas nebuvo. 2019 m. kovo 14 d. registruotu laišku gavo Vertinimo komisijos 2018 m. spalio 15 d. išvadą Nr. 64-IL-20371 su metaduomenų kortele, kurioje matyti įstaigos vadovo sprendimas (rezoliucija): „pritariu komisijos siūlymui nekeisti pareigūno D. J. iki vertinimo buvusios tiesinės padėties ir palikti jam iki kito vertinimo gautą pareiginę algą“. Pareiškėjas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 64-TE-156 atleistas iš tarnybos (b. l. 115–116).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vertinimo komisijos išvados (b. l. 5), kuria, įvertinus pareiškėjo 2018 metų tarnybinę veiklą, priimtas sprendimas nepritarti pareigūno tiesioginio vadovo siūlymui ir pasiūlyta nekeisti pareigūno iki vertinimo buvusios teisinės padėties ir palikti jam iki kito vertinimo gautą pareiginę algą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, taip pat Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13.

Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 1 dalimi, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (Statuto 25 straipsnio 6, 7 dalys). Statuto 25 straipsnyje reglamentuota, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų, o šio straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal šio statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga (Statuto 25 straipsnio 15 dalis). Tuo atveju, jei vertinimo komisija įvertina pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia (Statuto 25 straipsnio 16 dalis).

Pareigūnų vertinimo tvarka detalizuojama Taisyklėse. Vadovaujantis Taisyklių 111 punktu, pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurią pareigūnas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui (Taisyklių 113 punktas). Atlikę šiuos veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa (Taisyklių 114 punktas). Taisyklių 116 punkte reglamentuota, kad po pokalbio su pareigūnu tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą, surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (Taisyklių 116 punktas).

Vertinimo išvados, kuriose pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, pateikiamos vertinti vertinimo komisijai (Taisyklių 124 punktas). Vadovaujantis Taisyklių 132 punktu, pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą. Taisyklių 133 punkte reglamentuota, kad, pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo (Taisyklių 134 punktas).

Taigi, iš aptariamų teisės aktų nuostatų matyti, kad vertinant pareigūno tarnybinę veiklą yra siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūno kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno vertinimą atlieka jo tiesioginis vadovas, kuris po pokalbio su pareigūnu surašo pareigūno vertinimo išvadą, išdėstydamas joje pareigūno veiklos apibūdinimą pagal pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „gerai“, „patenkinamai“, „nepatenkinamai“ – tai vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2466/2013).

Nagrinėjamu atveju, išklausius byloje pateiktą Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pareiškėjas nedalyvavo komisijos posėdyje, kurio metu buvo aptartos aplinkybės, susijusios su prieš jį surinkta medžiaga, kurios pagrindu buvo ketinama pradėti tarnybinį patikrinimą. Garso įrašas patvirtina, kad Vertinimo komisijos nariai taip pat nenagrinėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, iš esmės nevertino pareiškėjo 2018 metų tarnybinės veiklos rezultatų, jo kvalifikacijos ir tinkamumo atlikti tarnybines pareigas, tačiau apsiribojo prieš pareiškėją surinktos papildomos medžiagos, kurios baigtis ir rezultatai vertinimo metu dar nebuvo žinomi, aptarimu. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Vertinimo komisija iš esmės neįvertino pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos išvados, nors, kaip minėta, komisijos paskirtis yra tikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada, kurioje pareigūnas įvertintas „labai gerai“, „gerai“, „patenkinamai“, „nepatenkinamai“, yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų. Tokiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad Vertinimo komisija, atlikdama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų procedūrų ir netinkamai vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą.

Pažymėtina, jog 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjui buvo numatytos Tarnybinės veiklos 2018 metų užduotys Nr. 5-TVV-17295 (su 2018 m. liepos 31 d. koregavimu Nr. 5-TVV-20707). Būtent šiame dokumente buvo iškeltos šešios užduotys ir numatyti aiškūs ir konkretūs kriterijai, kokį rezultatą pasiekus ir kaip vertinami („labai gerai“, „gerai“, „patenkinamai“, „kriterijus neįvykdytas“) šių užduočių vykdymo rezultatai. Vadovaudamasis šiuo dokumentu, tiesioginis pareiškėjo vadovas įvertino jo tarnybinę veiklą ir priėmė savo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015, 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013 ir kt.). Iš analizuojamos Vertinimo komisijos 2018 m. spalio 15 d. išvados Nr. 64-IL-20371 turinio matyti, kad joje yra pateikta bendra informacija apie vertinamą pareigūną bei Vertinimo komisijos įvertinimas ir pasiūlymas. Minėtoje išvadoje nėra įvardyti kriterijai, kuriais remdamasi Vertinimo komisija nustatė pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumus ir nesutiko su jo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu „labai gerai“. Įvertinus minėtas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką konstatuotina, jog Vertinimo komisijos 2018 m. spalio 15 d. išvada Nr. 64-IL-20371 yra nemotyvuota ir nepagrįsta faktiniais duomenimis.

Supažindinimo su priimtais sprendimais dėl pareigūnų vertinimo procedūra reglamentuota Taisyklių 153 punkte, kuris numato, kad pareigūnas supažindinamas su vertinimo komisijos išvada pasirašytinai per 3 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos. Taisyklių 155 punktas numato, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą, per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos įstaigos vadovui turi pateikti savo išvadą, o Taisyklių 157 punktas – kad įstaigos vadovas per 10 darbo dienų nuo vertinimo komisijos išvados gavimo turi priimti sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Taisyklės nenustato reikalavimo supažindinti pareigūną su įstaigos vadovo sprendimu.

Su Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. spalio 15 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 64-IL-20371 pareiškėjas supažindintas 2018 m. spalio 16 d., t. y. teisės aktų nustatyta tvarka.

Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada nebuvo pateikta įstaigos vadovui galutiniam sprendimui priimti, kaip tai numato Taisyklių 155 ir 157 punktai, o įstaigos vadovas su komisijos pasiūlymu buvo supažindintas tik pateikus jam posėdžio protokolą, kuriame 2018 m. spalio 16 d., užrašydamas rezoliuciją, jis pateikė savo sprendimą „Sutinku“ (Policijos departamento 2019 m. kovo 5 d. rašte Nr. 5-S-2224 minimos aplinkybės). Tačiau su įstaigos vadovo sprendimu, įformintu 2018 m. spalio 15 d. protokole Nr. 64-P1-146, pareiškėjas nesupažindintas. Nors teisės aktai (Statutas ir Taisyklės) nenustato pareigūno supažindinimo su įstaigos vadovo sprendimu procedūros, tačiau, siekiant įgyvendinti Statuto 25 straipsnio 24 dalies nuostatą, pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Su šiuo įstaigos vadovo sprendimu pareiškėjas supažindintas tik 2019 m. kovo 12 d. atsiuntus jam vertinimo išvadą su metaduomenimis elektroniniu paštu ir 2019 m. kovo 14 d. – atsiuntus šiuos dokumentus registruotu paštu.

Iš esmės atsakovas sutinka, jog buvo padaryti tam tikri procedūriniai pažeidimai, nurodydamas, jog dėl žmogiškosios klaidos Marijampolės apskr. VPK viršininkas su komisijos pasiūlymu buvo supažindintas pateikus jam posėdžio protokolą, kuriame, užrašydamas rezoliuciją, jis pateikė savo sprendimą, o ne Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą, kaip tai numato Taisyklių 155 ir 157 punktai. Pastebėta žmogiškoji klaida buvo ištaisyta ir 2019 m. kovo 12 d. Vertinimo komisijos išvada Nr. 64-IL-20371 su galutiniu Marijampolės apskr. VPK viršininko sprendimu buvo pateikta pareiškėjui susipažinti. Tačiau atsakovas nenurodo, koks teisės aktas numato tokios klaidos ištaisymą. Padarius procedūrinį pažeidimą, kuris yra esminis (sukuriantis teisines pasekmes), tokio pažeidimo ištaisymo teisės aktai nenumato.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vertinimo komisija netinkamai įvertino pareiškėjo 2018 metų tarnybinę veiklą, nepagrįstai netyrė pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados, nevertino pareiškėjo kvalifikacijos ir tinkamumo eiti pareigas, apsiribodama kitų aplinkybių vertinimu ir padarydama netinkamas išvadas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos. Taip pat ir dėl nurodytų procedūrinių pažeidimų, kurie pripažintini esminiais, pareiškėjo reikalavimai tenkintini ir Marijampolės apskr. VPK viršininko pavaduotojo sprendimas bei Vertinimo komisijos išvada naikintini.

Trečiuoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Marijampolės apskr. VPK iš naujo organizuoti D. J. neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą pagal Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariato viršininko M. M. pateiktus tarnybinės veiklos rezultatus ir išvadą Nr. 5-TVV-21839. Toks reikalavimas atmestinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 64-TE-156 atleistas iš tarnybos (b. l. 115–116), t. y. pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 25 d. nedirba Marijampolės apskr. VPK pareigūnu. Tarnybinės veiklos vertinimas (neeilinis (eilinis) organizuojamas tos įstaigos darbuotojams (-ui). Kaip minėta, vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 1 dalimi, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Taip pat Taisyklės numato, jog organizuojamas pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, todėl įpareigoti atsakovą šiuo metu organizuoti ir atlikti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas šiuo metu nėra pareigūnas ir nedirba Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Marijampolės apskr. VPK iš naujo organizuoti pareiškėjo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą pagal Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariato viršininko pateiktus tarnybinės veiklos rezultatus ir išvadą Nr. 5-TVV-21839 atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2019 m. kovo 14 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo sprendimą, kuriuo pritarta Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymui nekeisti pareigūno D. J. iki vertinimo buvusios teisinės padėties ir palikti jam iki kito vertinimo gautą pareiginę algą.

Panaikinti Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. spalio 15 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 64-IL-20371 dėl D. J. 2018 metų tarnybinės veiklos vertinimo „gerai“.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.