Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. G. 2023 m. birželio 3 d. apie 17.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. G., kurią ranka pastūmė į nugarą, dėl ko ji nukrito ir susimušė kairę koją į durų slenkstį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. G. dėl paviršinio odos nubrozdinimo kairėje blauzdoje nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir paaiškino, jog jis su R. G. santuokoje yra apie 24 metus. Gyvena kartu (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 3 d. apie 17.00 val. jis neblaivus namuose gulėjo lovoje. Į kambarį atėjo žmona, kuri ėmė džiaustyti drabužius ar juos lankstyti. Namuose garsiai grojo radijo imtuvas, dėl to jis niekaip negalėjo užmigti ir ėmė priekaištauti R. dėl radijo, liepė ją išjungti. R. jam pasakė, kad radijo imtuvo neišjungs, kadangi jis jai netrukdo. Jis supyko, kadangi buvo neblaivus labai susinervino, todėl atsistojo nuo lovos ir ėmė eiti link R., ji tuo metu išeidinėjo iš kambario. Kadangi buvo supykęs, ją savo ranka pastūmė į nugarą, dėl ko R. krito ant žemės. Jis nematė ar R. kažką susimušė ar ne, jos to neklausė, nes gali būti, kad jis tuo metu išėjo iš kambario. Kas po to buvo nepamena dėl neblaivumo, tik pamena, kad paskui buvo policijoje. Pirmos apklausos metu neprisipažino pastūmęs R., kadangi visko gerai neprisiminė ir bijojo. Viską apgalvojęs prisiminė, jog savo ranka R. pastūmė į nugarą, dėl ko ji krito ir taip susižalojo koją. Dėl tokio poelgio labai gailisi. Šiuo metu alkoholio nevartoja ir stengiasi pasitaisyti, dėl to nekyla jokių konfliktų su R. (b. l. 103-106).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. G. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, R. G. pareiškė, jog 2023 m. birželio 3 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), koridoriuje, jos sutuoktinis R. G. ją vieną kartą stūmė, dėl ko ji parkrito tarpduryje ir nusibrozdino koją. Dėl patirto sužalojimo patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiosios R. G. apklausa, kurios metu ji parodė, kad su savo vyru visą dieną buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Didžiąją laiko dalį ji praleido lauke, o vyras buvo išėjęs į parduotuvę, galimai alkoholinių gėrimų. Parėjęs juos vartojo vienas. Virtuvėje įsijungusi radiją drėgnus skalbinius įnešė į kambarį. R. tuo metu gulėjo lovoje. Jai atėjus į kambarį ir pradėjus džiauti drabužius, R. pradėjo priekaištauti dėl įjungto radijo imtuvo, sakydamas ,,išjunk radiją arba ir tave ir ją išjungsiu“. Einant link virtuvės išjungti radijo imtuvo, R. ją iš nugaros stūmė, dėl ko ji parklupo ir pajuto skausmą kairėje kojoje. Atsistojusi grįžo į kambarį, kuriame buvo telefonas ir pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Tai pamatęs R. pasakė, kad nusiramins. Jis yra smurtavęs prieš ją ir anksčiau, buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai (b. l. 1-8).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. G. apklausta papildomai parodė, jog buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, kurie ją apžiūrėjo, jai liko žymių ant kairės kojos. Pas medikus nesilankė, vaistų nevartojo. Su R. G. santuokoje gyvena 22 metus. Apie 10 metų R. turi problemų su alkoholiu, nuolatos geria, išgėręs kelia konfliktus. 2023 m. birželio 3 d. apie 17.30 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), namų kieme dirbo darbus. Kadangi lauke esantys skalbiniai buvo drėgni, juos įnešė į vidų ir atėjusi virtuvėje įsijungė radiją, po ko nuėjo į kambarį padžiauti drabužių. Kambaryje, kur džiaustė rūbus, lovoje gulėjo R., kuris pradėjo priekaištauti dėl įjungto radijo imtuvo, sakydamas ,,išjunk radiją“. Ji atsakė, kad neišjungs, nes tyliai groja ir jam beveik negirdėti. Tada R. pasakė, kad ,,išjungsi tu kūrva, nukirpsiu ir laidą“. Jai užsisukus eiti link virtuvės, R. atsistojo nuo lovos ir priėjęs arčiau pastūmė iš nugaros, dėl ko ji krito ant grindų ir susimušė į slenkstį kairę koją. Dėl to pajuto fizinį skausmą kairės kojos srityje. Tuomet atsistojo ir nuėjo pasiimti telefono bei pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Tai pamatęs, R. pasakė, jog nusiramins ir kad neskambintų policijai. Jo neklausė, kadangi R. ne pirmą kartą taip elgiasi ir naudoja smurtą. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 17 – 20).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2023 m. birželio 3 d. 17.30 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus vyras triukšmauja, konfliktuoja, stumdo pranešėją. Atvykus nurodytu adresu konstatuotas smurtas artimoje aplinkoje. 17.45 val. sulaikytas smurtu įtariamas R. G., kuriam alkoholio matuokliu Drager 7510 ARJK0094, patikros Nr. 1888441, 17.57 val. nustatyta 2,54 promilių neblaivumas. Pranešėja – R. G. sutuoktinė R. G. buvo blaivi (b. l. 21 – 22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog 2023 m. birželio 3 d. nuo 17.40 val. iki 17.45 val. buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, jog tai dviejų aukštų nuosavas namas. Einant pro koridorių patenkama į kambarį, kuris ir yra įvykio vieta. Priešais yra rudos spalvos spinta, šalia jos skalbinių džiovyklė, ant kurios padėti drabužiai. Dešiniau yra kreminės spalvos lova. Viduryje kambario ant kreminio kilimo yra išmėtyti daiktai. Šalia lovos, ties kambario kampu matosi rudos spalvos komoda. Šalia jos iš dešinės pusės yra rusvos spalvos lova, kuri yra uždengta pilkos spalvos užtiesalu, o ant jos matyti išmėtyti įvairiausi daiktai (b. l. 28 – 35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. G. nustatyta paviršinis odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir griūnat bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 56 – 57).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamų įvykių metu kaltinamasis R. G. ir nukentėjusioji R. G. yra sutuoktiniai. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. G. 2023 m. birželio 3 d. apie 17.00 val. panaudojo fizinį smurtą savo žmonos – nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog dėl šios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai R. G. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp kaltinamojo R. G. neteisėto veiksmo – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios R. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis R. G., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. G. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 154-157, 158-161, 162-164, 165-166).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis R. G. padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis R. G. iki šiol nėra teistas, tačiau jo atžvilgiu 2023 metais buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai už analogiškas nusikalstamas veikas, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo nutraukti (b. l . 125 – 128). Per paskutinius 5 metus R. G. vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, baudą sumokėjęs (b. l. 131-133). Kaltinamasis nuo 2023 m. gegužės 2 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 129 – 130). R. G. priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, tačiau įrašytas į psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą. Vadovaujantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo Psichiatrijos skyriaus 2023 m. liepos 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 151-153). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 103-106). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad 2023 m. birželio 3 d. įvykdytą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (b. l. 21 – 22).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo R. G. asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus jam prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu R. G. skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesni už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamąjį įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bei uždrausti per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamojo R. G. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. birželio 3 d. 17.00 val. iki 2023 m. birželio 4 d. 10.40 val. (b. l. 70 – 74, 75 – 78, 115 – 117,118 – 120). Šis laikas įskaitomas į R. G. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 72² straipsnį, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaip jau minėta, kaltinamasis R. G. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. G.. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog šis kaltinamasis yra linkęs smurtauti prieš sau artimiausius žmones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant kuo labiau įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, R. G. kartu su bausme skiriama ir prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107 – 110, 111 – 114). Ši kardomoji priemonė R. G. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. G. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 3 d. 17.00 val. iki 2023 m. birželio 4 d. 10.40 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam R. G. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam R. G. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.