- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-09
- Bylos Nr.
- 2A-1426-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13032-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- L. S.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-435/2012 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei L. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (b.l. 3-4) ieškovė prašė iškeldinti atsakovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo nurodytu adresu duomenis, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog į po jos tėvo mirties likusį butą pretenduoja ieškovė ir atsakovė, kuri yra palikėjo sutuoktinė. Atsakovė su palikėju kartu negyveno, po jo mirties ieškovės leidimo apsigyventi ginčo bute negavo. Atsakovė buto neprižiūri, nemoka už jį mokesčių, neleidžia ieškovei butu naudotis. Nurodytas aplinkybes ieškovė vertino kaip pagrindą atsakovę iškeldinti.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo pateikusi teismui prašymą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo (b.l. 35-37), kuriame suformulavo naują reikalavimą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi (b.l. 62) prašymą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu (b.l. 93-96), ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, atitinkamą bylos dalį nutraukė, ieškinio reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 980 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisė iš ieškovės valstybei 10,92 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, jog ieškovė neįrodė atsakovės savavališko apsigyvenimo ginčo bute fakto, pripažino, jog atsakovė pagrįstai pretenduoja į dalį buto. Nors savarankiškas ginčas dėl nuosavybės teisių dalių į ginčo butą nustatymo dar nėra išspręstas, atsakovė bet kuriuo atveju laikytina ieškovės bendraturte, todėl reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo iš jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto įvertintinas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 100-102) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Paveldėjimo teisės liudijimai į ginčo turtą nėra išduoti, todėl atsakovė bute gyvena be teisėto pagrindo, viena jį užgrobusi, buto neprižiūri, veda asocialų gyvenimo būdą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė apeliantės prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą kol bus išspręstas ginčas dėl dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
3. Be pagrindo buvo atsisakyta priimti ir apeliantės prašymą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, nors prieš tai šis prašymas rezoliucija jau buvo priimtas. Tokiu būdu teismas neleido apeliantei suformuluoti ieškinio reikalavimų, susiaurino bylos nagrinėjimo ribas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 106-107) atsakovė prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad prašymas dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo galėjo būti nagrinėjamas tik jį priėmus. Byla buvo inicijuota siekiant atsakovę iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, tuo tarpu reikalavimas dėl turto dalių nustatymo yra visiškai savarankiškas. Apeliantė nenurodė jokių teisės normų, kurias, gyvendama ginčo bute, atsakovė būtų pažeidusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, skunde nepasisakoma dėl sprendimo dalies, kuria buvo priimtas apeliantės atsisakymas ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo ir šio reikalavimo nagrinėjimas nutrauktas, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, dėl atitinkamos pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
Dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos pagrįstumo
Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu, CK 1.137 straipsnio 1 dalimi, 1.138 straipsniu, teisė pasirinkti teisminį savo teisių gynimo būdą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė teismui ieškinį, kuriuo reikalauja iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos nurodydama, jog atsakovė šioje patalpoje apsigyveno savavališkai, trukdo apeliantei įgyvendinti jos nuosavybės teises. Toks reikalavimas vertintinas kaip savininko teisių gynimo būdo, apibrėžto CK 4.95 straipsnyje, įgyvendinimas. Reikšminga šiuo aspektu laikytina aplinkybė, jog apeliantė, nors ir ginčydama faktines atsakovės apsigyvenimo ginčo bute aplinkybes, pripažįsta atsakovę pagrįstai pretenduojant į buto dalį, t.y. pripažįsta, jog apeliantė su atsakove yra bendraturtės, nesutarimai tarp jų kilę tik dėl turto dalių ir naudojimosi turtu. Vadovaujantis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė - tai teisė turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, tuo tarpu kilusius nesutarimus sprendžia teismas. CK 4.80 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio teisė inicijuoti atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos vertintinas kaip teisės naudotis turtu atėmimas. Kol neišspręstas klausimas dėl turto dalių ir/ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, turtas nėra atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, apriboti bendrasavininkio naudojimosi turtu teises nėra pagrindo. Aplinkybė, jog atsakovė trukdo apeliantei naudotis turtu, šiuo atveju gali būti vertinama kaip pagrindas inicijuoti teisminį ginčą dėl bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo (CK 4.75 str.), kelti klausimą dėl galimo atsakovės savavaldžiavimo ar pan., tačiau pati savaime nelaikytina pagrindu iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos. Argumentai dėl galimai asocialaus atsakovės gyvenimo būdo, dėl jos nesirūpinimo ginčo butu, gali nulemti apeliantės teisę reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 4.76 str.), įtakoti klausimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo parinkimo sprendimą (CK 4.80 str.), tačiau, vėlgi, laikytini nesusijusiais su reikalavimu dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog apeliantė neįrodė savo reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl apeliantės prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą
Nors prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo buvo išspręstas ne skundžiamu sprendimu, o protokoline nutartimi (b.l. 33), atsižvelgdama į tai, jog tokia nutartis yra neskundžiama (CPK 165 str., 334 str. 1 d.), motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti pateikiami apeliaciniame skunde (CPK 334 str. 3 d.), teisėjų kolegija šiuo klausimu trumpai pasisako.
Nors lygiagrečiai su nagrinėjama byla savarankiškame procese buvo sprendžiamas ir atsakovės reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turto dalių bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigus nustatymo, pastarajame procese sprendžiamas ne atsakovės nuosavybės teisių į ginčo turtą buvimo ar nebuvimo klausimas, bet ginčas dėl šių teisių apimties. Kaip minėta, pati apeliantė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog atsakovė turi teisę į dalį ginčo buto. Net ir apeliantei palanki minėto teisminio proceso baigtis pati savaime nepaneigtų atsakovės nuosavybės teisių į dalį ginčo buto, o kartu ir jos naudojimosi butu teisėtumo. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog tarp dviejų bylų nėra prejudicinio ryšio, t.y. neegzistuoja CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, kitos civilinės bylos baigtis negali turėti įtakos nei šios civilinės bylos eigai, nei ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl apeliantės prašymo pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką
Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, CPK 141 straipsnyje numatyta ieškovo teisė keisti arba ieškinio pagrindą, arba ieškinio dalyką. Toks teisinis reglamentavimas susijęs su proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimu, juo siekiama užkirsti kelią bylos vilkinimui. Tiek ieškinio pagrindo, tiek ir ieškinio dalyko pakeitimas lemia naujo teisminio reikalavimo pareiškimą, kuris gali būti nagrinėjamas ir savarankiškame civiliniame procese, todėl teismas, atsižvelgdamas į esamo ir naujai reiškiamo reikalavimo ryšį, turėdamas pareigą užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą, turi teisę tokį reikalavimą atsisakyti priimti. Teismo pasinaudojimas šia teise negali būti vertinamas kaip ieškovo teisių pažeidimas, kadangi jam neužkertamas kelias atitinkamą reikalavimą pareikšti inicijuojant dar vieną teisminį procesą.
Vertinant procesinius teismo veiksmus sprendžiant prašymo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo priėmimo ir išnagrinėjimo klausimus, dėmesys atkreiptinas į tai, jog 2011 m. gruodžio 21d. rezoliucija teismas priėmė į bylą procesinį dokumentą. Procesinio dokumento priėmimo klausimo CPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsprendimas negali būti prilyginamas tame procesiniame dokumente suformuluoto prašymo išnagrinėjimui ir patenkinimui. Rezoliucija priėmęs prašymą nagrinėti, teismas šio prašymo pagrįstumą įvertino priimdamas 2012 m. sausio 16d. nutartį. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip proceso normų pažeidimas.
Kadangi prašymas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo buvo atmestas, nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant ginčijamą sprendimą buvo vertinamas pradiniame ieškinyje suformuluoto reikalavimo pagrįstumo klausimas. Manydama, jog be reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išnagrinėjimo pradinio reikalavimo dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nagrinėjimas yra neperspektyvus, apeliantė turėjo teisę pareikšto ieškinio atsisakyti (CPK 140 str. 1 d.) ir reikšti naują, išsamų, visus su ginčo butu susijusius reikalavimus apimantį ieškinį. Nors ginčijamo sprendimo priėmimas šios apeliantės teisės niekaip neapribojo, savo pradinio, akivaizdžiai nepagrįsto reikalavimo palaikymas nulėmė apeliantės pareigą atsakyti už procesines nepalankiai pasibaigusio civilinio proceso pasekmes.
Pripažinusi apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovei priteistinas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtų 500 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 108) ir siunčiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patirtų 3,60 Lt pašto išlaidų (b.l. 105A) atlyginimas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 3 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt atstovavimo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų ir 3,60 Lt pašto išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą siuntimą atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.