- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-116-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20491-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Bitė Lietuva“, AB „Swedbank“, Lindorff Oy
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26250-947/2015 pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys UAB „Bitė Lietuva“, AB „Swedbank“, Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, antstolė A. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Z. K. pateikė teismui ieškinį atsakovei S. K., kuriuo prašo nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovo Z. K. ir atsakovės S. K. dėl atsakovės kaltės. Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio mėn., kai Z. K. ir S. K. faktiškai nustojo kartu gyventi. Santuokos metu įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti į dvi lygias dalis, po 1/2 dalį paskiriant ieškovui Z. K. ir atsakovei S. K., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė ieškovui Z. K. 7 dienų terminą, nuo teismo nutarties kopijos įteikimo dienos, ištaisyti pateikto procesinio dokumento trūkumus (b.l. 22-23).
Teismas nustatė, kad reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo yra turtinio pobūdžio reikalavimas, tačiau ieškovas nenurodė buto vertės, nuo kurios turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis. Nurodė, kad byloje sprendžiamas ne turto atidalinimo, o turto padalinimo klausimas, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad už šį reikalavimą mokėtinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį pagal prašomo priteisti turto vertę.
Nustatė, kad ieškovas nurodė turimus kreditorius, tačiau nepasisako, kaip šios prievolės bus vykdomos po santuokos nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovui reiškiant reikalavimą pripažinti, kad santuokos nutraukimo pasekmės taikomos nuo 2008 m. sausio mėnesio, pareiga nurodyti, kaip bus vykdomos santuokos nutraukimo metu turimos prievolės, neišnyksta.
Taip pat ieškovas įpareigotas pateikti ieškinio ir jo priedų kopijas, tenkančias tretiesiems asmenims.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį (b. l. 26-28).
Šalies argumentai
1) Byloje nėra reiškiamas turtinis reikalavimas. Ieškiniu prašoma atidalinti santuokoje įgytą turtą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, t.y. ieškovas reikalauja įgyvendinti jau turimą nuosavybės teisę į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Ieškovas šiuo reikalavimu neprašo daugiau nei jam priklauso kaip bendraturčiui, reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę ir šis ieškinio reikalavimas yra laikytinas ne turtinio pobūdžio, o ieškiniu dėl pripažinimo ir teisių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad žyminis mokesti mokėtinas vadovaujantis CPK CPK 80 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.
2) Ieškovas ieškinyje nurodė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio mėn., kai Z. K. ir S. K. faktiškai nustojo kartu gyventi. Tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų naujos aplinkybės, susijusios su šalių kreditoriais - šis ieškinio reikalavimas bus tikslinamas. T.y. pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes ieškovas nurodė kaip bus vykdomos santuokos nutraukimo metu turimos prievolės.
3) Ieškovas ieškinio kopijas nusiuntė žinomiems kreditoriams. Ieškiniu prašė vadovaujantis CPK 113 str. 2 d. leisti nepateikti ieškinio priedų, kadangi juose yra asmeninė informacija. Todėl nepagrįstas teismo įpareigojimas pateikti ieškinio ir jo priedų kopijas, tenkančias tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka ( CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.). Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinys reglamentuotas CPK 382 straipsnyje.
Vadovaujantis civilinio proceso kodekso normomis už kiekvieną ieškinį (priešieškinį) mokamas žyminis mokestis, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kuomet asmenys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami. Nagrinėjamu atveju ieškiniu reikalaujama nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką bei padalinti santuokos metu įgytą turtą, t.y. ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir tai yra ginčas dėl turto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškiniu prašoma padalinti turtą, todėl toks reikalavimas apmokestinamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nenurodė buto vertės, nuo kurios turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis. Pažymėtina, kad jeigu ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, toks reikalavimas apmokamas žyminiu mokesčiu, apskaičiuotu nuo šaliai prašomo priteisti turto ar jo dalies vertės pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).
Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog ieškiniu prašoma atidalinti santuokoje įgytą turtą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, t.y. ieškovas reikalauja įgyvendinti jau turimą nuosavybės teisę į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Ieškovas šiuo reikalavimu neprašo daugiau nei jam priklauso kaip bendraturčiui, reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę ir šis ieškinio reikalavimas yra laikytinas ne turtinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012 nurodė, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys. Taigi šiuo atveju nesvarbus kasatoriaus aiškinimas, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas.
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį pagal prašomo priteisti turto vertę yra pagrįstas ir teisėtas.
Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo be kitų duomenų turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog ieškovas nurodė kaip bus vykdomos santuokos nutraukimo metu turimos prievolės. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas nurodė šalių turimus kreditorius, pareikštus reikalavimus, tačiau nenurodyta, kaip tos prievolės turi būti kvalifikuojamos, kaip jos bus vykdomos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas turi pareigą nurodyti kaip bus vykdomos santuokos nutraukimo metu turimos prievolės.
CPK 113 str. 1 d. nustatyta, jog <....teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims ...>. Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė ieškinio ir jo priedų, tenkančių tretiesiems asmenims. Prašymas leisti kreditoriams nepateikti ieškinio priedų yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti reikiamą skaičių ieškinio ir jo priedų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.