- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-67-280/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-67-280/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-426-732/pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinių išmokų priteisimo, atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinių išmokų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečiam vaikui A. K. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jo pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė savo ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu ji nėra susituokusi, tačiau jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. K.. Nuo 2014 m. kovo mėnesio ji su sūnumi išsikraustė iš A. K. namų ir šiuo metu nuomojasi bustą, dirba UAB „Baltic snails“. Priežastis, dėl ko ji su sūnumi išsikraustė iš atsakovo gyvenamojo namo buvo ta, jog atsakovas prieš sūnų vartojo smurtą. Prašė iš atsakovo sūnui priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jo pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.
Atsakovas A. K. teismui pateikė priešieškinį, prašydamas iš ieškovės sūnui priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki jo pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė iš A. K. nepilnamečiam vaikui A. K. iki jo pilnametystės išlaikymą kas mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos (2014-10-10) mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 EUR) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatė nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su motina I. K.. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad A. K. pagal savo turtinę padėtį ir sveikatos būklę išgali teikti kas mėnesį nepilnamečiam vaikui po 300 Lt išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepilnametis A. K. negali gyventi su savo tėvu A. K., nes atsakovas nuolat prieš sūnų vartoja smurtą, bei darė išvadą, kad tarp sūnaus ir tėvo yra nesantaika ir A. K. gyvenant su tėvu, bus sukurta pavojinga nepilnamečiui vaikui gyvenimo aplinka, todėl nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta su motina ieškove I. K..
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – I. K. ieškinį atmesti ir tenkinti A. K. priešieškinį. Apeliantas nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai vertino bylos duomenis ir atsižvelgė išimtinai tik į nepilnamečio vaiko norą, nevertindamas ar jo noras gyventi su motina nepažeis vaiko interesų. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė neturi savo gyvenamosios vietos, pastovaus darbo, jos gydymasis nuo priklausomybės alkoholiui yra neveiksmingas, todėl abejojo, ar ieškovė sugebės tinkamai pasirūpinti šalių sūnumi ir tinkamai panaudoti išlaikymui skirtas lėšas. Iki 2014 m. kovo mėn. sūnumi labiau rūpinosi atsakovas A. K. nei ieškovė. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat patvirtino, kad nepilnamečio vaiko interesai būtų geriau užtikrinti, jei jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu A. K.. Nors teismas konstatavo, kad I. K. dirba UAB „Baltic snails“, tačiau pasibaigus sezonui ieškovė nebedirba. Ieškovė taip pat nesirūpina, kad sūnui būtų suteikta teisė gauti nemokamą maitinimą mokykloje, panaudoti mokyklinėms prekėms įsigyti skirti pinigai. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas turi nuolatinį darbą, taip pat gauna neįgalumo pensiją, sūnui nupirko visus būtinus mokyklai reikmenis, drabužius. Teismo išvada, kad sūnaus ir atsakovo santykiai yra konfliktiški neatitinka tikrovės, nes atsakovas po baudžiamosios bylos nutraukimo daugiau nėra pakėlęs rankos prieš sūnų.
Atsiliepimas
Ieškovė I. K. atsiliepimu prašo palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą. Ieškovė paaiškino, kad šalims gyvenant kartu atsakovas labiau rūpinosi sūnumi, tačiau ieškovei ir atsakovui pradėjus nesutarti, ieškovei išsikėlus gyventi atskirai, o sūnui likus su tėvu, atsakovas pradėjo smurtauti sūnaus atžvilgiu. Sūnus atsikėlė gyventi pas ieškovę, nors su atsakovu ir susitaikė, tačiau nurodė norintis gyventi su motina, be to, pas ieškovę geresnės gyvenimo sąlygos. Ieškovė pažymėjo, kad yra registruota darbo biržoje, šiuo metu alkoholio visai nevartoja, nes yra „užsikodavusi“, sūnumi gali pasirūpinti, pajamų turi. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje pareikšti reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija tik sprendimo dalį, kuria nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove I. K., tačiau nepateikia argumentų dėl sprendimo dalies, kurie priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas, neteisėtumo ar nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečiui šalių sūnui A. K. yra keturiolika metų, jis mokosi Molėtų progimnazijos 7 klasėje. Ieškovė I. K. nuomojasi dviejų kambarių butą Gališkių k., Molėtų r. (b. l. 41), dirba sezoninius darbus (b. l. 46), turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau šiuo metu jai metams laiko suleisti vaistai nuo alkoholio vartojimo (b. l. 82). Atsakovas A. K. gyvena jo motinai A. K. priklausančiame name, Zamokėlių k., Molėtų r., dirba nepilnu etatu UAB „BSS grupė“, gauna netekto darbingumo pašalpą (b. l. 32-33), turi daržą. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. – sukėlęs fizinį skausmą savo mažamečiui sūnui A. K., tačiau susitaikius su nukentėjusiuoju, atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Remiantis Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, iki 2014 m. sūnumi, jo auklėjimu, priežiūra, išlaikymu labiau rūpinosi atsakovas A. K. (b. l. 41-42). Pirmosios instancijos teismo posėdyje nepilnametis šalių sūnus išreiškė savo pageidavimą gyventi su motina I. K., nurodė, kad pas ją daugiau vietos, arčiau stotelė, jam ten smagiau, paaiškino, kad su tėčiu 2014 m. vasaros viduryje susipyko. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Apeliantas teigia, kad vaiko pageidavimas gyventi su motina prieštarauja vaiko interesams, kadangi ieškovė sūnumi nesirūpina, nesutvarkė berniukui nemokamo maitinimo, nepanaudojo valstybės skirtos paramos mokymosi priemonėms įsigyti, todėl į sūnaus norą turi būti neatsižvelgiama ir gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. K.. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais. Sutiktina, kad sūnumi aktyviau rūpinosi tėvas A. K., tačiau be fizinių patogumų, maisto, drabužių ir kt. nepilnamečiui vaikui turi būti suteikiama psichologiškai saugi aplinka. 2014 m. vasario mėn. atsakovas sūnaus atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, todėl suprantama, kad dėl šios priežasties nepilnametis vaikas gali jaustis nesaugiai tėvo namuose. Atsakovas pats pripažino, kad su sūnumi ne visada gerai sutaria, ir nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas 2014 m. liepos mėn. vėl vartojo smurtą sūnaus atžvilgiu – tokių teiginių nepagrindžia nei bylos duomenys, nei liudytojų parodymai – tačiau vaiko interesai ir saugi, komfortabili namų aplinka yra svarbiausia, o šiuo atveju vaikas nurodė, jog geriau jaučiasi pas motiną. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. K., atsakovas A. K. ir toliau turi pareigą rūpintis sūnumi, padėti jam ne tik finansiškai, bet ir morališkai. Atsakovas, matydamas, kad ieškovė turi sunkumų tvarkydama reikalus, dokumentus ir kt., susijusius su bendru šalių sūnumi, pvz., berniuko mokykloje, taip pat ne tik gali, bet ir privalo padėti, kad nepilnamečio A. K. interesai būtų užtikrinami kaip įmanoma geriau. Byloje pateikta pažyma patvirtina, kad atsakovas šiuo metu lanko teismo paskirtus bendravimo su vaikais tobulinimo kursus (b. l. 55), todėl tikėtina, kad ateityje atsakovo ir jo sūnaus tarpusavio santykiai gali pagerėti. Šalims paaiškintina, kad iš esmės pasikeitus situacijai, jos turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas A. K. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 2014 m. balandžio 9 d. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0848, tačiau šiuo sprendimu atsakovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pirmosios instancijos teisme, o sprendimas atleisti atsakovą nuo išlaidų mokėjimo apeliaciniame procese į bylą nėra pateiktas, todėl atsakovas turi sumokėti žyminį mokestį už ginčijamą sprendimo dalį, t. y. už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi priteisto išlaikymo ar jo dydžio atsakovas neginčijo. Žyminis mokestis turėjo būti sumokėtas paduodant apeliacinį skundą 2014-11-05, todėl žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal tuo metu galiojusias normas. Pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p. tai yra 100 Lt suma, kuri pagal CPK 82 str. 1 d. yra indeksuojama atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, todėl atsakovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 144 Lt. Kadangi apeliacinis skundas priimtas šio mokesčio atsakovui nesumokėjus, 144 Lt žyminis mokestis priteisiamas apeliacinėje instancijoje. Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. liepos 23 d. sprendimu Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. sausio 1 d. įvestas euras, pagal LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 4 d. priteista suma perskaičiuojama iš litų į eurus minėto įstatymo nustatyta tvarka, todėl iš A. K. yra priteisiama 42 € (145,02 Lt) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 42 € (145,02 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).