Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. T., J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjų M. T., J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog žemės sklype , unikalus NR. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), stovėjusio vienbučio gyvenamojo namo išorinių sienų matmenys 8.56 m ilgio bei 5.53 m pločio ( žymėjimas plane indeksu Nr.1AaIm), prie gyvenamojo namo buvo prijungtas 2.03 m pločio bei 3.39 m ilgio priestatas ( žymėjimas plane indeksu Nr.1aIm), gyvenamojo namo (kartu su priestatu) bendras naudingas plotas sudarė 45.30 kv.m., o viso statinio užimamas plotas – 47.34 kv.m.

Pareiškėjai savo pareiškimą grindžia rašytiniais įrodymais : VĮ Registro centro išrašais, nekilnojamojo turto registro kadastro ir registro kopijomis, sklypo išdėstymo schemos kopija, turto pirkimo-pardavimo sutarties kopija ir kitais.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti pareiškimą.

CPK 445 straipsnyje nurodytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms sąlygoms. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti pagal CPK 444 str.2 d.5 p. yra būtinos dvi sąlygos : 1) kad asmuo buvo įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatus ; 2) turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kurie yra prarasti. Pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas, kai nėra nors vienos iš šių sąlygų.

Tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į pastatus ir koks šios teisės turinys, pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, o tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su pastatais susijusį teisminį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-240/2008 ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas įstatymo aiškinimo ir taikymo faktinėms bylos aplinkybėms klausimas – buvusio pastato išoriniai matmenys, statinio užimtas plotas, tik neaišku kokiu metu, nurodant į faktinę aplinkybę – stovėjusio šiame sklype. Pareiškėjai tokias aplinkybes grindžia turimais rašytinais įrodymais.

Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka, nes to reikalauja LR CK 4.253 str. 1 d. Nesant įrodymų apie statinį, kad jis suformuotas laikantis įstatymų reikalavimų, t.y. nesant pagrindo jį įregistruoti kaip tinkamą statinį, šio neteisėtumo negalima pašalinti pripažįstant teises ar išsamius duomenis apie nesantį daiktą.

Pagal pareiškėjų nurodomas aplinkybes, 2007-05-31 pirkimo-pardavimo sutartimi, pareiškėjai įgijo žemės sklypą kartu su statiniais ( ir jų pamatais). Nurodoma pirkimo - pardavimo sutartimi pagal viešo nekilnojamojo turto registro duomenis M. T. ir J. T. nuosavybės teises įgijo į žemės sklypą ir du ūkio pastatus, o duomenys apie nuosavybės įgijimą į gyvenamąjį namą viešame nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Taigi nėra duomenų apie buvusio statinio suformavimą nustatyta teisės aktų tvarka. Kai byloje yra išlikę rašytiniai įrodymai, tai jais ir gali būti grindžiamos bei įrodinėjamos tam tikrų aplinkybių buvimas ar nebuvimas. Tokie įrodymai turi būti pateikiami valstybinėms institucijoms, išduodančioms leidimus statinio statybai – Varėnos rajono savivaldybės administracijai, kurios veiksmai ir priimti sprendimai skundžiami įstatymų nustatyta tvarka arba Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, konstatuojant savavališkos statybos faktą, kurios veiksmai ir sprendimai skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Teismų praktika numato, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negali būti laikomas teisiniu instrumentu teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo klausimams išspręsti.

Civilinės bylos iškeliamos ir nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso nustatytus reikalavimus ir visiems nustatyta pareiga laikytis tokių taisyklių.

Atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu pašalintos ar išnyko nurodytos aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d.1 p., 4 d., 443 str.1 d.,445 str. , teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškimą.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.