Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, kaltinamajam S. Č., atstovei pagal įstatymą – civilinei atsakovei J. Č., gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajam civiliniam ieškovui M. L., jo atstovei advokatei J. S., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 12 klasėje, 11 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č., būdamas nepilnametis, 2013 m. sausio 31 d. apie 03.00 val., veikdamas kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis fizinį smurtą, tai yra tyčia suduodamas ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam M. L. kumščiais į veido sritį, tuo bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas dešinio antakio srityje, kaktos vidurinėje dalyje tarp antakių, viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvas lūpose, tuo padarydamas M. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, M. L. priklausantį, 635 litų vertės turtą – nukentėjusiajam priklausančią piniginę, 50 litų vertės, kurioje buvo 580 litų, 2 JAV doleriai.

K. S. Č. kaltu iš esmės prisipažino, parodė, kad 2013-01-30 susipyko su mama, todėl nakvojo pas močiutę, (duomenys neskelbtini). Naktį išėjęs iš močiutės buto į kiemą parūkyti, sutiko R., su kuriuo nuėjo į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini) kieme, kuriame tuo metu buvo ir kitų vaikinų, berūkydamas sukonfliktavo su nukentėjusiuoju M. L., kuriam sudavė ranka du kartus į veidą, bandė įspirti, bet nepataikė. Dėl kokios priežasties jam sudavė, neatsimena, nes seniai buvo. Tuo metu buvo išgėręs gurkšnį alaus, jautėsi blaivas, mąstė. Teigia, jog neatsimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes yra ne kartą melavęs, kad išvengti atsakomybės. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 148), kaltinamasis nurodė, jog buvo pasimetęs dėl suėmimo, todėl tyrėjai pasakė, kad buvo išgėręs, tačiau kitas aplinkybes nurodė teisingai. Taip pat paaiškino, kad po to nukentėjusįjį mušė kiti du ar trys asmenys, o jis stovėjo ir žiūrėjo. Visas veiksmas vyko labai trumpai. Negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam, mano apie dešimt. Nuo pastarųjų asmenų smūgių nukentėjusiajam nukritus, jis priėjęs prie jo, iš jo striukės kišenės ištraukė piniginę, kuri akivaizdžiai matėsi ir padavė asmeniui su mėlyna striuke. Jie pabėgo. Nubėgus prie boilerinės, vaikinas mėlyna striuke jam davė du dolerius ir gal 20 litų. Turėjo savo pinigų, gal 200 litų ir metalinių. Neatsimena, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, nes yra ne kartą melavęs – sakęs, kad nieko nedarė, darė kiti ten buvę asmenys, nes galvojo, kad jam bus lengviau. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 149, 154, 156, 158-159, 161, 164, 167, 170), kaltinamasis juos patvirtino, nurodė, kad jis paėmė nukentėjusiojo piniginę iš striukės, paėmė apie 200 Lt. Pinigai, kurie buvo rasti pas jį, buvo nukentėjusiojo. Su nukentėjusiuoju jis nebuvo pažįstamas, su juo nekalbėjo. Nežino, dėl ko jį mušė kiti asmenys, mano, kad dėl vykusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo buvo nusprendę jam padėti. Baro kieme iš viso jų buvo keturi, iš kurių pažįsta R. ir J. U.. Išėjęs į kiemą, kaltinamasis pasisveikino su tais vaikinais bei su J. U., tačiau vaikinams nepasakė, kad nukentėjusysis išgėręs. Jis bare buvo kartu su R., su kuriuo dėl nusikaltimo nesitarė. Negali pasakyti, ar R. mušė nukentėjusįjį. Teigia, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti ir nuo jo smūgių, bet ne visi. Dėl civilinio ieškinio sutinka iš dalies, mano, kad neturtinė žala ir išlaidos už teisinę pagalbą per didelės, su 635 Lt turtine žala sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Bausmės skyrimas

Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Č. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis – 17 metų amžiaus, anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ištisai keitė parodymus, nurodydamas įvairias įvykio versijas, slėpė įvykio aplinkybes, nenorėjo nurodyti kitų kaltininkų. Šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, kad tinkamai įvertino savo neteisėtą elgesį.

Tačiau teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis atlygino nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą – 1000 Lt (įskaičius policijos depozitinėje sąskaitoje iš kaltinamojo kratos metu paimtus pinigus – 240 Lt bei 2 JAV dolerius) (BK 59 str. 2 d.).

Todėl, esant būtinosioms BK 93 str. numatytoms sąlygoms, teismas laiko, kad yra kita alternatyvi BK 93 str. įtvirtinta sąlyga, tai yra, kad kaltinamasis nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir atlygino padarytą turtinę žalą (BK 93 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis mokyklos charakterizuojamas teigiamai, mokosi, nei jis, nei jo šeima nėra registruota Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus registruose, S. Č. nėra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą, policijos profilaktinę įskaitą, administracine tvarka nėra baustas, po šio nusikaltimo daugiau jokių kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų nėra padaręs, kaltinamojo tėvas yra miręs, tačiau kaltinamuoju yra rūpinamasi, jis yra prižiūrimas, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra BK 93 str. numatytos sąlygos kaltinamąjį S. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos BK 82 str.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. L. pareiškė civilinį ieškinį 1545 Lt turtinei žalai atlyginti ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2500 Lt išlaidas už teisinę pagalbą (1 t., b. l. 97-102).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

Kadangi nukentėjusiojo M. L. atžvilgiu neteisėtais tyčiniais kaltinamojo bei bendrų veiksmais buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, todėl nukentėjusysis M. L. turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu jam padarytą žalą.

Teismui nekelia abejonių nukentėjusiojo (1) dėl nusikaltimo metu pagrobto turto patirta žala: 50 Lt dėl pagrobtos piniginės, netekti 580 litų bei 5 Lt dėl pagrobtų 2 JAV dolerių; (2) patirtos papildomos išlaidos, kadangi plėšimo metu dingo ir piniginėje buvę nukentėjusiojo dokumentai - asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė, kurių naujai padarymas kainavo: tapatybės kortelės – 30 Lt, naujo vairuotojo pažymėjimo – 130 Lt (pažymėjimas – 49 Lt, sveikatos pažyma – 55 Lt, kuras – 26 Lt), naujos banko kortelės – 20 Lt; (3) dėl patirtų veido sumušimų nukentėjusiojo vaistams išleisti pinigai: vaistui Traumeel – 40 Lt ir Contratubex – 120 Lt, akių lašams – 20 Lt, kuriais gydėsi kelis mėnesius. Nukentėjusiojo dėl prarastų dokumentų ir vartotų vaistų išlaidas pagrindžia dokumentai, nukentėjusiojo pateikti iš interneto atitinkamų svetainių (2 t., b. l. 37-47), kurios yra realios, atitinkančios rinkos vertę ir teismui abejonių nekelia. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad nusikaltimo metu buvo nepataisomai sugadinti jo rūbai: striukė, kurios vertė 400 Lt, posėdžio metu sumažino dėl sugadinimo patirtą žalą iki 200 Lt ir džinsai, 150 Lt vertės. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo patirtos žalos dėl sugadintos striukės, teismas, atsižvelgęs į tai, kad striukė yra suplyšusi per siūlę 14 cm (1 t., b. l. 46), įvertinęs pasiūlą internete dėl tokių drabužių pataisymo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str., mano, jog sugadintos striukės pataisymo reali kaina nėra didesnė nei 100 Lt, todėl turtinė žala mažintina dalyje dėl patirtų nuostolių dėl jos sugadinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala yra 1245 Lt. Kadangi kaltinamasis dalį turtinės žalos – 1000 Lt yra atlyginęs, be to, po nusikaltimo pas sulaikytą kaltinamąjį S. Č. asmens kratos metu buvo rasti ir paimti nukentėjusiajam M. L. priklausantys 2 JAV doleriai ir 240 Lt, kurie šiuo metu yra Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, bus grąžinti nukentėjusiajam, todėl, teismas laiko, kad turtinė žala nukentėjusiajam yra pilnai atlyginta.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad dėl įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus: skaudėjo sumuštą veidą, buvo siuvamos žaizdos. Dėl lūpų sužalojimo negalėjo normaliai kalbėti, valgyti. Kaire akimi dėl sumušimo pradėjo blogai matyti, akis ilgą laiką ašarojo, buvo riboti akies judesiai, vartojo vaistus (Traumeel ir Contratubex, akių lašus), gydėsi kelis mėnesius. Dėl įvykio patyrė didelį stresą, išgąstį, šoką, pažeminimą, bejėgiškumo jausmą, kas sukėlė depresiją, atsirado nepasitikėjimas žmonėmis, prarado saugumo jausmą, todėl pradėjo bijoti žmonių, vengti bendravimo, tapo uždaras, pablogėjo gyvenimo kokybė. Be to, nurodė, kad labai didelius išgyvenimus ir dvasines kančias sukelia ir tai, jog ant jo veido liko randai nuo žaizdų – ant dešinio antakio, kaktos ir ant viršutinės lūpos, todėl mano, kad jo veidas yra subjaurotas, o jis prarado seksualinį patrauklumą ir dėl to varžosi bendrauti su merginomis, nukenčia jo asmeninis gyvenimas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis M. L. patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes: stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, šios pasekmės kažkiek laiko tęsėsi ir po įvykio, nepasitikėjimo žmonėmis, baimės jausmas kažkiek pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė fizinius skausmus, teko sužalojimams išgydyti vartoti vaistus, tuo tarpu žalą nukentėjusiajam M. L. kaltinamasis (kartu su kitais asmenimis) padarė tyčiniais veiksmais, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo psichinė bei fizinė sveikata gali toliau blogėti, kad įvykio metu patirti išgyvenimai ir toliau turi ar turės įtakos nukentėjusiojo darbinei veiklai, jo pilnaverčiui gyvenimui, kad galimai dėl žaizdų gijimo ant veido likę randai bjaurotų nukentėjusiojo išvaizdą, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 2000 Lt (579 EUR) (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Civilinis ieškinys kitoje dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo M. L. atmestinas.

Šioje byloje teismo nustatyta civilinio ieškinio suma 2000 Lt (579 EUR) priteistina iš kaltinamojo S. Č., kadangi, nors nusikaltimą padariusių bendrininkų atsakomybė yra solidari, tačiau nusikaltime kartu su kaltinamuoju bendrai veikę asmenys, kaltinamojo bendrininkai, nėra nustatyti. Civilinis ieškinys atmestinas dalyje dėl žalos priteisimo iš kaltinamojo mamos J. Č., kadangi kaltinamasis šiuo metu yra pilnametis, veiksnus asmuo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Nukentėjusysis M. L. prašė iš kaltinamojo S. Č. priteisti jo patirtas išlaidas už advokato pagalbą apmokėti, pagal byloje pateiktus kvitus (2 t., b. l. 20-22). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis turėjo išlaidų apmokant už gautas teisines paslaugas už civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimą bei atstovavimą byloje, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Kadangi advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidos yra pagrįstos ir protingos, atitinkančios teisingumo bei protingumo principus, įstatymų reikalavimus, todėl iš kaltinamojo S. Č. (BPK 106 str. 2 d.) nukentėjusiojo M. L. naudai priteistina 2500 Lt (724 EUR).

Byloje buvo pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 201,22 Lt turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 75). Kauno teritorinė ligonių kasa 2013-11-28 rašte pranešė, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pilnai atlyginta (1 t., b. l. 81), todėl Kauno teritorinė ligonių kasa ieškinį atsiėmė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviejų JAV dolerių kupiūra, 200 litų kupiūra ir dvi kupiūros po 20 litų, saugomos Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje (1 t., b. l. 63-64), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos nukentėjusiajam M. L..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

S. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 p., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1, 5 p., S. Č. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. S. Č., kad jam nevykdant ar netinkamai vykdant auklėjamojo poveikio priemones, ir dėl to būnant ne mažiau kaip du kartus įspėtam, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nukentėjusiojo M. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. Č. 2000 Lt (du tūkstančius litų) (579 EUR) nukentėjusiojo M. L. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš kaltinamojo S. Č. nukentėjusiojo M. L. naudai priteisti proceso išlaidas – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidas – 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) (724 EUR).

Daiktus – dviejų JAV dolerių kupiūrą, 200 litų kupiūrą ir dvi kupiūras po 20 litų, saugomas Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam M. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.