Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-427-56/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-02
Bylos Nr.
2S-427-56/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
B. K.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-427-56/2011Teisėja B. Plikynienė Proc. sprendimo kategorijos:99.4;121.15;121.18; 122.4VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės., Romualdos Janovičienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria ieškovo G. K. prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį ir atsakovės B. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas G. K. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką sudarytą, 1989 07 25 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3577, dėl atsakovės B. K. kaltės, nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, jos išlaikymui priteisiant po 400 Lt periodinėmis išmokomis; priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos iš B. K. priklausančio turto dalies, iš viso 14 400 Lt, išlaikymo įsiskolinimą priteisti iš atsakovei priklausančio turto; lygiomis dalimis padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovui priteisiant butą su priklausiniais natūra, o atsakovei iš 71 266 Lt kompensaciją; priteisti iš atsakovės 10 334 Lt skolą už buto išlaikymą, šia suma sumažinant atsakovei mokėtiną kompensaciją už butą; po santuokos nutraukimo gražinti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę – R.

Nurodė, kad sutuoktinių santykiniai ryšiai nutrukę, šeimyninio gyvenimo ginčo šalys negyvena ir bendro ūkio neveda tris metus. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais išeina iš namų ir negrįžta kelias dienas, būdama neblaivi smurtauja prieš ieškovą, namuose pastovūs barniai, namuose lankosi svetimi vyrai. Atsakovė yra neištikima, vaikų akivaizdoje bando nusižudyti, todėl tolimesnis sutuoktinių gyvenimas yra iširęs. Santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų 1990 07 21 gimė dukra O. K., 1999 06 22 gimė dukra K., tačiau atsakovė vaikais nesirūpino jų neprižiūrėjo, todėl prašė nepilnametės dukros Kornelijos gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, iš atsakovės priteisiant po 400 Lt vaiko išlaikymui. Šalys būdamos santuokoje įsigijo turto už 361 000 Lt, todėl turtą prašė padalinti po lygiai priteisiant ieškovo naudai: butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su priklausiniais rūsiu ir garažu, priteiti iš atsakovės10 334 Lt skolą už buto išlaikymą ir šia suma sumažinti atsakovei mokėtiną kompensaciją už butą. Ieškovas kompensacijos dydį apskaičiavo vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.98 straipsniu, pagal kurį skaičiuojamas realus turto praradimas dėl asmeninių lėšų panaudojimo bendrajai nuosavybei įsigyti. Ieškovo teigimu, dalinant 292 000 Lt turtą lygiomis dalimis pagal jo pateiktus skaičiavimus, kiekvienam sutuoktiniui tektų po 146 000 litų vertės dalis. Faktiškai sutuoktinių dalys turėjo būti tokios: ieškovo- (292 000Lt : 2) 146 000Lt plius 50 000Lt, praradimas, viso 196 000Lt, atsakovės -(292 000Lt -196 000Lt, viso 96 000. Be to, atsakovės skola sudarė 10 334,21 Lt (buto išlaikymas) plius 14 400 Lt vaiko išlaikymas už tris metus, o atsakovei mokėtina kompensacijos suma sudarė 71 226 Lt.

Atsakovė B. K. su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti K. pavardę, nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, išlaikymui iš ieškovo priteisti po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o jei mokysis dieniniame skyriuje ir bus reikalinga parama iki 24 metų amžiaus; priteisti atsakovės naudai ¾ dalis kilnojamojo turto daiktais, kurio vertė 16 050 ir piniginę kompensaciją; priteisti atsakovės naudai šaldytuvą SHARP, 500Lt, skalbimo mašiną- 400 Lt vertės, mikrobangų krosnelę-500 Lt vertės, plaunamąjį siurblį EASTCON su lyginimo lenta ir lygintuvu 200Lt vertės, odinius svetainės baldus (trijų dalių komplektas), 1500Lt vertės, ąžuolinį svetainės stalą- 300Lt vertės. G. K. prašė priteisti likusį sąraše nurodytą turtą, jai priteisti 12 650 Lt kompensaciją už kilnojamąjį turtą.

Nurodė, kad santuoka širo dėl ieškovo kaltės, turinčio kitą moterį ir vedančio su ja bendrą ūkį. Ieškovas atsakovės ir vaikų atžvilgiu vartojo moralinį spaudimą - draudė vaikams kalbėti su atsakove, draudė jiems daryti valgyti, vandens čiaupai užsukti ir užrakinti, buto raktas išduotas ant trijų asmenų tik vienas, kad jį užsakyti reikalingas specialus kodas, kurį žino tik ieškovas, jis nenori problemas išspręsti taikiai. Ieškovas konfliktų nesprendė gera valia, dėl jo kaltės žuvo jų mažametis sūnus. Atsakovės skolinius įsipareigojimus sudarė: AB bankas „Snoras“ - 3969Lt, AB SEB bankui- 4600Lt, šie pinigai buvo panaudoti vaikų išlaikymui, todėl bankui turėtų atsakyti abu sutuoktiniai solidariai. Gyvenant santuokoje ginčo šalys įsigijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje su priklausiniais rūsiu ir garažu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, registruotas jos vardu, buto vidutinė rinkos vertė - 292 200Lt. Atsižvelgiant į vaikų interesus ir į tai, kad ieškovas turi kitą šeimą, prašė ieškovui priteisti ¼ dalį, atsakovei ¾ dalis buto. Atsakovės nuomone su ieškovu gyvenimas viename bute neįmanomas ir pavojingas, todėl sutiko išsikelti iš buto ir gauti iš atsakovo 219 000 Lt, kompensaciją, kuri turi būti išmokėta per tris mėnesius po bylos išnagrinėjimo teisme. Mergaitės gyvenamąją vietą prašė nustatyti su atsakove, nes ieškovo rūpestis nepilnamete dukra yra deklaratyvus, jam labiau reikia surinkti įrodymus nei rūpintis dukra.

Šalių susitarimu nustatę kilnajamojo turto vertę nurodė, kad santuokoje įgijo:

1.Elektrinė viryklė su kaitlente ir orkaite WHIRPOOL(500,-); Lt.) 2.Garintuvą WHIRPOOI 50,- Lt. 3. Siurblys ELECTROLUX 75,-Lt. 4. Indai ZEPTER 800.- Lt. 5. Virtuvės baldų komplektas VOKĖ 1500.-Lt. 6. Virtuvinis stalas 150, Lt. 7. Virtuvinės kėdės 4 vnt. 150,-Lt. 8. Įmontuojama prieškambario spinta 1000,-Lt. 9. Prieškambario sieninis veidrodis 100.-Lt. 10. Miegamojo komplektas (5 dalių) 1000,-Lt. 11. Miegamojo sieninis veidrodis 50.- Lt. 12. Vonios komplektas (3 dalių) 150.-Lt. 13. Kampinė vonia 200.- Lt 14. Įmontuojama spinta sandėliuke 200.- Lt 15. Knygų spinta dukrai 16. Spausdintuvas dukrai 17. Skeneris dukrai 18. Ąžuolinė sekcija (5 dalių) 1000.-Lt. 19. Interjero dekoracija fontanas 500,-Lt. 200 Lt. 20. Paveikslas 21.Televizorius SAMSUNG 22. DVD ELENBERG dukrai 23. Muzikinis centras PHILIPS (200.- Lt.) 24. Muzikinis centras PHILIPS (200,- Lt.) 25. Muzikinis centras AIWA dukrai 26. Televizorius su namų kino sistema 2 . Televizorius LG £ (150.-Lt.) 28. Televizorius PANASONIC 29. Video grotuvas dukrai 30. Šaldytuvas SHARP (300.- Lt.) 31. Skalb mo mašina (200,- Lt.) 32. Mikrobangų krosnelė (50,- Lt.) 33. Plaunamas siurblys EASTCON (su lyginimo lenta ir lygintuvu) (200,- Lt.) 34. Odiniai svetainės baldai (trijų dalių komplektas) (1000.-Lt.) 35. Ąžuolinis svetainės stalas (300,- Lt.) 400Lt 22. DVD ELENBERG dukrai 23. Muzikinis centras PHILIPS (200.- Lt.) 24. Muzikinis centras PHILIPS (200,- Lt.) 5. Muzikinis centras AIWA dukrai 26. Televizorius su namų kino sistema 27. Televizorius LG £ (150.-Lt.) 28. Televizorius PANASONIC 29. Video grotuvas dukrai 30. Šaldytuvas SHARP (300.- Lt.) 31. S albimo mašin (200,- Lt.) 32. Mikrobangų krosnelė (50,- Lt.) 33. Plaunamas siurblys EASTCON (su lyginimo lenta ir lygintuvu) (200,- Lt.) 34. Odiniai svetainės baldai (trijų dalių komplektas) (1000.-Lt.) 35. Ąžuolinis svetainės stalas (300,- Lt.)

22. DVD ELENBERG dukrai 23. Muzikinis centras PHILIPS 200.- Lt. 24. Muzikinis centras PHILIPS 200,- Lt. 25. Muzikinis centras AIWA dukrai 26. Televizorius su namų kino sistema 27. Televizorius LG 150.-Lt. 28. Televizorius PANASONIC 29. Video grotuvas dukrai 30. Šaldytuvas SHARP 300.- Lt. 31. Skalbimo mašina 200,- Lt. 32. Mikrobangų krosnelė 50,- Lt. 33. Plaunamas siurblys EASTCON (su lyginimo lenta ir lygintuvu) 200,- Lt. 34. Odiniai svetainės baldai (trijų dalių komplektas) 1000.-Lt. 35. Ąžuolinis svetainės stalas 300,- Lt.

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies. Santuoka, įregistruotą 1989 07 25 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3577 sudaryta tarp G. K. ir B. K. nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Nepilnametės dukros K. K., gim. 1999 06 22, gyvenamoji vieta nustatyta su motina atsakove; Iš ieškovo G. K., nepilnamtetės dukros išlaikymui priteista po 450 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 12 18 iki jos pilnametystės. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nukreiptas skubiam vykdymui; Pinigų dovanojimo sandoriai tarp ieškovo G. K. ir jo motinos P. K. pripažinti negaliojančiais; santuokoje įgytas turtas padalintas: ieškovui G. K. priteista 1/3 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pinigine išraiška sudarė 97 334 Lt; atsakovei B. K. priteistos 2/3 dalys buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kas pinigine išraiška sudarė -194 666.67 Lt; ieškovui G. K., nuosavybės teise paliktas trijų kambarių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus (duomenys neskelbtini); ieškovas G. K., įpareigotas sumokėti atsakovei B. K. išmokėti 194 666,67 Lt kompensaciją už jam atitenkantį butą; atsakovei B. K. nustatyta uzufrukto teisė į atsakovui G. K. priteistas patalpas – butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (be priklausinių) iki bus išmokėta atsakovei kompensacija ir atsakovė nusipirks butą.

Santuokoje įgytą kilnojamasis turtas padalintas:

ieškovui G. K. nuosavybės teisė pripažinta į sekantį nekilnojamąjį turtą:

1. Elektrinė viryklė su kaitlente ir orkaite WHIRPOOL 500,- Lt. 2. Garintuvas WHIRPOOI 50,- Lt. 3. Siurblys ELECTROLUX 75,-Lt. 4. Indai ZEPTER 800.- Lt. 5. Virtuvės baldų komplektas VOKĖ 1500.-Lt. 6. Virtuvinis stalas 150, Lt. 7. Virtuvinės kėdės 4 vnt. 150,-Lt. 8. Įmontuojama prieškambario spinta 1000,-Lt. 9. Prieškambario sieninis veidrodis 100.-Lt.

10. Interjero dekoracija fontanas 500Lt11.Muzikinis centras PHILIPS 200Lt12. Televizorius PANASONIC 150Lt13. Vonios komplektas 150.- Lt 14.Kampinė vonia 200.- Lt15 Įmontuojama spinta sandėliuke 200Lt16 Paveikslas 200Lt

17 Televizorius SAMSUNG 400Lt 18 Ąžuolinė sekcija 5 dalių 1000Lt

Viso turto už 7325Lt.

Atsakovei proteistas sekantis kilnojamasis turtas:

1. Šaldytuvą SHARP : 300Lt.

2. Skalbimo mašiną 200Lt3. Mikrobangų krosnelę 50Lt

4. Plaunamas siurblys EASTCON ( su lyginimo lenta ir lygintuvu) 200Lt

5. Odiniai svetainės baldai (trijų dalių komplektas ) 1000Lt

6. Ąžuolinis svetainės stalas 300Lt.

7. Miegamojo komplektas (5 dalių) 1000,-Lt. 8. Miegamojo sieninis veidrodis 50.- Lt.

9.Muzikinis centras PHILIPS 200Lt

10. Televizorius LG 150.-Lt.

Viso už 3450Lt.

Iš ieškovo atsakovei priteista 3592.33Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; teismas pripažino nedalijamu turtu, turtą kuriuo naudojosi sutuoktinių nepilnametė dukra K. K.:

1.Knygų spintą 2. Spausdintuvą 3. Skenerį 4. DVD ELENBERG 5. Muzikinį centrą AIWA 6.Video grotuvą 7. Televizorius su namų kino sistema.

Iš ieškovo G. K. į valstybės biudžetą priteista 1550Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovės 1000 Lt žyminio mokesčio; Iš ieškovo G. K. atsakovei B. K. priteista 350 Lt, o ieškovui G. K. iš atsakovės 1140Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Ieškovas G. K. nesutikdamas su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teismo prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo sumokėjimą išdėstyti dalimis, nes ieškovas nedirba, o vaikus padeda išlaikyti jo motina.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas iš dalies. Ieškovui nustatytas terminas iki 2010-09-20 sumokėti 1 500 Lt dydžio žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad pagal keliamus reikalavimus ieškovas turi sumokėti 2 920 Lt dydžio žyminį mokestį. Įvertinus įrodymus pagrindžiančius ieškovo turtinę padėtį, jo nenuoseklius paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu dėl gaunamų pajamų, teismas padarė išvadą, kad ieškovo sumokėtas 150 Lt dydžio žyminis mokestis yra neadekvatus ieškovo prašomo priteisti turto vertei, todėl prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teismas tenkino iš dalies. Ieškovas buvo įpareigotas sumokėti 1500 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios 1270 Lt žyminio mokesčio dalies jį atleidžiant. Įvertinęs ieškovo argumentus, teismas konstatavo, jog įstatymas nenumato galimybės išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimo dalimis, o leidžia tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą (CPK 83 str., 84 str.) teismas sprendė, kad laiku nepašalinus apliacinio skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir gražintas ieškovui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas G. K. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas žyminio mokesčio sumažinimo klausimą pažeidė procesinės teisės normas ir nemotyvavo, kuo remiantis nebuvo atsižvelgta į ieškovo pateiktą Vilniaus darbo biržos pažymą (CPK 290 str. 1 d. 5 p.) bei neobjektyviai vertinamos bylos aplinkybės, kas sudarė prielaidas pažeisti šalių lygiateisiškumo principą nustatant ne vienodą jų padėtį naudotis teise į gynybą. Šis procesinės teisės normų pažeidimas lėmė neteisėtos nutarties priėmimą ir sudaro pagrindą skundžiamąją nutartį panaikinti. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas yra bedarbis ir turi teikti teismo priteistą išlaikymą po 450 Lt, kurio vykdymas nukreiptas skubiam vykdymui. Be to, teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai paskirstė žyminio mokesčio dydį šalims, tuo pažeisdamas lygias šalių teises, nes atsakovė buvo atleista nuo didesnės žyminio mokesčio dalies nei ieškovas. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad ginčo šalių turtinė padėtis skirtusi iš esmės, taip pat nenustatė, kad atsakovės pajamos būtų mažesnės už ieškovo. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas sudarė situaciją, jog bedarbis žmogus turi sumokėti didesnį žyminį mokestį nei dirbantis.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tinkamai pritaikė šiuos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, Civilinio proceso kodekso imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju, apeliantas už paduodamą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 2 920 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str.4 d.), tačiau sumokėjo 150 Lt ir teismo prašė atleisti nuo likusios dalies minėto mokesčio sumokėjimo. Pirmos instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies sumažindamas mokėtiną žyminį mokestį iki 1500 Lt, t.y atleido nuo 1270 Lt žyminio mokesčio. Prašydamas atleisti nuo viso žyminio mokesčio apeliantas savo prašymą grindžia sunkia materialine padėtimi ir bedarbystę, pateikė Vilniaus darbo biržos 2010 m rugpjūčio 16 d. pažymą dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programuose, taip pat turimu teikti 450 Lt dydžio išlaikymu savo vaikui.

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį neįvertino, išreiškė tik bendro pobūdžio nuomonę, kad apelianto pateikti duomenys nesudaro pagrindo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tuo pažeidė įstatyme įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią apelianto turtinę būklę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog apelianto pateikta pažyma iš Vilniaus darbo biržos nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti esant tokią sunkią apelianto turtinę padėtį, jog jis nepajėgtų sumokėti nurodyto dydžio žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą.Tokią išvadą patvirtina ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės: apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog turėtų būti priskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Be to, pripažintinas nepagrįstu ir apelianto argumentas dėl teismo priteisto 450 Lt išlaikymo jo nepilnametei dukrai, nes teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra apelianto, kaip vaiko tėvo pareiga (CK 3.192 str.).

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi apeliantas remiasi aplinkybe, jog teismas sumažindamas žyminio mokesčio sumą neatsižvelgė į tai, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nustatant ne vienodą ginčo šalių teisę pasinaudoti teise į gynybą.

Procesinių šalių lygiateisiškumo principas (įtvirtintas LR Konstitucijoje, Teismų įstatyme, Civilinio proceso kodeksso 17 straipsnyje) – reiškia, kad kiekvienos šalies teisės ir pareigos procese yra lygios. Šalies tautybė, išsilavinimas, profesija, socialinė padėtis ir kiti veiksniai neatima iš šalies jokių teisių ir pareigų, nesumažina jų apimtiems. Šie veiksniai nesuteikia šaliai ir jokių privilegijų. Procesinių šalių lygiateisiškumo principas apima kiekvienos šalies teises ir pareigas, jų turinį, kurios reglamentuojamos Civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje. Lygiateisiškumo principas nereiškia, kad įstatymas vienai šaliai suteikia vienokias teises, o kitai šaliai kitokias. Teisės turi būti lygios ir vienodos, todėl visais atvejais, kalbant apie šalių lygiateisiškumą, reikia žinoti, kiekvienos šalies teises ir naudotis tik tokiomis teisėmis, kurios pasireiškia įstatymais. Nagrinėjamoje byloje, teismas atleido apeliantą nuo žymios mokėtino žyminio mokesčio dalies, 1270 Lt, tuo sudarydamas sąlygas apeliantui apskųsti pirmos instrancijos teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Kadangi pirmos instancijos teismo nustatytas terminas žyminio mokesčio sumokėjimui praėjo, teisėjų kolegija nustato apeliantui terminą iki 2011 m. vasario 21 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už paduodamą apeliacinį skundą.

Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovo G. K. valstybės naudai priteistinos 8,40 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumetų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-459-55/2010 palikti nepakeistą, o ieškovo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nustatyti G. K. terminą iki 2011 m. vasario 21 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už paduodamą apeliacinį skundą.

Priteisti iš G. K. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,40 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Dalia VišinskienėRomualda Janovičienė