Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės, Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-10 nuosprendžio, kuriuo:

A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 dalį ir jam paskitos 25 paros arešto; pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 dalį, 260 str. 1 dalį ir paskita dvejų metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. V. nustatyta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015-12-11 iki 2015-12-12 – 1 diena bei įskaityti laikotarpiai ir atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-30 nuosprendį.

V. J. pripažinta kalta pagal BK 260 str. 1 dalį ir jai paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažinta kaltu pagal BK 22 str. 1 dalį, 260 str. 1 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į V. J. bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015-12-11 iki 2015-12-12. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas V. J. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendis V. J. atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

A. V. pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d., už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, neteisėtai, 2015-12-11 apie 18.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), V. J. leidus, įsipylęs sau į polietileninį maišelį paėmė dalį jai priklausančių narkotinių medžiagų - kanapių ir tokiu būdu įgijo 0,495 g. narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys, kuriose delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis - 7,8 %), kurias įsidėjo ir laikė savo džinsų dešinės pusės priekinėje kišenėje iki 2015-12-11 apie 19 val., kol minėto namo pirmo aukšto laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paėmė minėtas narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis).

Be to A. V. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. dėl to, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su V. J., socialiniame tinkle „Facebook“ 2015-12-11 laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val. paskelbė, jog padeda įsigyti narkotinių medžiagų, apie 18.30 val. susitiko su M.B., kurį atvedė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie tai pranešė V. J., kuri kartu su juo apie 19 val. į minėto namo pirmo aukšto laiptinę nunešė ir už 75 Eur pasikėsino parduoti M. B. į 6 polietileninius pakelius supakuotas 3,929 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių, kuriose delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,7 %), tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino platinti minėtas narkotines medžiagas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

V. J. pripažinta kalta pagal BK 260 str. 1 d. dėl to, kad ji neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei jas platino, o būtent: dėl to, kad ji 2015-12-09, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo ne mažiau nei 13,409 g. narkotinės medžiagos kanapių ( antžeminių dalių), kurias atgabeno į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame laikė jas iki 2015-12-11, kol apie 18.50 val. dalį, t.y. 0,495 g. narkotinės medžiagos kanapių ( antžeminių dalių) davė A. V. ir tokiu būdu platino minėtas narkotines medžiagas, dalį narkotinės medžiagos - 3,929 g. kanapių ( antžeminių dalių, kuriose delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,7 %), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti M. B., gabeno iki minėto namo pirmo aukšto laiptinės, o likusią dalį narkotinės medžiagos - 8,985 g. kanapių ( antžeminių dalių, kuriose delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis - 10,9 %) laikė supakuotus į 12 plastinių maišelių bendrame butų, esančių Nr. 42 ir Nr. 43, koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), kol apie 19 val. juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, V. J. pripažinta kalta pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. dėl to, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su A. V., kuriam socialiniame tinkle „Facebook“ 2015-12-11 laikotarpiu nuo 13 iki 14 val. paskelbus, jog padeda įsigyti narkotinių medžiagų, apie 18.30 val. susitikus su M.B., ir atvedus jį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), po ko ji apie 19 val. namo pirmo aukšto laiptinėje atnešė parduoti už 75 eurus M. B. į 6 polietileninius pakelius supakuotas 3,929 g. narkotinės medžiagos kanapių ( antžeminių dalių, kuriose delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,7 %) ir tokiu būdu pasikėsino platinti minėtas narkotines medžiagas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 259 str. 2 d. ir nepagrįstai nurodo, kad narkotinė medžiaga - kanapės ir delta-9-tetrahidrokanabinolis yra skirtingos medžiagos. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog narkotinė medžiaga – kanapės, tai kanapės augalai (išskyrus šaknis), kurie nupjaunami, išdžiovinami, gali būti susmulkinti ar nesusmulkinti, supresuoti ar nesupresuoti, kuriuose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija paprastai svyruoja nuo 0,5 iki 15 proc. Iš 2016-01-11 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų specialisto išvados Nr. 140-(1528)-IS1-135 matyti, jog tirti pateikta augalinės kilmės medžiaga, 2015-12-11 paimta iš A. V., yra narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,495 g, o delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 7,8% (b.l. 32-33 1 t.). Taigi delta-9-tetrahidrokanabinolis yra ne atskira medžiaga, kaip teigia apeliantas, tačiau sudėtinė narkotinės medžiagos – kanapių dalis, o tai, kad A. V. nežinojo, kokia delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija buvo jo įgytoje medžiagoje, neturi esminės reikšmės sprendžiant jo atsakomybės klausimą pagal BK 259 str. 2 dalį, nes iš jo paaiškinimų matyti, jog jis sąmoningai disponavo narkotinėmis medžiagomis - kanapėmis, t.y. paėmęs iš V. J., įsipylęs 5 gramus, laikė kelnių kišenėje.

A. V. argumentas, kad jo veiksmai sudaro ne baudžiamosios, o administracinės atsakomybės sudėtį, nepagrįstas.

Už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo numatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė (ATPK 44 str. 1 dalis). (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodeksas neteko galios 2017-01-01). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta, taigi narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis nėra objektyvus ir pakankamas kriterijus sprendžiant ar kaltininko veiksmuose yra baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Taip pat būtina atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, A. V., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, su savimi turėjo 0,495 g. narkotinės medžiagos kanapių. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, toks kiekis narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) neviršija nedidelio (5 g.) kiekio. A. V. su savimi laikė tūkstantosiomis gramų skaičiuojamą mažesnį kiekį, nei narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) nustatyto nedidelio kiekio maksimali riba, tuo pačiu teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. V. nusikalto laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, būdamas įsipareigojusiu daugiau įstatymų reikalavimų nepažeidinėti. Be to, jis pas V. J. atvyko ne tik tam, kad narkotines medžiagas įgytų sau, bet su savimi atsivedė ir kitą asmenį. Vertindama šiuos išdėstytus bylos faktus kaip kriterijus, apibūdinančius padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. V. padarytos veikos pavojingumas atitinka BK 259 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, o nuteistasis yra pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse administracinė atsakomybė numatyta tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (ANK 71 straipsnis). Narkotinių medžiagų, nepriklausomai nuo jų kiekio, įgijimas ir laikymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. V., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu). Be paminėtų aplinkybių įvertino A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad vieną nusikaltimą jis padarė, veikdamas bendrai su V. J.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai A. V. už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir už pasikėsinimą padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą, paskyrė bausmes, mažesnes nei baudžiamajame įstatyme numatytas šių bausmių vidurkis. Bausmes, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, pagrįstai subendrino bausmių apėmimo būdu. Be to, nuteistajam taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad A. V. tiek už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirta, tiek ir subendrinta bei galutinė subendrinta bausmės yra teisingos, ne per griežtos ir tinkamos įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., jas švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.