Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. 2016-07-27, 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį Audi A6 Avant, (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, kelio posūkyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į elektros stulpą. Tokiais veiksmais Ž. S. pažeidė KET 9p. 14p., 127p. reikalavimus. Padarė pažeidimus numatytus ATPK 128 str. 1d., 124¹ str. 8d..

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. S. surašytas jame nurodant, kad 2016-07-27, 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę automobilį Audi A6 Avant, (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti, kelio posūkyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į elektros stulpą, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir elektros stulpas Nr. 032/24. Iš eismo įvykio vietos Ž. S. pasišalino pažeisdamas KET. Tokiais veiksmais Ž. S. pažeidė KET 14, 5, 9, 127, 219.1.p.. Padarė pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2d., 130 str. 1d..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino vairavęs transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Parodė, kad važiuodamas keliu pamatė pravažiuojant policijos automobilį, išsigando, kadangi neturi teisės vairuoti. Padidino greitį ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į elektros stulpą, po to nuvažiavo namo, policija atvyko į namus. Vairavo motinos automobilį.

Teismo nustatytas faktines aplinkybes ir kaltę, be pačio Ž. S. parodymų įrodo tarnybinis pranešimas; pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; Ž. S. paaiškinimas; R. S. paaiškinimas; įvykio vietos apžiūros aktas; fotonuotraukos; transporto priemonės techninės apžiūros aktas; pažyma apie asmeniui skirtas administracines nuobaudas, taip pat teismo išreikalautas papildomas įrodymas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu Ž. S. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., kur numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), taip pat pagal 130 str. 1 d., kuri numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nekyla (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis N62-7988/2010). Toks Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. S. apgadino tik jo vairuotą automobilį, todėl jo veikoje nėra ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymių. Teismui kilus abejonių, kad buvo apgadintas protokole nurodytas turtas(stulpas) papildomai užklaustas turto savininkas. Pažymėtina, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ teismui pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu 2016-07-27 M.Krupavičiaus g. 21, Igliškėlių mstl., Marijampolės sav., atrama Nr.032/24 iš Ig-303 neapgadinta, elektros energijos tiekimas vartotojams nutrauktas nebuvo ir bendrovė žalos nepatyrė (b. l. 22).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-10-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pažeidimo padarymo metu KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 222 p.).

Pagal KET 222 punktą nukentėjusiuoju nuo eismo įvykio laikytinas kitos transporto priemonės (kitų transporto priemonių) ar kito turto naudotojas (kuris nebūtinai turi būti ir to turto savininkas), nukentėjęs nuo transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, poveikio. Atsižvelgiant į tai, KET 222 punkto prasme nukentėjusiuoju nėra laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, eismo įvykio metu nevairavęs tos transporto priemonės. Tad tokios transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra būtina sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutarimas Nr. N756-175/2010). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. S. vairavo motinos R. S. automobilį.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje būtina sąlyga taikyti administracinę atsakomybę už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, pripažįstama tai, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimu atsiradusi žala, t.y. transporto priemonių ar kito turto apgadinimai, turi būti padaryti ne paties pažeidimą padariusio asmens, bet kitų eismo dalyvių valdytoms transporto priemonėms ar kitam turtui. Šiuo atveju gavus papildomus įrodymus yra nustatyta, kad joks kitas turtas apgadintas nebuvo, nukentėjusių nėra, žalos turtui taip pat.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad Ž. S. padarytas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., taip pat jis neturėjo pareigos pranešti apie jį policijai ir pasitraukimu iš eismo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d..

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Protokole nurodytos faktinės aplinkybės ir KET p. pažeidimai atitinka kitų teisės pažeidimų sudėtis.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pripažįsta, kad Ž. S. veiksmuose yra pažeidimų numatytų ATPK 128 str. 1 d., nes jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės nėra įgijęs ir ATPK 124¹ str. 8d., nes padarė KET 9p., ir 127p. pažeidimus, buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Protokolo nuorodos iš ATPK 130 str. 1d., 127 str. 2d.keistinos į ATPK 124¹ str. 8d., 128 str. 1 d..

Ž. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad jis prisipažįsta, gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad pakartotinai per metus Ž. S. padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą už, kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, jog Ž. S. skirtinos sankcijų vidurkius atitinkančios baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

nutaria:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 128 str. 1d. ir skirti jam 361 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro ) baudą;

pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str.8 d., skirti jam 8 Eur (aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2d., Ž. S. skirti subendrintą 361 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro ) baudą.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – 16059987939. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK, Ž. S..