Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (A. Š.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 59-80 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gegužės 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. lapkričio 27 d. (užskaitant 3 metus 11 mėnesių 25 dienas). Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės, suėjo 2019 m. vasario 27 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. balandžio 30 d. yra 3 metai 6 mėnesiai 18 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas netenkintinas.

Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Pirmiausia teismas, susipažinęs su nuteistojo A. Š. asmens byla ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis A. Š. atitinka formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui – yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė 60 taškai, statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių, t. y. tie, kuriuos asmens pastangomis galima sumažinti – 40 balų. Atsižvelgiant į tai, kadangi nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiant, ar A. Š. atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, turi būti vertinama alternatyvi BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kartu skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

Iš nuteistojo asmens bylos ir 2021 m. balandžio 21 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-76 matyti, jog nors nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 7 kartus skatintas ir 8 kartus baustas (viena nuobauda panaikinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu), šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Taip pat A. Š. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje pakeitė nuostatas į darbinę veiklą: nuo 2018 m. birželio 14 d. buvo įdarbintas Pravieniškių filialo skalbyklos darbininku; nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo perkeltas dirbti į Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho darbininko pareigas, nuo 2019 m. birželio 10 d. buvo perkeltas dirbti į Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho siuvėjo pareigas. Šiuo metu nuteistasis yra išreiškęs motyvaciją dirbti pataisos įstaigoje – antrą kartą pateikė prašymą dėl galimybės dirbti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir šiuo metu vykdomas A. Š. įdarbinimo procesas; 2019 m. birželio 27 d. baigė Relaksacijos terapijos kursą; 2020 m. vasario 13 d. sėkmingai pabaigė Socialinių įgūdžių lavinimo programą. Jis taip pat dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo ir prevencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse – 2018 m. kovo mėn. dalyvavo stalo teniso turnyre ir užėmė III-ą vietą; 2018 m. birželio mėn. dalyvavo Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga tinklinio turnyre ir užėmė I-ą vietą; 2019 m. dalyvavo projekto „Išgirsti. Suprasti. Keisti“ visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiškumo ugdymo, 4 val. mokymuose; viktorinoje „Šių laikų žinomiausi žmonės“ ir užėmė I-ąją vietą; 2019 m. birželio 26 d. dalyvavo viktorinoje, skirtoje Tarptautinei kovos su narkomanija dienai paminėti ir laimėjo II-ąją vietą. Vertinimo metu nuteistasis bendravo noriai, nestokojo atvirumo kalbėdamas apie jį neigiamai charakterizuojančius faktus. Taip pat nuteistasis A. Š. formaliai patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš pataisos įstaigos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymėtina ir tai, kad stebėta teigiama nuostatų į darbinę veiklą pataisos įstaigoje dinamika, pastaruoju metu A. Š. stengiasi laikytis nustatytų taisyklių bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. A. Š. formaliai patvirtino galimos bedarbystės ir gyvenamosios vietos pasirinkimo problemų sprendimą – gautos pažymos apie jo įdarbinimą bei gyvenamąją vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos. Tiesioginės sąsajos tarp narkotinių medžiagų vartojimo bei jo dabartinio nusikalstamo elgesio raiškos šiuo metu nėra nustatytos, nebuvo gauta ir jokių duomenų apie A. Š. alkoholio vartojimo ir socialiai neatsakingo, smurtinio ar nusikalstamo elgesio sąsajas. Įvertinimo metu pastebima, kad A. Š. socialinėje aplinkoje pasižymi pakankamu adaptyvumu, lengvai užmezga bei išlaiko kontaktą, nėra linkęs socialiai atsiriboti. Be kita ko, duomenų, kad nuteistasis turėtų polinkį taikyti instrumentinę agresiją, ar pasižymėtų savitvardos stoka pataisos įstaigose bei laisvėje, gauta nebuvo. Stebimas pozityvus savo ateities perspektyvų vertinimas, jis išsikelia socialiai priimtinus ateities tikslus, nukreiptus į santykių su šeimos nariais puoselėjimą, darbinę veiklą, asmeninės gerovės kūrimą.

Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės rodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis bei rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius darbinėje veikloje, tačiau jų visuma nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos A. Š. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, būtina įvertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kitaip tariant, būtina įvertinti visus byloje esančius duomenis, kurie nėra tik išimtinai teigiamai charakterizuojantys nuteistąjį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių, kaip teisingai skunde pažymėjo ir pats nuteistasis A. Š., ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais tuo pagrindu, jog Komisijos Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl teisės aktų pažeidimų bei padarytų teisės aiškinimo klaidų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis pakeistas ir A. Š. skirta galutinė 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu į bausmės atlikimo laiką buvo įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2014 m. vasario 17 d. Tuo tarpu bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gegužės 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. lapkričio 27 d. (užskaitant 3 metus 11 mėnesių 25 dienas). Komisijos Nutarime nurodyta lygtinio paleidimo termino data – 2019 m. vasario 27 d., todėl laikytina, kad jis atitinka formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui – yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl šiuo atveju nuteistojo argumentas dėl neva neteisingai nurodytos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodymo (jo atveju 3 punktas), nesudaro pagrindo išvadai spręsti apie priimto Komisijos Nutarimo neteisėtumą. Be to, nuteistasis skunde nurodo ir tai, jog Komisijos Nutarime nei vienas argumentas neatitinka teisinio vertinimo ir įžanginėje dalyje nenurodyti Komisijos nariai, jų vardai, pavardės, Komisijos pirmininkas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija Nutarimą priėmė remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-17, vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu/pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai E. T. ir M. Š.-S., turintys reikiamą išsilavinimą, kvalifikacinį laipsnį, Komisijos nariai vienbalsiai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, Nutarimą pasirašė Komisijos pirmininkė M. G. ir sekretorė E. M., todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo A. Š. skundo argumentais dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Iš esmės nuteistojo asmenybės vertinimas negali būti visiškai atsietas nuo jo elgesio, gyvenimo būdo ir kitų jo gyvenimo faktų retrospektyvinio vertinimo, kuris taip pat svarbus prognozuojant jo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą.

Visų pirma, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Antra, teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. Š. Komisijai pristatomas antrą kartą. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 60 taškai: iš jų statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 40). Tuo tarpu teismas nesieja su išaugusia nusikalstamumo elgesio rizika ar nusikalstamo elgesio rizikos didėjimo tendencija to, kad paskutinio vertinimo, atlikto 2020 m. gegužės 11 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nustatyta nusikalstamo elgesio rizika sudaro 47 taškus, kadangi atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, buvo patikslintas ir papildytas, vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus kriminogeninius poreikius bei 2021 m. balandžio 16 d. nustatyta – vidutinė rizika – 60 taškų (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 40). Taigi, teismas neturi pagrindo spręsti, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika didėja, vis tik nėra faktinio pagrindo ir manyti, jog ji sumažėjo.

Visų pirma, Socialinio tyrimo išvadoje vienais iš kriminogeninių veiksnių, sudarančių statinių veiksnių taškus, laikytini didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teismo procese, skaičius, didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės bei nusikalstamam elgesiui yra būdingas nusikaltimų modelis. Pažymėtina, kad A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 28 metų amžiaus ir tokio paties amžiaus nuteisiamas pirmą kartą. A. Š. kriminalinę patirtį sudaro 3 teistumai. Dabartiniame teismo nuosprendyje savo kaltę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, dalyvavimo ginkluoto susivienijimo veikloje, nepripažino. Interviu metu savo kaltę pripažįsta dalinai, pateikdamas subjektyvų nusikalstamos situacijos paaiškinimą. Taigi matyti, jog nuteistojo A. Š. kriminalinę patirtį sudaro trys procesai, dabartiniu metu jis atlieka bausmę už analogišką nusikaltimą, už kurį buvo teistas praeityje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), taip pat jo įvykdytiems nusikaltimams yra būdinga panaši motyvacija – finansinės ar materialinės naudos siekimas neteisėtais būdais, taigi, jo nusikalstamam elgesiui yra nustatomas turtinių nusikaltimų bei neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis modelis. Pažymėtina ir tai, kad jo padaryti nusikaltimai sunkėja.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymas ir jo netaikymas yra ne bausmės skyrimas už tą patį nusikaltimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra bausmę atliekantiems asmenims įstatymo leidėjo suteikta privilegija, kurios taikymas tiesiogiai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir gebėjimo įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį į bendražmogiškas vertybes, kad sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo amžiaus pirmojo teistumo metu nustatymas, analizavimas kaip nuo to momento klostėsi nuteistojo gyvenimas, keitėsi jo požiūris į įstatymo saugomas vertybes, yra neatsiejama nuteistojo asmenybės vertinimo dalis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir Nutarime nurodytos aplinkybės. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių.

Antra, vienu iš kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas ir tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios ir toleruojančios nuostatos. Kaip jau buvo minėta, A. Š. turi trijų teisės pažeidimų kriminalinę patirtį, pasižyminčią sunkėjančia dinamika. Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis taip pat buvo nusikalstamo susivienijimo dalyviu. Šie faktai leidžia kelti prielaidas apie A. Š. būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias ar pateisinančias nuostatas bei nepakankamą gebėjimą laikytis visuotinai priimtinų normų bei įstatymų reikalavimų. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo stebima tam tikra nuteistojo kriminalinės subkultūros palaikančių nuostatų teigiama dinamika – jis sutiko dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, ką teismas vertina teigiamai, visgi, interviu metu pastebima, kad nuteistasis nevengia vadovautis principais, kurie yra artimi kriminalinį elgesį palaikančioms nuostatoms. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ne visuomet gebėjo laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dėl to buvo ne kartą baustas. Nors šiuo metu jis ir neturi galiojančių nuobaudų, kas vertintina ganėtinai teigiamai, tačiau analizuojant nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis bei pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, vertinant, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas. Pastarųjų nuobaudų egzistavimas patvirtina, kad jo elgesys laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nebuvo išimtinai pavyzdingas.

Trečia, vertinant A. Š. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje dar vienais iš kriminogeninių veiksnių laikytina tai, kad A. Š. nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai ir nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas. Be to, jam būdingas kategoriškas, principingas mąstymas. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nėra stebimas nuteistojo polinkis elgtis impulsyviai ar spontaniškai, tačiau A. Š. stengiasi apgalvoti savo veiksmus, veikti tikslingai, atsižvelgdamas į galimą asmeninę naudą ar savo poreikių patenkinimą. Šiuo metu nuteistasis neidentifikuoja jokių probleminių sričių savo gyvenime, taip pat išlieka įsitikinęs savo sugebėjimu pakartotinai nenusikalsti. Nėra stebimas jo polinkis gilintis į savo nusikalstamą elgesį, priežasčių aiškinimąsi. Pažymėtina, kad A. Š. praeityje ne kartą taikė nekonstruktyvius problemų sprendimo ar savo poreikių patenkinimo būdus, neįvertindamas tolesnių savo netinkamo elgesio pasekmių, pasiduodamas destabilizuojančios aplinkos įtakai. Nors nuteistasis išskirtinai empatijos stoka nepasižymi bei geba įsijausti į kito asmens poziciją, tačiau yra stebimas nuteistojo pakankamai kategoriškas mąstymas, vadovavimasis savo įsitikinimais bei principinėmis nuostatomis, kuriuos jis gali koreguoti tik esant vidinei motyvacijai. Taigi socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis išlieka reikšminga pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesuose. Tokie duomenys rodo, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar išlieka nepakitę tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje.

Ketvirta, vienais iš kriminogeninių veiksnių laikytini gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus, prosocialaus elgesio. Analizuojant A. Š. gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistasis savo kriminalinę patirtį pradėjo formuoti jau būdamas suaugusio amžiaus, o tai leidžia kelti prielaidas apie jo sąmoningą savo veiksmų bei galimų pasekmių įvertinimą bei pasirinkimą veikti tikslingai. Nuteistojo nusikalstamame elgesyje nepasireiškia spontaniškas, neapgalvotas veikimas, bet priešiningai – apgalvoti tikslingi veiksmai (pvz., disponavimas narkotinėmis medžiagomis, priklausymas nusikalstamam susivienijimui ir pan.). Nors nuteistasis savo gyvenimo eigoje nevengė socialiai priimtinais būdais realizuoti save, t. y. mokėsi, dirbo, kūrė santykius ir pan., tačiau tai neapsaugojo jo nuo galimybių atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos bei pakartotinai nenusikalsti. Interviu metu A. Š. nėra linkęs sureikšminti veikų, už kurias buvo nuteistas, kadangi įvykusias nusikalstamas situacijas yra linkęs paaiškinti savo subjektyviomis aplinkybėmis. Nors A. Š. teigia, kad jaučiasi supratęs savo netinkamai vesto gyvenimo stiliaus priežastis bei pasekmes, tačiau jo vidiniai resursai atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, vengti rizikingų situacijų, išlieka reikalaujantys tolesnių socialinės reabilitacijos priemonių įsitraukimo bei paties nuteistojo motyvacijos siekti savo gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, stiprinimo. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, kurių visuma socialinio tyrimo išvadoje įvardijami kaip tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška ir nesant pokyčių savęs realizavimo būduose laisvėje, skatintų pakartotinį kriminalinį elgesį, bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su specialistu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad jo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Pagrindą taip manyti sustiprina ir tai, kad 2020 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. N-16, įvertinus nuteistojo elgesį, buvo priimtas sprendimas neperkelti jo į Pusiaukelės namus (1 t., asmens b. l. 79). Todėl manytina, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra linkęs pasikeisti. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima išskirtinai remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi neabejotinai visi pirmiau paminėti duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis A. Š. priklauso vidutinės rizikos grupei, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas šiuo metu nėra įmanomas. Teismo vertinimu, A. Š. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. Š. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad A. Š. yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Komisijos 2021 m. balandžio 30 d. Nutarimo Nr. 59-80 netenkintinas. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame įvertintos visos lygtinio paleidimo svarstymui reikšmingos aplinkybės, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. Š. (A. Š.) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 59-80 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.