- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-1-372/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- P. B.
- Trečiasis asmuo
- E. B.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. atstovo adv. Stasio Zabitos bei atsakovės P. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-12-04 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovei P. B., tretiesiems asmenims E. B. ir antstoliui Artūrui Bložei dėl prievolės užtikrinimo būdo pakeitimo kitu būdu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. B. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydamas pakeisti Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintoje 2004-06-22 Vilniaus m. 3 - ojo apylinkės teismo sprendimu, nurodytą mokestinės prievolės užtikrinimo būdą: pastato - dirbtuvės su žemės sklypu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais įkeitimą nuo šios prievolės atsiradimo momento, kito nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu iki tol, kol galės įkeisti sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas R. B. prašė įpareigoti atsakovę atlikti visus būtinus veiksmus (pasirašyti hipotekos lakštą ir kt.), susijusius su nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu jos naudai, kaip ieškovo mokestinės prievolės užtikrinimo įvykdymą, bei nustatyti, kad delspinigiai, remiantis Vilniaus m. 3 - ojo apylinkės teismo 2004-06-22 sprendimu ir jo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu iki nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimo yra neskaičiuojami ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigė, kad 2004-06-22 Vilniaus m. 3 – ojo apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės P. B. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 1.8 punkte jis įsipareigojo prievolės - dvylika metų mokėti atsakovei P. B. po 1100 eurų, iš viso 158400 eurų, piniginę kompensaciją už didesnę jam atitenkančio turto dalį – užtikrinimui, įkeisti atsakovės naudai pastatą - žemės sklypą ir dirbtuves su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame sutarties punkte yra nustatyta, kad per 11 mėnesių neįkeitus minėto nekilnojamojo turto arba kito objekto, kurio vertė bus ne mažesnė už likusią sumokėti P. B. pinigų sumą, ieškovas įsipareigoja mokėti atsakovei P. B. ne ginčo tvarka 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant juos nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nurodytos sutarties 1.3.2.2.p., jų vidutinės rinkos vertės, t.y. nuo 856365,00 Lt sumos. Tam, kad laiku įvykdyti minėto nekilnojamojo turto su žemės sklypu įkeitimą, kuriuo yra užtikrinta pagrindinė prievolė - piniginės kompensacijos P. B. mokėjimas, 2004-06-29 Vilniaus m. 29-ajame notaro biure, ieškovas išdavė kitam asmeniui - R. R. įgaliojimą, kuriuo šį įgaliojo atlikti minėtus veiksmus. Ieškovas nurodė, kad minėto turto įkeisti nepavyko, nes nekilnojamojo turto įkeitimui ieškovas negavo iš valstybės, t.y. iš Klaipėdos viršininko administracijos, leidimo. Apie tai ieškovas informavo atsakovę ir pasiūlė jai įkeisti kitą turtą, atsakovė su tuo nesutiko, be to, ji kreipėsi pas antstolį Artūrą Bložę, pateikdama vykdomąjį raštą, dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių išieškojimo iš ieškovo. Ieškovas teigė, kad tai neteisėta, nes ne dėl jo kaltės nebuvo įkeistas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytas turtas, o jis pasiūlė įkeisti kitą, jo motinai E. B. nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė didesnė, negu minėtoje sutartyje nurodyto turto, tačiau atsakovė nenori kito siūlomo įkeitimo, nes žino, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.8 punkte yra numatyta jai naudinga sankcija, o ieškovas negali įkeisti jos pageidaujamo įkeisti turto, ir atsakovė tai žinodama pageidauja, kad jos naudai būtų skaičiuojami delspinigiai. Todėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos.
Atsakovė P. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas bei nuostolius, kuriuos sudaro neišieškoti delspinigiai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę P. B. atlikti visus būtinus veiksmus (pasirašyti hipotekos lakštą ir kt.), susijusius su nekilnojamojo turto (pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinio – kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (grindinio, tvoros, cokolio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), įkeitimu jos naudai, kaip ieškovo R. B. mokestinės prievolės užtikrinimo – įkeisti atsakovės naudai pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.8 punktą - įvykdymą, nustatant vieno mėnesio terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos minėtiems veiksmams atlikti. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį teismas atmetė. Teismas atmetė atsakovės P. B. pareiškimą dėl nuostolių, kuriuos sudaro: neišieškoti 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės - 856365,00 Lt, nurodytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3.2.2 p., tai yra už kiekvieną dieną po 1712,73 Lt, nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos 2005 m. liepos 21d. iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat 49669,17 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 22d. iki vykdymo sustabdymo, tai yra už 29 dienas, ir 413 Lt dydžio administravimo išlaidos, atlyginimo. Tuo pačiu teismas priteisė ieškovui R. B. iš atsakovės P. B. 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisė valstybei iš ieškovo R. B. ir atsakovės P. B. po 31,56 Lt iš kiekvieno, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusio 2004-06-22 Vilniaus miesto 3 - ojo apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos buvo nustatytos šalių susitarimu, laisva valia ir įtrauktos į sprendimą. Konstatavo, jog ieškovas prašė pakeisti prievolės įvykdymo užtikrinimo objektą, o tokia galimybė šioje sutartyje yra numatyta 1.8 p. Nurodė, kad iš bylos medžiagos nenustatyta, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių būtų buvusi sudaryta ne savanoriškai, tiek ieškovas, tiek atsakovė suderino sutarties sąlygas, su jomis sutiko, tai patvirtino savo parašais, kreipėsi į teismą dėl jos patvirtinimo, sprendimo neskundė. Teismas padarė išvadą, kad svarbiausia šiuo atveju yra užtikrinimas atsakovės naudai, o kuo užtikrinamas prievolės įvykdymas - nėra svarbu, svarbu yra tai, kad turi būti įkeistas koks nors turtas, o vienintelis reikalavimas tam turtui, kuris yra numatytas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra tas, kad jo vertė nebūtų mažesnė už likusį piniginį įsipareigojimą atsakovei. Be to, teismas nurodė, kad atsakovės reikalaujamas įkeisti turtas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat nėra vien ieškovo nuosavybė, nes žemės sklypas yra valstybės nuosavybė. Todėl teismas padarė išvadą, jog nesant galimybės įkeisti sutartyje numatyto nekilnojamojo turto, kadangi tik 2006-03-28 tarp ieškovo ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta žemės nuomos sutartis ir iki šiol nėra aiškios sklypo ribos, todėl ieškovas atsakovei siūlomas įkeisti kitas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai E. B., yra tinkamas įkeitimo objektas. Padaręs tokią išvadą, teismas patenkino patikslinto ieškinio reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovei davimo, nustatydamas vieno mėnesio terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos minėtiems veiksmams atlikti. Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas nurodė, kad ieškovas, išdavęs įgaliojimą R. R., daugiau jokių veiksmų neatliko, kad pagreitintų nekilnojamojo turto įkeitimą, nekontroliavo savo įgaliotinio atliktų veiksmų, susidūręs su kliūtimis ir žinodamas, kad negalės greitai gauti leidimo įkeisti turtą, neinformavo atsakovės, kad turto negalės įkeisti, nesiūlė kito įkeitimo objekto. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimo, kad delspinigiai būtų neskaičiuojami, patenkinimas, būtų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų keitimas. Be to, teismas pažymėjo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas nustatytu laiku, remiantis neveikimu, negali būti laikomas esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima keisti teismo sprendimą dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą patikslinto ieškinio reikalavimą dėl delspinigių neskaičiavimo. Teismas atmetė atsakovės pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo, nurodydamas, kad paduodant šį pareiškimą žyminis mokestis nebuvo sumokėtas, priešieškinys nebuvo pareikštas, nors minėtas dokumentas, teismo nuomone, savo turiniu bei esme daugiau panašus į priešieškinį. Nurodė, kad atsakovės pareiškimas dėl nuostolių atlyginimo nėra neatsiejamai susijęs su šia byla, jis daugiau susijęs su vykdymo procesu kitoje civilinėje byloje, nes delspinigius atsakovė gali išsiieškoti iš ieškovo pateikus antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą arba pareiškus teismui atskirą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ar ieškinį. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė dėl kokių konkrečių ieškovo veiksmų ji patyrė nuostolius ir kokius nuostolius ji realiai patyrė. Išsprendęs tarp šalių kilusį ginčą, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo R. B. atstovas adv. Stasys Zabita prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje, kuria yra atmesta patikslinto ieškinio dalis – nustatyti, jog delspinigiai pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 200-06-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2877-01/04 ir 2005-07-04 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2877-01/04 iki nekilnojamojo turto (atsakovės naudai) įkeitimo yra neskaičiuojami (t. 3, b.l. 79-83). Apelianto motyvai yra tokie:
1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų, siūlydamas atsakovei įkeisti kitą nekilnojamąjį turtą.
2. Kliūtimi ieškovo įsipareigojimo įvykdymui buvo pačios atsakovės netinkama ir neteisėta pozicija. Dėl to, delspinigiai atsakovės, kuri elgėsi netinkamai ir neteisėtai, naudai iki turto įkeitimo negali būti iš ieškovo skaičiuojami, nes kitu atveju, tai neatitiktų nei sutarties aiškinimo principų, nei delspinigių sąvokos ir jų paskirties, nei teisingumo ir protingumo principų.
Apeliaciniu skundu atsakovė P. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje, kuria yra patenkinta patikslinto ieškinio dalis, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Tuo pačiu atsakovė prašo priteisti atsakovei iš ieškovo nuostolius, kuriuos sudaro neišieškoti delspinigiai 0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 856365 Lt, nurodytos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3.2.2 p., t.y. už kiekvieną dieną po 1712,73 Lt nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos 2005-07-21 iki šio momento, taip pat 49669,17 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2005-06-22 iki vykdymo sustabdymo, t.y. už 29 dienas, administravimo išlaidų 413 Lt bei visas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 65-71). Apeliantės motyvai yra tokie:
1. Teismas savo sprendime pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193 str.), prievolių neįvykdymo teisines pasekmes (CK 6.64 str.).
2. Teismas skundžiamame sprendime pasisakė ne dėl visų ieškinio reikalavimų, išspręsdamas tik dalį ieškinio. Teismas neišsprendė ieškinio dalies, kuria ieškovas prašė nustatyti, kad vykdomasis dokumentas sustabdytoje vykdomojoje byloje Nr. 41-1693, antstolio A. Bložės priimtas vykdyti neteisėtai ir šią bylą nutraukti.
3. Teismas, įpareigodamas atsakovę atlikti veiksmus, susijusius su kito objekto, negu nurodyta sutartyje ir nepriklausančio ieškovui, įkeitimu, neteisingai aiškino Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodydamas, kad sutartyje šalys nenumatė, kam nuosavybės teise turi priklausyti įkeičiamas turtas: ar fiziniam, ar juridiniam asmeniui.
4. Teismas, įpareigodamas atsakovę atlikti visus su įkeitimu susijusius veiksmus ir neįpareigodamas trečiojo asmens E. B. atlikti visus su įkeitimu susijusius veiksmus, pasielgė neteisėtai, be to, pažeista CK 2.134 str. 1 d., kuri nustato, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi.
5. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo, kadangi ieškovas iš viso pareiškė 4 reikalavimus, iš kurių buvo patenkintas tik vienas. Dviejų ieškinio reikalavimų, kurie buvo pagrindas teismui stabdyti vykdomąją bylą, ieškovas nebepalaikė, o būtent dėl šių ieškovo reikalavimų atsakovė patyrė nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės P. B. apeliacinį skundą ieškovo R. B. atstovas adv. Stasys Zabita prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyse, kuriomis atsakovė įpareigota atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su nekilnojamojo daikto įkeitimu atsakovės naudai bei atmestas atsakovės pareiškimas dėl nuostolių priteisimo (t. 3, b.l. 107-113).
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.
1. Teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė nagrinėti tik tuos patikslintus ieškinio reikalavimus (dalyką), kuriuos išdėstė ieškovas 2006-11-20 vykusio teismo posėdžio metu, pagrįstai ir teisingai manydamas, kad toks galutinis ieškinio reikalavimų tikslinimas, neužvilkins bylos nagrinėjimo.
2. Atsakovei siūlomo įkeisti turto vertė daugiau nei dvigubai viršija likusią išmokėti atsakovei pinigų sumą pagal Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be to, šis turtas nuo 2007-01-25 yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl atmestinas ir atsakovės argumentas, jog teismas nurodė įkeisti ne ieškovui priklausantį turtą.
3. Atsakovės prašoma priteisti pinigų suma (delspinigiai, susiję su Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymu) nėra nuostoliai. Be to, atsakovė, reikdama prašymą dėl nuostolių atlyginimo, nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl apskritai šis atsakovės prašymas neturėjo būti nagrinėjamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo R. B. atstovo adv. Stasio Zabitos apeliacinį skundą atsakovė P. B. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą skundžiamoje dalyje (t. 3, b.l. 96-99).
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.
1. Skundžiamu sprendimu teismas teisingai nustatė, kad ieškovas, žinodamas, kad negalės greitai gauti leidimo įkeisti turtą, neinformavo atsakovas, kad negalės turto įkeisti, nesiūlė kito įkeitimo objekto. Teismas šioje dalyje įvertino visus surinktus byloje įrodymus ir teisingai konstatavo faktines aplinkybes.
Šalies argumentai
2. Ieškovo prašymas nustatyti, kad delspinigiai nebus mokami nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo dienos reiškia sutarties sąlygų keitimą, kas šiuo atveju yra negalima.
3. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, būtų pažeisti teisingumo, protingumo principai bei sutarties šalių lygybės ir interesų pusiausvyros principai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Kolegija nagrinėja apeliacinius skundus, neperžengdama jų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. (CPK 320 straipsnis). Dėl šios priežasties analizuojami visi esminiai apeliantų motyvai.
Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino apelianto R. B. reikalavimą dėl atsakovės P. B. įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto įkeitimu. Kolegijos posėdyje atsakovė pripažino, kad ieškovas tinkamai vykdo savo prievolę mokėti jai kas mėnesį po 1100 eurų pagal Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.8 punkto 1 dalies sąlygas. Ieškovo įkeitimui pateiktas turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais bei du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) – pagal jo vertinimo duomenis yra žymiai vertingesnis, nei likusi ieškovo skola atsakovei (b.l.144-174, t.1). Tos pačios sutarties 1.8 punkto 3 dalyje numatyta galimybė ieškovui įkeisti kitą objektą, kurio vertė bus ne mažesnė už likusią sumokėti ieškovei pinigų sumą pagal nurodytą šios Sutarties punktą (b.l.17, t.1). Ieškovas buvo įsipareigojęs sumokėti atsakovei 158400 eurų kompensaciją ( tai sudaro apie 542480 Lt). Nėra nuginčyta ta aplinkybė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo atsakovei 51544 eurų, o jo skola atsakovei sudaro apie 364615 Lt. Prašoma įkeisti namo ir 2 sklypų kaina yra aiškiai didesnė, todėl negalima teigti, jog atsakovės interesai nukentėtų, jei dėl kokių nors priežasčių ieškovas nebegalėtų sumokėti Santuokos nutraukimo pasekmių 1.8 punkto 1 dalyje numatytos 158400 eurų sumos. Apeliantės motyvas, kad ieškovas gali parduoti siūlomą įkeisti namą su priklausiniais ir 2 žemės sklypus, nepagrįstas. Jei ieškovas parduos ar kitokiu būdu perleis ginčo pastatus ir žemės sklypus, jis privalės įkeisti kitą turtą, įvertintą ne mažiau, nei likusi skolos suma. Nėra pagrindo manyti, kad jis nevykdys teismo sprendimo, kai ieškinio iniciatorius buvo jis pats. Tas faktas, kad ieškovas bandė parduoti ginčo objektus, neįrodo, jog jis siekė pažeisti atsakovės interesus. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad tokiu atveju būtų pagrindo atmesti jo ieškinį, panaikinant priimtą teismo sprendimą apeliacinėje instancijoje. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kolegija neturi pagrindo teigti, jog ieškovas neįkeitė dirbtuvių su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), siekdamas nevykdyti šalių pasirašytos sutarties sąlygų. Atsakovė pati pripažino, jog įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeičiamas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio sklypo nuomos (panaudos) teisė (CK 4.171 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu byloje yra pateikti įrodymai, kad ginčai dėl žemės sklypo planavimo vyko valstybės institucijose ir ieškovas neturėjo galimybės jų paspartinti, tuo pačiu ir per 11 mėnesių įkeisti reikalaujamą nekilnojamąjį turtą. Apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstas. Kolegija daro išvadą, kad šios taisyklės nepažeistos, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovas laikosi vienos iš esminių jos sąlygų – laiku ir tinkamai moka apeliantei nustatytą kompensaciją už jam daugiau tenkančią turto dalį bei siekia įkeisti nekilnojamąjį turtą, užtikrinant šios prievolės įvykdymą (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Kol ieškovas tinkamai moka nustatytą pinigų sumą net ir neužtikrinus jos įkeitimu, negalima daryti išvados, jog jis netinkamai vykdo prievolę, kaip nurodo apeliantė (CK 6.64 straipsnis). Būtina įvertinti ir tai, jog šiuo atveju kreditoriumi yra pati apeliantė.
Kolegijai yra pateikti įrodymai, kad ginčijamas pastatas ir žemės sklypai dovanojimo sutarties pagrindu priklauso ieškovui (b.l.114-117, t.3). Dėl šios priežasties kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliantės motyvą, jog ieškovas nori įkeisti svetimą turtą. Būtent tai buvo vienu iš jos apeliacinio skundo motyvų. Pateikti įrodymai nuneigia šį motyvą. Šie įrodymai buvo pateikti tik prie apeliacinio skundo, tačiau tai nėra pagrindas jų nevertinti, juolab, kad kolegijai nėra užkertamas kelias priimti papildomus, ginčo esmę liečiančius įrodymus (CPK 314 straipsnis). Įvertinus šiuos įrodymus dėl nuosavybės perleidimo, praranda prasmę atsakovės motyvas, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi.
Kolegija pripažįsta, kad teismo sprendime aiškiai nepasisakyta dėl ieškovo prašymo palikti nenagrinėtais šiuos reikalavimus: 1) pakeisti Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytą mokestinės prievolės užtikrinimo būdą — pastato dirbtuvės su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 1862,66 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu: inžineriniai statiniai - įrenginiai - kiemo statiniai (kiemo aikštė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimą nuo šios prievolės atsiradimo momento kito nekilnojamojo turto - pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinio - kitų statinių (inžinerinių) — kiemo statinių (grindinio, tvoros, cokolio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo, iki tol, kol ieškovas galės įkeisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). (Šio patikslinto ieškinio reikalavimo patikslinimas yra išdėstytas 2006-01-24 pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo); 2) antro reikalavimo dalį „iki tol, kol ieškovas galės įkeisti atsakovės naudai nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio įkeitimo pageidauja atsakovė“; 3) nustatyti, kad vykdomasis dokumentas sustabdytoje vykdomojoje byloje Nr. 41-1693, užvestoje pas antstolį A.Bložę, yra antstolio A.Bložės priimtas vykdyti neteisėtai ir šią vykdomąją bylą nutraukti; 4) išreikalauti iš antstolio Artūro Bložės (Vytauto g. 151-2, Šiauliai) vykdomąją bylą Nr. 41-1693 ir šią vykdomąją bylą sustabdyti iki tol, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla (šis reikalavimas teismo jau yra įvykdytas). Tačiau kolegija teigia, kad 1 ir 2 reikalavimai yra tik pagrindinio reikalavimo patikslinimas teismo nurodymu (b.l.98-99, t.2), jie ginčo esmės nekeičia. Kolegija daro išvadą, kad ieškovo atstovė pagrįstai nurodė tai teismo posėdyje (b.l.38-39, t.3) ir protokoline nutartimi teismas nutarė nagrinėti reikalavimus būtent tokia apimtimi. Tai, kad ieškovas netinkamai nurodė CPK 139 ir 296 straipsnio 1 dalies 10 punkto normas, nėra pagrindas užkirsti jam kelią aiškiai suformuluoti reikalavimus. 4 reikalavimas yra susiję su antstolio veiksmais, vykdant Vilniaus 3 apylinkės teismo 2004 m. birželio 22 d. sprendimą ( prijungta vykdomoji byla Nr.41-1693/2005). Šioje vykdomojoje byloje yra Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 21 d. nutartis sustabdyti vykdymą, iki bus išspręstas būtent šis šalių ginčas. Tai reiškia, kad 4 punkto reikalavimas yra įvykdytas, taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir tai nėra atskiras reikalavimas šioje byloje. 3 punkto reikalavimas iš viso negalėjo būti nagrinėjamas šioje byloje, kadangi šalių ginčas vyksta ieškinio teisena, o antstolio veiksmai yra skundžiami pagal ypatingosios teisenos nuostatas (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 510 straipsnis).Tokiu atveju šis reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b.l.39, t.3), teismas iš esmės pasisakė dėl šių reikalavimų, nutardamas nagrinėti tik patikslintus reikalavimus (b.l.98-99, 108-109, t.3). Ta aplinkybė, jog apie tai nepasisakyta sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu laikytina formaliu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegija laiko, kad ji turi teisę patikslinti rezoliucinę sprendimo dalį, pasisakant dėl apeliantės motyvo, jog teismas neišsprendė visų reikalavimų.
Apelianto R. B. motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl delspinigių nemokėjimo, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokio jo reikalavimo tenkinimas būtų vertinamas kaip sutarties sąlygų pakeitimas. Esant tokioms aplinkybėms delspinigiai, numatyti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.8 punkte, privalo būti mokami iki ginčo dėl sutarties sąlygų pakeitimo išnagrinėjimo, t.y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu iš ieškovo valios išraiškos matyti, kad reikalavimas šiuo atveju yra suformuluotas netinkamai. Ieškovas turi teisę pateikti naują reikalavimą, prašydamas atleisti nuo prievolės mokėti delspinigius, nesant jo kaltės. Tačiau tai yra atskiro ginčo objektas ir negali būti nagrinėjamas šioje byloje.
Apeliantė P. B. prašymą dėl nuostolių atlyginimo pateikė pagal CPK 95 straipsnio nuostatas. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos reikalavimui dėl nuostolių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju pareikšti: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas. CPK 95 straipsnio prasme esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė. Tuo tarpu apeliantė aiškiai reikalauja ne procesinių, o iš sutarties sąlygų kylančių nuostolių. Tokiu atveju šis klausimas sprendžiamas tinkamai suformuluotu ieškiniu, už jį turi būti mokamas žyminis mokestis. Kadangi vykdomasis raštas perduotas antstoliui vykdyti, visi iš Sutarties vykdymo kylantys delspinigių mokėjimo klausimai turi būti sprendžiami būtent vykdymo procese. Tuo tarpu CPK 95 straipsnio prasme kolegija nenustatė ieškovo veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tai, kad jis tikslino reikalavimus, negali būti laikoma tokio pobūdžio piktnaudžiavimu, juolab, kad pagrindinis reikalavimas patenkintas. Kolegija atkreipia atsakovės dėmesį ir į tai, kad procesas šioje byloje užsitęsė ir dėl jos pačios pateikto reikalavimo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-2877-01/04, kurioje Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l.7-19, t.1).
Kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Abiejų apeliantų apeliaciniai skundai iš esmės atmesti, todėl nėra pagrindo priteisti jiems vienas kito turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Analogiškai išsprendžiami išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo klausimai.(CPK 98 straipsnis). Atmetus apeliacinius skundus, iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos sudaro 34.81 Lt (b.l.95,122, t.3).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Rezoliucinę sprendimo dalį papildyti tokia nuostata : „Palikti nenagrinėtu reikalavimą dėl antstolio A.Bložės veiksmų neteisėtumo vykdomojoje byloje Nr.41-1693 ir jos nutraukimo“. Priteisti iš R. B. ir P. B. po 17,41 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.