Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Kingstono prie Temzės karūnos teismo (Crown Court at Kingston -u- Thames) 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžio R. B. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo gautas Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl Kingstono prie Temzės karūnos teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžio R. B. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nuteistasis R. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nesutinka būti perkeliamas tolimesniam bausmės atlikimui į Lietuvos respublikos pataisos įstaigas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Jungtinė Karalystė pateikė Kingstono prie Temzės karūnos teismo 2017-01-12 nuosprendį, kuriuo R. B. nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje, už turtinio pobūdžio nusikaltimą, liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti ir kitus sprendimui reikalingus dokumentus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad E. S. valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl E. S. valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio LR BPK VII dalies nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl E. S. valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos E. S. valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje E. S. valstybėje narėje, yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl E. S. valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Šios dalies 1 ir 2 punktas nustato, kad teismas atsisako pripažinti kitos E. S. valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.

Šiuo atveju iš Kingstono prie Temzės karūnos teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžio, priimto R. B. atžvilgiu matyti, kad jis yra nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 12 d. R. B. kartu su kitais nežinomais asmenimis apiplėšė Mappin and Webb Jewellers juvelyrinę parduotuvę. Apiplėšimo metu personalo nariams buvo grasinama šaunamuoju ginklu, o plaktukais buvo daužomos vitrinos, kuriose buvo sudėti labai vertingi juvelyriniai dirbiniai, buvo bandoma pavogti labai vertingus laikrodžius. Buvo pavogta dvidešimt „Cartier“ laikrodžių, kurių vertė 128 740,00 £.

R. B. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį (Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

Iš prie prašymo pridėtų dokumentų matyti, kad nuteistasis R. B. yra sulaikytas ir pagal 2017 m. sausio 12 d. nuosprendį šiuo metu atlieka ilgalaikę (12 metų - 4383 dienos), pridėta 25 papildomos dienos prie laisvės atėmimo bausmės, laisvės atėmimo bausmę Jungtinės Karalystės kalinimo įstaigoje. Pagal išduodančios valstybės teisę bausmė turėtų būti visiškai atlikta 2028 m. lapkričio 20 d.

Prie prašymo pridedamais duomenimis patvirtinama, kad pagal išduodančios valstybės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas lygtinai atlikęs pusę bausmės, t. y. 2022 m, gruodžio 16 d, jį prižiūrint bendruomenėje.

Lietuvoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką reglamentuojantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šio straipsnio 3 punktas numato, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, prašymus dėl lygtinio paleidimo turi teisę teikti atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, ir šiuo aspektu, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, jo padėtis būtų pabloginta.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą. 11 straipsnis numato, kad negali būti skiriama bausmė, sunkesnė negu taikytoji baudžiamojo nusikaltimo padarymo metu. Pagal 19 straipsnio nuostatas kiekvienas turi teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų, todėl pripažinus ir vykdant Jungtinė Kingstono prie Temzės karūnos teismo nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų pažeistos ir nuteistojo R. B. teisės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl E. S. valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsniu, 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 ⁵ straipsniu,

nutaria:

Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo dėl Kingstono prie Temzės karūnos teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžio R. B. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.