Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-25 · Civilinė byla Nr. 2-1839/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-25
Bylos Nr.
2-1839/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Čili holdings“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1839/2013Procesinio sprendimo kategorija: 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Čili holdings“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, civilinėje byloje Nr. 2-4107-585/2013 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GCW“ skundą dėl kreditorių susirinkimo dalies pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011 m. balandžio 28 d., UAB „GCW“ iškelta bankroto byla, o įmonės administratoriumi paskirtas A. L..

2012 m. vasario 2 d. BUAB „GCW“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata laikotarpiui nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2013 m. gegužės 5 d. (buhalterinės apskaitos paslaugoms – 2000 Lt/mėn. nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2012 m. gegužės 5 d. ir 1000 Lt nuo 2012 m. gegužės 5 d. iki 2013 m. gegužės 5 d.; transporto, ryšių, pašto, kanceliarinės išlaidos ir kiti mokesčiai – 700 Lt/mėn.; bankroto administratoriaus atlyginimas – 4000 Lt/mėn., teisinės paslaugos – iki 5000 Lt/mėn.), o esant būtinumui administratoriui palikta teisė keisti atskirų straipsnių išlaidų dydį bendros patvirtintos lėšų sumos ribose.

2013 m. balandžio 2 d. įvyko BUAB „GCW“ kreditorių susirinkimas, kurio metu nutarta panaikinti 2012 m. vasario 2 d. BUAB „GCW“ pirmojo kreditorių susirinkimo 3 nutarimu patvirtintą bankroto administratoriaus A. L. pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą ir patvirtinti naują administravimo išlaidų sąmatą: 30 000 Lt (plius mokėtini mokesčiai, įskaitant administratoriaus atlyginimą) už visą bankroto proceso laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

Šalies argumentai

Bankroto administratorius A. L. kreipėsi į teismą ir skundu prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. balandžio 2 d. BUAB “GCW” kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1 dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos sumažinimo. Nurodė, kad bankroto administratorius jau yra patyręs išlaidų administruodamas bankrutuojančią įmonę, taip pat yra patirtos kitos administravimo išlaidos bankroto procese, todėl retrospektyviai mažinti išlaidų administravimui yra neleistina, nes tai kelia grėsmę paties bankroto proceso vyksmui. Pažymėjo, kad tikrasis kreditorių, kurių balsais priimtas skundžiamas nutarimas, tikslas yra priversti atsistatydinti bankroto administratorių, kad nutrūktų teisminiai procesai, kuriuose bankroto administratorius ginčija su UAB „GCW“ susijusių įmonių sudarytus sandorius. Be to, nurodė, kad ir iki ginčijamo nutarimo nustatyta administravimo išlaidų sąmata yra viršyta, įsiskolinimas bankroto administratoriui sudaro 88 000 Lt, administratorius nėra gavęs atlyginimo nei už vieną mėnesį, o skola, susijusi su išlaidomis buhalterinėms, pašto paslaugoms ir kitoms išlaidoms, sudaro apie 39 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi skundą tenkino ir 2013 m. balandžio 2 d. BUAB „GCW“ kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo pripažino neteisėtu bei šį kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino. Nurodė, kad patvirtindami administravimo sąmatą kreditorių 2012 m. vasario 2 d. susirinkimo nutarimu, kreditoriai patikrino tvirtinamos sąmatos realumą, pagrįstumą ir būtinumą, pareiškė savo valią dėl tokio sąmatos dydžio, kurį kreditorių 2012 m. vasario 2 d. susirinkime prieš patvirtinant pagrindė bankroto administratorius, todėl bankroto administratorius pakartotinai nebeturi pareigos pateikti sąmatos pagrindimo. Tuo tarpu nesant pateiktų duomenų apie bankroto administratoriaus aiškiai netinkamą pareigų atlikimą ir piktnaudžiavimą pareigomis, atsikirtimas į skundą, grindžiamas tuo, kad bankroto administratorius gali piktnaudžiauti ir nepagrįstai pasididinti savo atlyginimą kitų išlaidų sąskaita, yra atmetamas kaip paremtas niekuo nepagrįsta prielaida, kuria teismas negali grįsti savo sprendimų, o skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas savavališkai ir be jokio aiškaus teisėto pagrindimo. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 4 dalį bankroto administratorius kreditorių susirinkimui privalo teikti savo veiklos ataskaitą, kurios pagrindu kreditoriai sprendžia dėl administravimo išlaidų (tarp kurių – ir administratoriaus atlyginimo) paskirstymo, o nepatvirtinus ataskaitos ir nustačius, kad administratoriaus pareigos atliktos netinkamai arba sąmatoje numatytos išlaidos realiai nepatirtos, tokios išlaidos kreditorių neprivalo būti prisiimtos kaip bankroto bylos proceso sąnaudos. Taip kreditoriams suteikiama nepagrįstų ir realiai nepatirtų išlaidų atsisakymo teisės garantija, kuriai esant administravimo išlaidų sąmatos kaip preliminarios išlaidų prognozės mažinimas yra ne tik beprasmis, bet ir (atsižvelgiant į tai, kad pakankama administravimo išlaidų sąmata užtikrina tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą) žalingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Čili holdings“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nei CPK, nei ĮBĮ nenumato, jog skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų būtų nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, kaip buvo padaryta nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme ir tokiu būdu buvo pažeisti proceso betarpiškumo ir žodiškumo principai, dėl ko atsakovai UAB „Čili holdings“ ir UAB „Tokyo“ neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimų į VĮ „Turto bankas“ atsiliepimą.

2. Administratoriui sušaukus pirmąjį kreditorių susirinkimą, nebuvo išspręstas daugumos (daugiau nei pusės) kreditorių pareikštų reikalavimų tvirtinimo klausimas – dėl jų administratoriaus iniciatyva vyko ir iki šiol dar vyksta teisminiai ginčai. 2012 m. vasario 2 d. „už“ neprotingos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimą balsavo kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai sudaro tik 379 062,57 Lt, kai tuo tarpu UAB „Čili holdings“ kreditorinis reikalavimas yra 498 197,04 Lt.

3. Įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, o konkrečiu atveju bankroto administratorius, nepaisant daugkartinių kreditorių reikalavimų, iki šios dienos nei kreditoriams, nei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė raštu nei vienos ataskaitos apie realiai patirtas administravimo išlaidas.

4. Pagal sąmatos projektą, patvirtintą 2012 m. vasario 2 d. BUAB „GCW“ kreditorių susirinkimo 3 nutarimu, administratoriui faktiškai suteikta teisė panaudoti įvairioms administravimo išlaidoms arba, perskirsčius atskiras išlaidų eilutes, panaudoti išimtinai administratoriaus atlyginimui akivaizdžiai neprotingai didelę sumą – 327 748 Lt (su PVM, tačiau neskaitant kitų galimų mokesčių – GPM, SODROS įmokų).

5. Vienas pagrindinių motyvų dėl 2012 m. vasario 2 d. BUAB „GCW“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos nepagrįstumo yra tas, kad pagal šią sąmatą administratoriui paliekama teisė keisti atskirų straipsnių išlaidų dydį bendros patvirtintos lėšų sumos ribose, o ginčijamu nutarimu būtent ir yra siekiama užkirsti kelią tokiam sąmatos „perskirstymui“ ir nepagrįstai didelio atlyginimo administratoriui išmokėjimui.

6. Nereikalaudamas administravimo išlaidas pagrindžiančių duomenų, teismas neatskleidė bylos esmės, nes administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumą galima įvertinti tik įvertinus realias administratoriaus iki šiol patirtas išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas BUAB „GCW“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčų dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo nagrinėjimo formos parinkimas yra teismo prerogatyva, o UAB „Čili holdings“ patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydis yra 346 332,42 Lt, o ne 498 197,04 Lt. Tuo tarpu pareigos įrodyti, kad kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos dydis yra neprotingas, nevykdė būtent apeliantas. Priešingai nei teigia apeliantas, administratorius atlyginimo dydžio (4000 Lt/mėn.) negali nei didinti, nei mažinti, o kitos sąmatoje numatytos išlaidos gali būti patirtos arba nepatirtos. Pažymi, jog administratoriaus atlyginimo dydis gali būti keičiamas tik į ateitį, tačiau jokiu būdu ne retrospektyviai, ko ginčijamu atveju siekia apeliantas. Sąmatoje nurodytos maksimalios išlaidos nereiškia, kad jos bus realiai patirtos, nes administravimo išlaidų sąmatos detalizacijoje yra aiškiai nurodyta, kad mėnesio išlaidos, kurios per einamąjį mėnesį nebuvo patirtos, nėra perkeliamos į kitą mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsniu kreditorių susirinkimas turi teisę ne tik tvirtinti, tačiau ir keisti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant atlyginimą administratoriui, tačiau mažinti administravimo išlaidų sąmatos dalį dėl atlyginimo administratoriui, pastarajam tinkamai vykdant savo funkcijas, galima tik perspektyviai, t. y. į ateitį, o keisti kitą administravimo išlaidų sudėtinę dalį, t. y. išlaidas, kurias administratorius faktiškai patiria atlikdamas bankroto procedūras, galima ir retrospektyviai, tačiau tik administratoriui nepateikus konkrečių pagrįstų duomenų apie tai, kas sudarė administravimo išlaidas, nepagrindus šių išlaidų būtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-618/2012).

Nagrinėjamu atveju iš 2013 m. balandžio 2 d. BUAB „GCW“ kreditorių susirinkimo protokolo (6-8 b. l.) aišku, kad jokių BUAB „GCW“ administravimo išlaidas pagrindžiančių duomenų administratorius kreditoriams nepateikė, tačiau pažymėtina, kad ginčijamu nutarimu BUAB „GCW“ 2012 m. vasario 2 d. kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą (už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2013 m. gegužės 5 d.), kurioje administravimo išlaidos išskirstytos pagal atskiras pozicijas (33 – 35 b. l.), sumažinus iki 30 000 Lt (plius mokėtini mokesčiai) už visą bankroto proceso laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, retrospektyviai buvo sumažinta visa įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytu BUAB „GCW“ 2012 m. vasario 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, įskaitant ir atlyginimą administratoriui (pagal 2012 m. vasario 2 d. patvirtintą BUAB „GCW“ administravimo išlaidų sąmatą vien atlyginimas administratoriui nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. sudarytų 92 000 Lt (23 x 4000 Lt), kas, kaip jau anksčiau minėta, nėra leidžiama neįvertinus administratoriaus darbo tinkamumo. Tiesa, administratorius gali pretenduoti į atlyginimo mokėjimą tik įrodęs tinkamą ĮBĮ numatytų pareigų vykdymą, nes administratoriaus atlyginimo mokėjimo sąlyga – pavedimo sutartimi nustatytų prievolių vykdymas, atitinkantis ĮBĮ nuostatas ir bankroto proceso esmę bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011), tačiau tai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turi būti vertinama administratoriui teikiant kreditorių susirinkimui veiklos ataskaitą (ĮBĮ 23 str. 4 p.). Atitinkamai sprendžiant veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimą administratorius privalo pateikti kreditorių susirinkimui tiek savo veiklos tinkamumą, tiek patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010) ir būtent ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Taigi BUAB „GCW“ 2012 m. vasario 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintų bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų tinkamumo klausimas turi būti vertinamas po 2013 m. gegužės 5 d. (datos, kai baigėsi patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos laikotarpis) kreditorių susirinkimui svarstant klausimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį, kuriam buvo nustatyta ginčo administravimo išlaidų sąmata (nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2013 m. gegužės 5 d.) tvirtinimo klausimą. Tuo tarpu kreditoriams privalo būti suteikta galimybė susipažinti su visais išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, nes administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Tuo tarpu retrospektyviai keisti galiojančiu 2012 m. vasario 2 d. kreditorių susirinkimo metu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, besibaigiant laikotarpiui, kuriam jį patvirtinta, BUAB „GCW“ kreditoriai, nepriklausomai nuo pasikeitusios jų sudėties ir patvirtintų kreditorinių reikalavimų santykio (dėl administravimo išlaidų sąmatos nustatymo 2012 m. vasario 2 d. sprendė kreditoriai, kurių reikalavimai tuo metu buvo patvirtinti teismo (ĮBĮ 24 str. 1 d.), neturėjo teisės. Atitinkamai retrospektyviai keisti patvirtintą administravimo išlaidų sąmatos dydį ir struktūrą neleidžia ir tai, kad 2013 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkimui administratorius nepateikė administravimo išlaidų nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2013 m. gegužės 5 d. sąmatoje nurodytų išlaidų dydį pagrindžiančių duomenų, nes tokie duomenys, kaip minėta, privalės būti pateikti svarstant administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimą, dėl ko ginčijamu BUAB „GCW“ 2013 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkime nebuvo sprendžiama. Tuo tarpu, nors kreditorių susirinkimas perspektyviai (į ateitį nuo kreditorių susirinkimo dienos) turi teisę keiti ir jau patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos dydžius, tačiau 2013 m. balandžio 2 d. susirinkimo metu tai iš esmės nebuvo svarstoma.

Apeliantas nurodo, kad pagal 2012 m. vasario 2 d. BUAB „GCW“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą sąmatos projektą administratoriui faktiškai suteikta teisė panaudoto įvairioms administravimo išlaidoms arba, perskirsčius atskiras išlaidų eilutes, išimtinai administratoriaus atlyginimui akivaizdžiai neprotingai didelę pinigų sumą (327 748 Lt, įskaitant PVM), kuri susidarytų skaičiuojant maksimalias sąmatoje numatytas išlaidas. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad tiek išlaidos transporto, ryšių, pašto, kanceliarinėms reikmėms ir pan. (33 b. l.), tiek teisinėms paslaugoms (34 b. l.) numatytos apmokėti pagal buhalterinius dokumentus, o kreditorių susirinkimas, kaip jau minėta, turi teisę vertinti minėtų išlaidų pagrįstumą svarstydamas administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimą. Tuo tarpu, nors apeliantas nerimauja, jog administratorius, atsižvelgiant į 2012 m. vasario 2 d. pastabą (35 b. l.) gali perskirstyti atskirų pozicijų išlaidas, dar labiau padidinant atlyginimą administratoriui (7 b. l.), tačiau pats administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad jam nustatytas atlyginimas yra fiksuoto dydžio ir negali būti nei didinamas, nei mažinamas (111 b. l.).

Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka bei tokiu būdu apeliantui nebuvo suteikta galimybė pateikti atsikirtimų į VĮ „Turto bankas“ atsiliepimą. Tačiau kreditorių nutarimai savo turiniu nėra tokie aktai, kurie turėtų būti privalomai nagrinėjami žodinio teismo proceso forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235/2012), o jokių esminių argumentų į kreditoriaus VĮ „Turto bankas“ atsiliepime išdėstytus bendro pobūdžio teiginius, jog administravimo išlaidos turėtų būti pakankamos tinkamam įmonės administravimui užtikrinti, apeliantas nenurodo ir atskirajame skunde. Be to, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad rašytinio proceso formos parinkimas įtakos teisingam bylos išsprendimui neturėjo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), o pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013 m. balandžio 2 d. BUAB „GCW“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo pripažino neteisėtu bei šį kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino. Tuo tarpu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies ­­­­1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Danutė Milašienė