Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-316-613/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-04
Bylos Nr.
2A-316-613/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04331-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
J. Ž.
Atsakovas
DNSB „xxx“
Trečiasis asmuo
B. M., UAB „Velma“
Kategorijos

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė bylas Nr. 2A-316-613/2016Teisėjas Elena Pauliukienė (S) Proceso Nr. 2-06-3-04331-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.11.5.; 3.3.1.14.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei DNSB „xxx“, tretieji asmenys B. M., UAB „Velma“ dėl elektros energijos tiekimo į butą neteisėto atjungimo pažeidžiant procedūrą, skolos už elektros sunaudojimą nuginčijimo, neturtinės žalos priteisimo ir atsakovės DNSB „xxx“ priešieškinį ieškovei J. Ž., trečiasis asmuo B. M., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę išjungtą elektros energijos tiekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atnaujinti; pripažinti 3842,10 Lt skolą už elektros energiją nepagrįsta ir neteisinga; priteisti iš atsakovės 5000,00 Lt neturtinę žalą; DNSB „xxx“ pareikštą 2012-05-25 ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešiniu ieškiniu prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; priteisti atsakovei DNSB „xxx“ iš ieškovės 1122,78 Eur įsiskolinimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Priteisė iš ieškovės 1122,78 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas DNSB „xxx“ naudai, priteisė iš ieškovės 127,43 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. Ž. įsigyjant butą jokių buto trūkumų ar įsiskolinimų nustatyta nebuvo. Name vykdant elektros instaliacijos atnaujinimo darbus aptikti du elektros apskaitos prietaisai, priklausantys J. Ž. butui. Pakeitus šiuos skaitiklius į vieną, paaiškėjo, kad nuo vieno iš šių prietaisų elektros energija buvo pajungta į ieškovei priklausančio buto virtuvę, nuo kito – į kambarį. Nustatyta, kad elektros energijos suvartojimą J. Ž. deklaruodavo ir mokėdavo tik pagal vieną iš šių prietaisų, kitas skaitiklis nebuvo apskaitytas ir jo rodmenys yra 08538. Bendrijos 2012-01-30 pažymoje nustatyta, kad J. Ž. skola už neapskaitytą elektros energiją yra 3842,10 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias elektros energijos tiekimą ir jos tiekimo sustabdymą. Prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, o būtent, atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo atmesti, o ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Nagrinėjamoje byloje kilo esminis ginčas ne dėl įsiskolinimo už suvartotą (bendrijos apskaitoje nesančio elektros energijos skaitiklio) elektros energiją priteisimo, o dėl fakto kiek tas bendrijos apskaitoje nesantis skaitiklis galėjo suvartoti elektros energijos, kuri vėlesniais atsakovo paskaičiavimais buvo transformuota į tariamą ieškovės skolą. Nurodo, kad teisme nebuvo nustatytas įsiskolinimo susidarymo mechanizmas;Elektros energijos apskaitos prietaisai buvo bendrijos bendro naudojimo patalpose ir jie asmeninės nuosavybės teise nepriklauso ieškovei. Tai yra Lesto (elektros energijos tiekėjo) nuosavybė ir prisijungimo prie jo galimybės ieškovei ribotos. Atitinkamai, objektyviai be ekspertizės negali būti nustatytas elektros energijos suvartojimo kiekis, nežinant jos naudojimo pradžios momento ir fiksuojant jo atjungimo faktą, kuris išaiškėjo vėliau, nei ieškovė įgijo nuosavybę DNSB „xxx“ name;Ieškovei nesuprantama, kokiais įrodymais grindžiamas skundžiamo sprendimo teiginys „ieškovės J. Ž. teiginys, jog ji apie minėtą skaitiklį nieko nežinojo, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jai, kaip bendrijos narei bei buvusiai bendrijos pirmininkei, taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai ir ieškovė, kaip buto savininkė, turėjo pastebėti, kad jos butui tenkantis elektros kiekis yra ženkliai mažesnis, nei faktinis suvartojamas jos kiekis. Šią aplinkybę galima konstatuoti, remiantis tuo, kad už virtuvei teikiamą elektros energiją ji net nemokėjo, kadangi skaitiklis nebuvo apskaitytas.“ Ieškovė nurodo, kad teismas neišsiaiškino dėl kieno kaltės minėtas apskaitos prietaisas nebuvo apskaitytas, taip pat neišsiaiškino dėl elektros skaitiklio priklausomybės ir nuosavybės;Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis ir tikimybe, kad ieškovė prievolę sumokėti neobjektyviai apskaičiuotą įsiskolinimą prisiims sau. Tikimybė, kad tai atsitiks, gal ir egzistuotų, jei atsakovė įrodytų ieškovės visas civilinės teisinės atsakomybės sąlygas, kurių sudėtis būtina, nagrinėjant tokios kategorijos bylas. Vienos iš šių sąlygų nebuvimas verčia siekti socialinės tiesos ir teisingumo kitomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių išskirtinai siekė tik ieškovė;Ieškovės pastangoms negalima priešpastatyti primityviai skolos paskaičiavimo pažymai iš kurios turinio deklaruojama nepagrįsta ir tariama skola;Ieškovė nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas net netyrė elektros energijos tiekimo DNSB „xxx“ namui sutarties sąlygų, nes būtent joje yra apibrėžtos subabonentų teisės ir pareigos tiesioginiams elektros energijos tiekėjui. Atitinkamai, išsiaiškinus jas, ir turi būti nustatinėjamos atsakovo civilinės atsakomybės ieškovei ribos tiek materialine, tiek moraline prasme;Ieškovė savo patikslintame ieškinyje sukonkretino savo ieškinio reikalavimus, kurie turėtų būti patenkinti, nes, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Energetikos ministro 2010 02 11 įsakymu Nr. 1-38 (žr. 135 str.), 134.5-138.8 punktuose nurodytais atvejais operatorius (atsakovo asmenyje) ir tiekėjas turi teisę nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą raštu įspėjęs buitinį vartotoją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, kitus vartotojus – ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Šiuos pranešimus operatorius ir (ar) tiekėjas siunčia paskutiniu vartotojo pateiktu operatoriui ir (ar) tiekėjui adresu. Atsakovas šių imperatyvų neatliko, neteisėto elektros energijos vartojimo fakto nenustatė, apie neteisėto elektros energijos vartojimo faktą tiekėjo neinformavo, nesančio apskaitoje elektros energijos apskaitos prietaiso neidentifikavo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, tai, jog šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Elektros naudojimą ir tiekimą vartotojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos vartojimo ir tiekimo taisyklių patvirtinimo“.

Taisyklėse yra pateikti subabonento (ieškovės) – asmuo, kurio elektros įrenginiai yra prijungti prie vartotojo lokalaus elektros tinklo ir kuriam vartotojas, neviršydamas jam suteiktos leistinosios naudoti galios, perduoda elektros energiją vartojimo tikslais, bei vartotojo (atsakovės) – asmuo, kurio valdomi elektros įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, apibrėžimai.

Taisyklių 54.3 punkte nustatyta viena iš subabonento pareigų - subabonentai privalo vartotojui sumokėti už jiems perduotą elektros energiją bei padengti vartotojo pagrįstas ir būtinas išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą subabonentams lokaliu elektros tinklu. Taigi iš Taisyklių 54.3 punkto kyla ieškovės pareiga atsiskaityti su atsakove už suvartotą elektros energiją. Vartotojas už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaito vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, sudarytomis elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartimis pagal įrengtų elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis (Taisyklių 90 punktas). Analogiška taisyklė taikoma ir subabonentams, t. y. ieškovė už elektros energiją privalo atsiskaityti pagal įrengtų elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad teisme nebuvo nustatytas įsiskolinimo susidarymo mechanizmas. Įsiskolinimo susidarymo mechanizmas – elektros energijos suvartotą kiekį užfiksuojantis elektros apskaitos prietaisas, kurio rodmenimis vadovaujantis buvo apskaičiuotas susidaręs įsiskolinimas.

Apeliantė nurodo, kad elektros energijos apskaitos prietaisai buvo bendrijos bendro naudojimo patalpose ir jie asmeninės nuosavybės teise nepriklauso ieškovei. Tai yra Lesto (elektros energijos tiekėjo) nuosavybė ir prisijungimo prie jo galimybės ieškovei ribotos. Atitinkamai, objektyviai be ekspertizės negali būti nustatytas elektros energijos suvartojimo kiekis, nežinant jos naudojimo pradžios momento ir fiksuojant jo atjungimo faktą, kuris išaiškėjo vėliau, nei ieškovė įgijo nuosavybę DNSB „xxx“ name.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 63 punktas nustato, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros apskaitos prietaisai, neatsižvelgiant į nustatytas nuosavybės ribas, turi būti įrengiami kiekvienam butui atskirai bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose arba specialiai elektros apskaitos prietaisams skirtose patalpose ar pan.). Kaip jau minėta, elektros energijos suvartojimo kiekis yra nustatomas pagal įrengtų elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis (Taisyklių 90 punktas), o ne, kaip teigia ieškovė, ekspertizės metu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovei įsigyjant butą jokių minėto objekto trūkumų nebuvo, taip pat nebuvo įsiskolinimų už butui teikiamas paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentas, kad elektros energijos apskaitos prietaisai buvo bendrijos bendro naudojimo patalpose ir jie asmeninės nuosavybės teise nepriklauso ieškovei; tai yra Lesto (elektros energijos tiekėjo) nuosavybė ir prisijungimo prie jo galimybės ieškovei ribotos; atitinkamai, objektyviai be ekspertizės negali būti nustatytas elektros energijos suvartojimo kiekis, nežinant jos naudojimo pradžios momento ir fiksuojant jo atjungimo faktą, kuris išaiškėjo vėliau, nei ieškovė įgijo nuosavybę DNSB „xxx“ name, atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nesuprantama, kokiais įrodymais grindžiamas skundžiamo sprendimo teiginys „ieškovės J. Ž. teiginys, jog ji apie minėtą skaitiklį nieko nežinojo, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jai, kaip bendrijos narei bei buvusiai bendrijos pirmininkei, taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai ir ieškovė, kaip buto savininkė, turėjo pastebėti, kad jos butui tenkantis elektros kiekis yra ženkliai mažesnis, nei faktinis suvartojamas jos kiekis. Šią aplinkybę galima konstatuoti, remiantis tuo, kad už virtuvei teikiamą elektros energiją ji net nemokėjo, kadangi skaitiklis nebuvo apskaitytas.“ Ieškovė nurodo, kad teismas neišsiaiškino dėl kieno kaltės minėtas apskaitos prietaisas nebuvo apskaitytas, taip pat neišsiaiškino dėl elektros skaitiklio priklausomybės ir nuosavybės.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apeliantė apie minėtą skaitiklį nieko nežinojo, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jai, kaip bendrijos narei bei buvusiai bendrijos pirmininkei, taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai ir ieškovė, kaip buto savininkė, turėjo pastebėti, kad jos butui tenkantis elektros kiekis yra ženkliai mažesnis, nei faktinis suvartojamas jos kiekis. Šią aplinkybę galima konstatuoti, remiantis tuo, kad už virtuvei teikiamą elektros energiją ji net nemokėjo, kadangi skaitiklis nebuvo apskaitytas. Dar daugiau, teisėjų kolegija mano, kad apeliantė keldama nepagrįstas versijas dėl elektros energijos apskaitos prietaisų atsiradimo tik vengia atsakomybės už susidariusį įsiskolinimą už suvartotą ir neapskaitytą elektros energiją, tikėdamasi šį įsiskolinimą perkelti visiems bendrijos nariams. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino dėl elektros skaitiklio priklausomybės ir nuosavybės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad elektros skaitiklis priklauso ieškovės butui. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Instaliacijos“ vykdydama darbus (duomenys neskelbtini), pagal rangos sutartį Nr. 2011/05/18, 39 butui priklausančius du elektros energijos skaitiklius pakeitė į vieną (t. I., b. l. 36). Kaip teismo posėdžio metu pažymėjo B. M., po šio įvykio su ja apie 17 val. susisiekė buto savininkė J. Ž. (t. I, b. l. 171) ir nurodė, kad ne visame jos bute tiekiama elektra. Bendrijos pirmininkė patarė jai susisiekti su įmonės vadovu A. G.. Ieškovė, susisiekusi su juo nurodė esamą situaciją. Tos pačios dienos vakare atvykęs įmonės darbuotojas konstatavo, jog elektra visam butui netiekiama, nes pakeitus du skaitiklius į vieną, paaiškėjo, kad nuo vieno iš jų elektros energija buvo pajungta virtuvei, o nuo kito – kambariui, o naujasis skaitiklis buvo sujungtas tik su laidais, kurie teko kambariui (t. I, b. l. 36). Demontuoti skaitikliai perduoti bendrijos pirmininkei. DNSB „xxx“ 2011-08 aktu užfiksavo, kad J. Ž. jai nuosavybės teise priklausančiame bute naudojosi dviem elektros skaitikliais, iš kurių vienas nebuvo apskaitytas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad elektros apskaitos prietaisas, pagal kurio rodmenis yra susidaręs ginčijamas įsiskolinimas, neapskaitytas dėl ieškovės kaltės bei priklausė ieškovės butui, todėl šis ieškovės argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis ir tikimybe, kad ieškovė prievolę sumokėti neobjektyviai apskaičiuotą įsiskolinimą prisiims sau. Tikimybė, kad tai atsitiks, gal ir egzistuotų, jei atsakovė įrodytų ieškovės visas civilinės teisinės atsakomybės sąlygas, kurių sudėtis būtina, nagrinėjant tokios kategorijos bylas. Vienos iš šių sąlygų nebuvimas verčia siekti socialinės tiesos ir teisingumo kitomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių išskirtinai siekė tik ieškovė.

Teisėjų kolegija dėl šio apeliantės argumento plačiau nepasisako, nes apeliantė nenurodo, kokiais įrodymais remiasi, taip pat nenurodo, kokios sąlygos nėra civilinei teisinei atsakomybei kilti, kokios tiesos ir teisinio teisingumo apeliantė siekia bei kokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių išskirtinai siekė tik ieškovė, apeliantė remiasi.

Apeliantės argumentas, kad jos pastangoms negalima priešpastatyti primityviai skolos paskaičiavimo pažymai iš kurios turinio deklaruojama nepagrįsta ir tariama skola taip pat vertintinas kritiškai. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad įsiskolinimas nustatytas vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, todėl nelaikytinas nepagrįstu ir tariamu įsiskolinimu. Dėl pažymos primityvumo teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą.

Ieškovė nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas net netyrė elektros energijos tiekimo DNSB „xxx“ namui sutarties sąlygų, nes būtent joje yra apibrėžtos subabonentų teisės ir pareigos tiesioginiam elektros energijos tiekėjui. Atitinkamai, išsiaiškinus jas, ir turi būti nustatinėjamos atsakovo civilinės atsakomybės ieškovei ribos tiek materialine, tiek moraline prasme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė reikalavimą dėl elektros energijos tiekimo DNSB „xxx“ namui sutarties vertinimo turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio argumento nepasisako.

Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad ieškovė savo patikslintame ieškinyje sukonkretino savo ieškinio reikalavimus, kurie turėtų būti patenkinti, nes, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Energetikos ministro 2010 02 11 įsakymu Nr. 1-38 (žr. 135 str.), 134.5-138.8 punktuose nurodytais atvejais operatorius (atsakovo asmenyje) ir tiekėjas turi teisę nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą raštu įspėjęs buitinį vartotoją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, kitus vartotojus – ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Šiuos pranešimus operatorius ir (ar) tiekėjas siunčia paskutiniu vartotojo pateiktu operatoriui ir (ar) tiekėjui adresu. Atsakovas šių imperatyvų neatliko, neteisėto elektros energijos vartojimo fakto nenustatė, apie neteisėto elektros energijos vartojimo faktą tiekėjo neinformavo, nesančio apskaitoje elektros energijos apskaitos prietaiso neidentifikavo.

Taisyklių 54.3 punktas nustato, kad Vartotojas turi teisę nutraukti arba apriboti subabonentų elektros įrenginių aprūpinimą elektros energija tada, kai šie asmenys nevykdo savo prievolės atsiskaityti už jiems perduotą elektros energiją bei padengti vartotojo pagrįstas ir būtinas išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą šiems asmenims, taip pat nutraukti arba apriboti elektros energijos perdavimą kitais atvejais, nurodytais šių Taisyklių X skyriuje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius faktinius duomenis konstatuoja, kad DNSB „xxx“ nepažeidė jokių procedūrų, nepadarė ieškovei žalos, tokiais savo veiksmais tik gynė savo, kaip elektros energijos vartotojos, su kuria neatsiskaitė subabonentė (ieškovė), teises. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie būsimą elektros energijos atjungimą, jei nesumokės susidariusio įsiskolinimo. Ši aplinkybė ieškovei taip pat gerai buvo žinoma dėl to, kad sprendimas atjungti elektros energiją esant įsiskolinimui buvo priimtas narių susirinkime ieškovei būnant bendrijos pirmininke. Atsakovė nelaikytina nei elektros energijos tiekėju, nei operatoriumi, todėl Taisyklių 134.5 – 138.8 punktai atsakovei netaikomi. Pareiga atsakovei atlyginti ieškovei atsiradusią žalą dėl elektros energijos atjungimo kiltų Taisyklių 54.4 punkte nustatytu atveju, t. y. atsakovė privalėtų subabonento reikalavimu atlyginti jam patirtus tiesioginius nuostolius tuo atveju, kai dėl vartotojo kaltės subabonentui yra nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos perdavimas arba pažeidžiami subabonentui perduodamos elektros energijos kokybės parametrai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės kaltės atjungiant ieškovei elektros energiją, priešingai, ieškovei buvo žinoma apie elektros energijos atjungimą susidarius įsiskolinimui, ieškovė apie atjungimą buvo informuota, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, kaip buvusi bendrijos pirmininkė apie galiojančią tvarką žinojo ar privalėjo žinoti. Be to, 2011 metų liepos mėnesį siųstoje pažymoje matyti, jog jos įsiskolinimas siekė 681,59 Lt, o rugpjūčio mėnesį jau 4498,18 Lt. B. M. paaiškino, kad apie elektros energijos tiekimo sustabdymą ieškovė buvo informuota. Ieškovė teismo posėdžio metu konkrečių faktų nurodyti negalėjo, tačiau dėl telefoninio pokalbio tarp B. M. ir jos, nei viena iš šalių neprieštaravo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas šį ieškovės argumentą dėl neteisėto elektros atjungimo atmetė pagrįstai.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–326 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkėGiedrė SeselskytėTeisėjaiErinija KazlauskienėAlmantas Padvelskis