Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, atsakovo D. B. globėjo rūpintojo biudžetinės įstaigos Dūseikių socialinės globos namų atstovei N. R.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. B. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys E. M., biudžetinė įstaiga Dūseikių socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 788,75 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20,75 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį jos apdraustai transporto priemonei atsirado 1288,75 Eur žala ir ją kompensavo išmokėdama 788,75 Eur dydžio draudimo išmoką.

Dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas atsakovas, dėl tos priežasties jam tenka pareiga atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

Atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir sukeldamas eismo įvykį atsakovas elgėsi neteisėtai; 2) dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

Remiantis CK 6.261 straipsniu iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 20,75 Eur (788,75 Eur [turtinė žala]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]* 192 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-09-20) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 22 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorė J. S. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Prokurorė nutarime konstatavo, kad nukentėjusysis D. B. elgėsi neatsargiai važiuodamas dviračiu važiuojamosios dalies kraštine, nors šalia buvo pėsčiųjų ir dviračių takas, be to, važiuodamas kelkraščiu nesuvaldė dviračio automobiliui atliekant lenkimo manevrą ir būtent jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais. Darydama šias išvadas, prokurorė rėmėsi Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 57 p., kuriame numatyta, kad „važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, <...>.“ Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad D. B. važiavimo kryptimi nebuvo nei dviračių tako, nei dviračių juostos, tik šaligatvis, kuris yra pakankamai siauras, jeigu reikėtų prasilenkti su pėsčiuoju, jam netrukdant ir nekeliant pavojaus, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 57 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 86 punkto nuostatomis, važiuojamoji kelio dalis - kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. KET 3.7 punktas nurodo, kad kelias - eismui skirta naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Kaip nustatyta, D. B. dviračiu važiavo važiuojamosios kelio dalies dešiniuoju pakraščiu, o aplinkybė, kad šalia susidūrimo vietos kitoje kelio pusėje buvo dviračių takas, nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad D. B. negalėjo važiuoti važiuojamosios kelio dalies dešiniuoju pakraščiu. Toks draudimas KET nėra įtvirtintas. KET 61 p. nustatyta, kad dviračio vairuotojui dviračio juosta arba kelkraščiu leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta. Aplinkybės, kad D. B. važiuojant dviračiu, prieš susidūrimą, galėjo pasitaikyti kelyje duobė ar akmuo, dėl ko jis galėjo nesuvaldyti dviračio, ikiteisminio tyrimo metu netirtos. Be to, pats D. B. ikiteisminio tyrimo metu neapklaustas dėl jo neprieinamumo į kontaktą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prokurorės J. S. išvada, kad D. B. dviračiu važiavo ne dviračių taku, nėra pakankama konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. V. buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą, kad jis 2018 m. liepos 20 d., apie 15 val. 50 min., Laisvės gatvėje, Skuodo m., vairuodamas automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neatsargumo, lenkdamas ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį D. B., jį kliudė ir patrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dviratininkui D. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, šiais veiksmais S. V. pažeidė KET 136.5 p. (prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės), 127 p., (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio ir 1.1.). Tokia jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo skiriama eismo įvykio ekspertizė, nors pagal BPK 208 straipsnį ekspertizė skiriama, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos ar kitos specialios žinios. Nustatymas, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai nulėmė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais, yra eksperto kompetencija, todėl į bylą pateikiamas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame nustatytos eismo įvykio aplinkybės negali būti vertinamos kaip prejudiciniai taktai, kurių pakartotinai nereikėtų įrodinėti. Prokurorės J. S. išvada dėl D. B. veiksmų pažeidžiant KET 57 p. reikalavimus visiškai nepagrįsta.

Ieškovė AB (duomenys neskelbtini) siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti žalos, ją padariusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Ieškovė apsiribojo abstraktaus pobūdžio faktu, kad D. B. pažeidė įspėjamųjų signalų (taip nurodyta ieškinyje) naudojimo taisykles, tačiau nepateikė įrodymų, kokių teisės norminių aktų atsakovas nesilaikė ar juos pažeidė. Taigi nėra pagrindo sutikti su ieškinio reikalavimais ir konstatuoti D. B. neteisėtus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu nulėmė turtinę žalą, kurią ieškovė atlygino išmokėdama draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Ieškovė nepateikė ir neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - D. B. kaltės (CK 6.248 straipsnis), todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos trečiasis teritorinis skyrius D. B. 2007 m. rugsėjo 12 d. nustatė 35 proc. darbingumo lygį (65 proc. netektas darbingumas) neterminuotai. Kaip nurodyta 2021 m. vasario 2 d. UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pažymoje Nr. 6, D. B. yra sergančiųjų psichikos ligomis įskaitoje, jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. Nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2034 m. birželio 16 d. jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2003 m. birželio 30 d. nutartimi D. B. nustatyta rūpyba ir paskirta jo rūpintoja, mama E. M..

Eismo įvykio metu D. B. buvo blaivus. 2018 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 1473/2018 (03) nustatyta, kad D. B. eismo įvykio metu padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su žaizda galvos plaukuotoje dalyje pakaušio srityje ir galvos smegenų sukrėtimas, kairės alkūnės sąnario sumušimas su nubrozdinimu ir dilbio sumušimas su nubrozdinimu, krūtinės ląstos sumušimas su kairės pusės VIII ir XII šonkaulių lūžimais, kairio inksto sumušimas ir kraujosruva. D. B. prieš eismo įvykį ir jo metu buvo diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. D. B. neveiksniu tam tikrose srityse nepripažintas ir neveiksnumas tam tikrose srityse nenustatytas. Tačiau remiantis jam nustatyta ligos diagnoze, galima daryti išvadą, kad jeigu byloje būtų nustatyti jo neteisėti veiksmai, kurių pagrindu atsiranda žala, tai ji padaryta tokios būsenos, kai D. B. negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, todėl jis už padarytą žalą neatsako. D. B. neterminuotai apgyvendintas Dūseikių socialinės globos namuose. Jis yra neįgalus, tik iš dalies darbingas, gauna nedideles pajamas: 231 Eur šalpos neįgalumo ir 133,51 Eur našlaičių pensiją. Nuosavo būsto ar kitokio vertingo turto ar papildomų pajamų neturi. D. B. turtinė padėtis, gaunamos pajamos ir sveikatos stovis neleidžia atlyginti ieškovės prašomą žalą, o patenkinus ieškinį būtų iš esmės pabloginta jo turtinė padėtis, kiltų sunkių pasekmių vertinant pajamų atžvilgiu. Nukreipus išieškojimą į vienintelį pragyvenimo šaltinį - šalpos neįgalumo ir našlaičių pensiją būtų apsunkintas neįgalaus asmens gyvenimas.

Dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34695-18. 2018 m. spalio 22 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorė J. S. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34695-18, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Skųsti šio nutarimo, kaip tuomet suvokė, nebuvo teisinio pagrindo, nes sūnui jokie įtarimai, kaltinimai nebuvo pareikšti. Taigi, kaip suprato, jis buvo nekaltas. Be to, tuo metu labai pergyveno dėl eismo įvykio metu sužaloto sūnaus sveikatos būklės. Jis iškart po eismo įvykio greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Jam buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su žaizda galvos plaukuotoje dalyje pakaušio srityje ir galvos smegenų sukrėtimas, kairės alkūnės sąnario sumušimas su nubrozdinimu ir dilbio sumušimas su nubrozdinimu, krūtinės ląstos sumušimas su kairės pusės VIII ir XII šonkaulių lūžimais, kairio inksto sumušimas ir kraujosruva. Dėl patirtų sužalojimų D. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, D. B. buvo išmokytas važiuoti dviračiu 25 metų (šiuo metu jam 51 metai). Nuo to laiko jis turėjo dviratį. Tas, kurį vairavo eismo įvykio metu buvo pirktas prieš 5 metus iki eismo įvykio. Dviračiu dažnai važiuodavo į miestą, prie Skuodo tvenkinio maudytis, į sodą (duomenys neskelbtini), pas seserį į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ji ir jos vyras D. B., į tai, kad sūnus nori važiuoti dviračiu, žiūrėjo atsakingai, paaiškino taisykles, kaip važiuoti dviračiu, tiek, kiek žinojo patys, t. y. kad važiuotų dešine kelio puse, kuo arčiau krašto, o kur yra dviračių takas, kad važiuotų juo. Jam buvo sakoma, kad saugotųsi automobilių. Jis žinojo, kad reikia važiuoti su šviesą atspindinčia liemene ir visada ją užsidėdavo, taip pat užsidėdavo atšvaitus ant rankų. Taip pat buvo paaiškinę, kad jei nori suktis, atlikti manevrą, reikia ranka rodyti, į kokią pusę nori suktis ar važiuoti tiesiai. Ji matydavo, kad išvažiuodamas iš namo kiemo, rodydavo ranka posūkį. Sūnus yra kairiarankis, dėl to kartais supainioja puses. Iki šiol jokių problemų dėl važiavimo dviračiu nebuvo kilę. Tiki, kad ir eismo įvykio dieną sūnus dviračiu važiavo tvarkingai, atsargiai, pagal taisykles. Kita vertus, mano, neleisdami ar nesuteikdami jam galimybės naudotis dviračiu, juo važiuoti, būtų iššaukę jo priešiškumo reakciją ir jis tai būtų daręs slapčia, keldamas pavojų sau ir kitiems, nes jis labai norėjo važiuoti dviračiu. Be to, būtų pažeisti, jo, kaip neįgalaus asmens, interesai ir teisės, taip pat pagrindiniai neįgaliųjų socialinės integracijos principai, nustatyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnyje, tokie kaip lygių teisių - neįgalieji turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai (1 p.); lygių galimybių - neįgaliesiems, kaip ir kitiems visuomenės nariams, sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Tik tais atvejais, kai tokios pat sąlygos ir priemonės yra neveiksmingos, numatomos specialiosios priemonės, gerinančios neįgaliųjų padėtį (2 p.); visapusiško dalyvavimo - visais lygmenimis visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą bei atsižvelgiant į jų patirtį (4 p.); savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo - neįgalieji nuolat skatinami būti savarankiški (5 p.); prieinamumo - neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais (6 p.).

Be to, ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti turtinę žalą, atsiradusią prieš daugiau nei du su puse metų. Tuo metu, kai ikiteisminis tyrimas prokurorės nutarimu buvo nutrauktas, manė, kad viskas tuo ir pasibaigė, apie automobiliui padarytą žalą jai nebuvo žinoma. Kita vertus, automobilis, kuriuo buvo partrenktas D. B., buvo apdraustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (Kasko), kurio pagrindu draudikui ir buvo sumokėta draudimo išmoka dėl žalos automobiliui. Ieškovės reikalavimas vėl sukėlė neigiamus išgyvenimus, sukėlė prisiminimus dėl eismo įvykio metu sūnui padaryto sveikatos sutrikdymo, pergyvenimą dėl ateities, jeigu žala būtų priteista. Vis dėl to mano, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti žalos, ją padariusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Ieškovė apsiribojo abstraktaus pobūdžio faktu, kad D. B. pažeidė įspėjamųjų signalų (taip nurodyta ieškinyje) naudojimo taisykles, tačiau nepateikė įrodymų, kokių teisės norminių aktų atsakovas nesilaikė ar juos pažeidė. Taigi nėra pagrindo sutikti su ieškinio reikalavimais ir konstatuoti D. B. neteisėtus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu galėjo nulemti turtinę žalą, kurią ieškovė atlygino išmokėdama draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Ieškovė nepateikė ir neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - D. B. kaltės (CK 6.248 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

D. B. niekada nevartojo alkoholio ir eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Kaip minėta pirmiau, D. B. prieš eismo įvykį ir jo metu buvo diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. D. B. neveiksniu tam tikrose srityse nepripažintas ir neveiksnumas tam tikrose srityse nenustatytas. Kita vertus, hipotetiškai vertinant aplinkybę, jeigu sūnus D. B. būtų pripažintas neveiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir jam būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas, šis faktas nekeistų nei D. B. neįgalumo lygio, nei esamos situacijos. Taigi remiantis jam nustatyta ligos diagnoze, galima daryti išvadą, kad jeigu byloje būtų nustatyti jo neteisėti veiksmai, kurių pagrindu atsirado žala, tai ji padaryta tokios būsenos, kai D. B. negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, todėl jis už padarytą žalą neatsako.

Taip pat įvertintinos aplinkybės, kad D. B., kaip minėta pirmiau, neterminuotai apgyvendintas Dūseikių socialinės globos namuose. Jis yra neįgalus, tik iš dalies darbingas, gauna nedideles pajamas: 231 Eur šalpos neįgalumo ir 133,51 Eur našlaičių pensiją. Nuosavo būsto ar kitokio vertingo turto ar papildomų pajamų neturi. D. B. turtinė padėtis, gaunamos pajamos ir sveikatos stovis neleistų atlyginti ieškovės prašomą žalą, o patenkinus ieškinį būtų iš esmės pabloginta jo turtinė padėtis, kiltų sunkių pasekmių vertinant pajamų, jų įtakos gyvenimo kokybei atžvilgiu. Nukreipus išieškojimą į vienintelį pragyvenimo šaltinį - šalpos neįgalumo ir našlaičių pensiją būtų apsunkintas neįgalaus asmens gyvenimas.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo E. M. paaiškino, kad D. B. turi negalią nuo vaikystės, ji visą gyvenimą juo rūpinosi. Ji turi vidurinį išsilavinimą, virėjos specialybę. Gydytojas psichiatras R. S. išrašydavo D. B. vaistus, kuriuos vartodavo. Dėl D. B. neveiksnumo klausimų nekilo. Dėl įvykio žmonės matė, kad D. B. važiavo šaligatviu, nuvažiavo į kelkraštį ir nutiko įvykis. Ji pati kasmet vežiodavo D. B. pas gydytojus į Klaipėdą. D. B. moka važiuoti dviračiu, nieko panašaus nebuvo nutikę. Jis visada naudodavo ryškiaspalvę liemenę. Neskundė prokurorės nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nes nenorėjo bylinėtis. Ji socialinės paramos skyriui teikdavo dokumentus, kuriuos dėl D. B. gaudavo iš Klaipėdos.

Trečiasis asmuo, atsakovo D. B. globėjas rūpintojas biudžetinė įstaiga Dūseikių socialinės globos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad mano, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodė, kad D. B. Dūseikių socialinės globos namuose neterminuotai apgyvendintas 2021 m. sausio 15 d. Asmuo neįgalus nuo vaikystės, jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, nustatytas 35 proc. darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Asmeniui reikalinga pastovi specialistų pagalba ir priežiūra, asmens galimybės jo pagrindinėse veiklos srityse yra visiškai ribotos. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2003 m. birželio 20 d. nutartimi D. B. nustatyta rūpyba, jo rūpintoja paskiria mama E. M.. D. B. gauna mažas pajamas: 235,95 Eur šalpos pensiją, 146,31 Eur našlaičių pensiją, iš kurių 80 proc. (305,80 Eur) yra atskaičiuojama už teikiamas socialinės globos paslaugas, 60 Eur priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos yra pervedama globos namams. Kitokio vertingo turto ar papildomu pajamų asmuo neturi.

Remiantis jam nustatyta ligos diagnoze, asmens galimybėmis pagrindinėse jo veiklos srityse, mano, kad jeigu byloje būtų nustatyti jo neteisėti veiksmai, kurių pagrindu atsirado žala, tai ji padaryta tokios būsenos, kai D. B. negalėjo suprasti, įvertinti savo veiksmų ar jų vaidyti, todėl jis už padarytą žalą neatsako. Mano, kad D. B. sveikatos būklė, turtinė padėtis ir gaunamos pajamos neleidžia atlyginti ieškovės prašomos žalos, o patenkinus ieškinį būtų iš esmės pabloginta neįgalaus asmens turtinė padėtis ir jo gyvenimo kokybė.

Teismo posėdyje biudžetinės įstaigos Dūseikių socialinės globos namų atstovė paaiškino, kad ieškinio nepalaiko. Atsakovas D. B. yra geranoriškas, nepiktybiškas, tik turi negalią. Dėl negalios apie įvykį nieko pats negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Dėl nustatytų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

Draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) su ieškove draudėja AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 21 d. sudarė transporto priemonės „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, laikotarpiui nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.

2018 m. liepos 20 d., apie 15.58 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo S. V.. Eismo įvykyje taip pat dalyvavo atsakovas D. B., kuris vairavo dviratį. Eismo įvykio metu S. V. ir D. B. buvo blaivūs.

2018 m. rugsėjo 3 d. ieškovė AB (duomenys neskelbtini) išmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 788,75 Eur draudimo išmoką už automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl minėto eismo įvykio automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. V. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. 2018 m. spalio 22 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorė J. S. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsakovo D. B. psichinei būklei nustatyti paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. spalio 28 d. – lapkričio 26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. D. B. 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu nesirgo laikinu ar lėtiniu psichikos sutrikimu, jam nustatyta įgimtos silpnaprotystės diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. 2. D. B. 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 3. Objektyvių duomenų, kad D. B. 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas nėra. D. B. negalėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu susijęs su jam nustatyta įgimtos silpnaprotystės diagnoze, o ne su kokiomis nors kitomis aplinkybėmis. 4. Šiuo metu D. B. nustatyta įgimtos silpnaprotystės diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, dėl ko jis negali adekvačiai suprasti bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai adekvačių parodymų. 5. Dėl D. B. negalėjimo adekvačiai suprasti bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai adekvačių parodymų jo dalyvavimas teisme ar apklausoje netikslingas.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 30 d. nutartimi D. B. nustatyta rūpyba, jo rūpintoja paskirta E. M..

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 16 d. sprendimu D. B. pripažintas neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisinių santykių; 6) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; 7) sveikatos priežiūros; 8) šeimos santykių; 9) darbo teisinių santykių; 10) pilietinių teisinių santykių; 11) asmens gebėjimo kreiptis į teismą ir viešojo administravimo institucijas. Taip pat D. B. pripažintas ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartimi D. B. nustatyta globa šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisinių santykių; 6) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; 7) sveikatos priežiūros; 8) šeimos santykių; 9) darbo teisinių santykių; 10) pilietinių teisinių santykių; 11) asmens gebėjimo kreiptis į teismą ir viešojo administravimo institucijas ir jo globėju paskirti Dūseikių socialinės globos namai. Taip pat D. B. nustatyta rūpyba asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje ir jo rūpintoju paskirti Dūseikių socialinės globos namai.

Dėl ginčo esmės

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.268 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu.

Kaip pirmiau minėta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. spalio 28 d. – lapkričio 26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu nesirgo laikinu ar lėtiniu psichikos sutrikimu, jam nustatyta įgimtos silpnaprotystės diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. D. B. 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Objektyvių duomenų, kad D. B. 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas nėra. D. B. negalėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu susijęs su jam nustatyta įgimtos silpnaprotystės diagnoze, o ne su kokiomis nors kitomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad atsakovas D. B. 2018 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl jam nustatytos įgimtos silpnaprotystės diagnozės: vidutinio protinio atsilikimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas D. B. tokios būsenos tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu. Dėl to nėra pagrindo atsakovui D. B. taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

Be to, ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas D. B., vairuodamas dviratį, pažeidė įspėjamųjų signalų naudojimo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su ieškiniu ieškovė pateikė 2018 m. liepos 24 d. Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo S. S. užfiksuotą eismo įvykio informacija, kurioje nurodyta, kad galimas kaltininkas D. B., KET pažeidimai, dėl kurių įvykio eismo įvykis - įspėjamųjų signalų naudojimo taisyklių pažeidimas. Teismo vertinimu, minėti duomenys yra nepakankami įrodymui, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovo D. B. kaltės, dėl įspėjamųjų signalų naudojimo taisyklių pažeidimo.

Taip pat pažymėtina, kad 2018 m. spalio 22 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorės J. S. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusysis D. B. elgėsi neatsargiai važiuodamas dviračiu važiuojamosios dalies kraštine, nors šalia buvo pėsčiųjų ir dviračių takas, be to, važiuodamas kelkraščiu nesuvaldė dviračio automobiliui atliekant lenkimo manevrą ir būtent jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais. Teismo vertinimu, minėtame prokurorės nutarime nurodytos aplinkybės dėl atsakovo D. B. veiksmų negali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2, 3 punktai), todėl jos neįrodo atsakovo D. B. neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad yra pagrindas ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovui D. B. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 proc.). Jis taip pat visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, mokėjimo. Teisinės pagalbos išlaidos advokatės V. Pargaliauskienės (ši advokatė atstovauti D. B. buvo paskirta bylos pradžioje) pagalbai apmokėti yra 311,94 Eur, advokatės Jovytos Piekienės pagalbai apmokėti yra 188,63 Eur. Taip pat valstybė šioje byloje turėjo 237,49 Eur išlaidas už atsakovo D. B. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimą.

Trečiasis asmuo E. M. turėjo 100 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į ieškinį parengimą) savo atstovės advokatės V. Pargaliauskienės pagalbai apmokėti. Trečiajam asmeniui E. M. byloje taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), kurios išlaidų dydis yra 253,33 Eur. Ji taip pat visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, mokėjimo.

Taip pat valstybė šioje byloje turėjo 22,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškinį atmetant, pirmiau minėtos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai išieškotinos iš ieškovės į valstybės biudžetą bei priteistinos trečiajam asmeniui E. M. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Išieškoti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 738,06 Eur (septynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 6 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už atsakovui D. B. suteiktą teisinę pagalbą.

Išieškoti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 253,33 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už trečiajam asmeniui E. M. suteiktą teisinę pagalbą.

Priteisti trečiajam asmeniui E. M. iš ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išieškoti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.