Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. K. advokato Gintaro Dabkevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 37-8(7) užfiksuota, jog N. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, vykdanti ūkinę komercinę veiklą adresu (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 16 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatytą Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 patvirtinto 2002 m. gegužės 16 d., 24 straipsnio 1 dalies pažeidimą: ūkinė komercinė veikla (mėsos produktų perdirbimas) vykdoma nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribos ir neįrašius į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51² straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

2015 m. sausio 29 d. buvo priimtas Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 38-4(7), kuriame vadovaujantis ATPK 30-33, 287 straipsniais, nutarta N. K. už ATPK 512 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą skirti 1158 Eur administracinę nuobaudą.

N. K. nesutikdama su minėtu nutarimu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą per Kauno visuomenės sveikatos centrą prašydama panaikinti 2015 m. sausio 29 d. Kauno visuomenės sveikatos centro nutarimą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti N. K. skundą kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, nurodant, jog 2015 m. sausio 29 d. Kauno visuomenės sveikatos centro nutarimas gali būti skundžiamas ne apylinkės teismui, o apygardos administraciniam teismui.

N. K. skundžia minėtą teismo nutartį. Jos advokatas Gintaras Dabkevičius prašo skundą tenkinti arba Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti N. K. skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ir ribų nustatymo ir režimo taisyklių 2 straipsnį, kuris aiškiai nustato minėtų taisyklių taikymą. Advokato teigimu, įpareigoti pareiškėją nustatyti sanitarinės apsaugos zonas, tuo labiau jai paskirti baudą už minėtų zonų nenustatymą nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi esamu atveju nėra aišku, kodėl būtent pareiškėja turi būti įpareigojama nustatyti sanitarines apsaugos zonas, jeigu sanitarinės apsaugos zonos nustatomos rengiant bendruosius, speciuolius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, ir sanitarinės apsaugos zonas nustato bendrųjų, specialiųjų ar detaliųjų planų rengėjas. Skunde teigiama, kad protokolas buvo surašytas netinkamam asmeniui. Šiuo atveju N. K. buvo įpareigota nustatyti sasnitarines apsaugos zonas ir įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą.

Skunde taip pat teigiama, jog buvo gauti visi leidimai ūkinei veiklai vykdyti, Advokatui akivaizdu, jeigu būtų kažkokie pažeidimai ar trūkumai, leidimai nebūtų išduoti. N. K. turėjo visus leidimus, reikalingus šiai ūkinei veiklai vykdyti, todėl, advokato teigimu, negalėjo būti nubausta už reikalavimus, kurių nebuvo nuo pačios veiklos pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 51² straipsnio 4 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus norminius teisės aktus. N. K. patraukta administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 patvirtinto 2002 m. gegužės 16 d., 24 straipsnio 1 dalies pažeidimą: ūkinė komercinė veikla (mėsos produktų perdirbimas) vykdoma nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribos ir neįrašius į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Aptariamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ATPK 295 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225-247 straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. ATPK 239⁴ str. numatyta, kad Visuomenės sveikatos centrai apskrityse nagrinėja šio kodekso 42 straipsnyje (išskyrus darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, radiacinės saugos, maisto saugos ir kokybės, ne maisto produktų (gaminių) saugos ir kokybės higienos norminių aktų pažeidimus), 42⁵ straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje dalyse ir penktojoje dalyje (dėl reikalavimų biocidinių produktų gamintojui kaupti ir (ar) saugoti informaciją pažeidimo), 51² straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 79–84 straipsniuose (kai pažeidžiami higienos norminiai aktai, reglamentuojantys atmosferos apsaugą) numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad N. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 51² str. 4 d. surašytas tinkamos institucijos.

Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d., įpareigoja būtent pačius asmenis, valdančius ar turinčius nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, nustatyti sanitarines apsaugos zonas, todėl skundo argumentas, jog minėtas zonas turi nustatyti teritorijų planavimo organizatorius, atametamas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad sanitarinių apsaugos zonų ribos gali būti nustatytos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis. Nenustačius sanitarinės apsaugos zonos, pareiškėjos vykdoma veikla kelia realią žalos padarymo grėsmę.

Skunde nurodoma, kad vien mėsos perdirbimui sanitarinės apsaugos zonos neturi būti nustatinėjamos. Advokato teigimu, šios teisės normos turinio pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, o jį taikydamas neteisingai, priėmė nteisėtą nutartį. Aukštesniosios instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą ir pažymi, kad Taisyklių priede nurodyti objektai yra išvardinti kaip alternatyvūs, todėl sanitarinės apsaugos zonos turi būti nustatomos kai yra bent vienas iš alternatyvių Taisyklių priede išvardintų objektų.

Skunde taip pat teigiama, jog buvo gauti visi leidimai ūkinei veiklai vykdyti, Advokatui akivaizdu, jeigu būtų kažkokie pažeidimai ar trūkumai, leidimai nebūtų išduoti. N. K. turėjo visus leidimus, reikalingus šiai ūkinei veiklai vykdyti, todėl, advokato teigimu, negalėjo būti nubausta už reikalavimus, kurių nebuvo nuo pačios veiklos pradžios. Pažymėtina, kad šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes aplinkybės, kaip buvo pradėta vykdyti N. K. ūkinė veikla, nevertintinos nagrinėjant klausimą dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad N. K. veikoje yra ATPK 51² straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Aukštesnysis teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nėra tikslinga, todėl tenkinti prašymą nėra pagrindo. Apeliaciniu skundu pažeidėja neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog ji administracinio teisės pažeidimo nepadarė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. K. pagrįstai pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.